Aštuntasis (161) iškilmingas posėdis
1998 m. vasario 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V.LANDSBERGIS
PIRMININKAS. Jūsų Ekscelencijos ir kiti aukštieji svečiai, mielieji kolegos parlamentarai, ponios ir ponai!
Pradedame iškilmingą Lietuvos Respublikos Seimo posėdį. Jame dalyvauja:
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo deputatai - Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signatarai, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ir kiti Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Aukščiausiojo Teismo bei Apeliacinio teismo vadovai, Lietuvos bažnyčių hierarchai bei jų atstovai, užsienio šalių ir Lietuvos diplomatinių misijų atstovai, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, apskričių viršininkai, aukštųjų mokyklų rektoriai, kiti garbingi užsienio svečiai ir Lietuvos visuomenės atstovai.
Iš jų norėčiau paminėti bent du, kurių buvimas čia turi plačiai sujungiančią, išties simbolinę reikšmę. Tai Čikagos kardinolas Jo Eminencija Francis Eugene George, (Plojimai) taip pat iš didelio lietuvių miesto - Čikagos atvykęs Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas ponas V.Kamantas. (Plojimai) Prašyčiau atleidimo visų tų, kurių garbingus vardus taip pat norėčiau paminėti. Suprantama, kad svarbiausieji dalyviai, kuriuos tuoj pamatysime, tai išrinktasis Respublikos Prezidentas V.Adamkus ir Prezidentas A.Brazauskas.
R.VAITKUS (SEIMO TARPPARLAMENTINIŲ RYŠIŲ SKYRIAUS VEDĖJAS). Respublikos Prezidentas A.Brazauskas. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gavome pranešimą, kad Seimo posėdyje dalyvauja 126 Seimo nariai. Prašom pakviesti į Seimo posėdžių salę išrinktąjį Respublikos Prezidentą V.Adamkų.
R.VAITKUS (SEIMO TARPPARLAMENTINIŲ RYŠIŲ SKYRIAUS VEDĖJAS). Respublikos Prezidentas V.Adamkus. (Plojimai ir fanfaros)
PIRMININKAS. Prašom Jo Ekscelenciją Vilniaus Arkivyskupą A.J.Bačkį tarti mums išminties ir palaiminimo žodį.
A.J.BAČKIS. Šią iškilmingą valandą, kai mūsų valstybės Prezidentas prisieks savo Tautai ištikimai vykdyti jam patikėtas pareigas, norėčiau kreiptis Šventojo Rašto psalmės žodžiais, kuriais kartu išreikšime ir mūsų sveikinimus bei linkėjimus:
"O Dieve, savo išmintį duoki Valdovui, tam Sūnui įdiek teisingumą, kad Jis valdytų savo tautą kaip dera, būtų teisingas tavo vargdieniams. Ramybė ateis mūsų šaliai kalnuotai, teisybė - mūsų kalneliams. Jis globos dorus pažemintus žmones, beturčius Jis gelbės savuosius, naikins prispaudėjus. Jis juk paguos pagalbos maldaujantį vargšą, tą nelaimingą, kuriam nepadeda niekas. Jis gailės vargšo, beturčio ir savo varguoliams gelbės gyvybę. Klestės Jo dienomis teisingumas, gražiausia ramybė per amžius".
Viešpatie Dieve, iš kurio ateina visoks Gėris, Taika ir Ramybė, sustiprink jėgas tų, kurie pasiryžę nešti savo Tautai gerovę, kurti bei stiprinti mūsų visuomenės dvasinį bei socialinį gyvenimą. Gerbti ir puoselėti kiekvieno žmogaus orumą ir laisvę. Mokyk mus visus mylėti ir aukotis, kad mūsų tėvynėje plistų Tavo meilės ir taikos karalystė, kad joje viešpatautų santarvė ir vienybė, kad kiekvienas žmogus jaustųsi esąs reikalingas ir saugus. Būk mūsų mokytojas ir vadas į dvasinį tautos atgimimą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji čia esantys ir visi, kurie mus girdite!
Šios dienos Seimo posėdis bus neilgas, tačiau ypač iškilmingas, kadangi skirtas vienai didelės valstybinės reikšmės procedūrai, esminiam konstituciniam veiksmui.
Pagal Konstituciją pasibaigė Prezidento A.Brazausko įgaliojimai, ir naujai išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentas V.Adamkus perima valstybės vadovo pareigas po to, kai sostinėje Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams, duos priesaiką Tautai. Štai kas šiandien įvyks tuoj pat šitoje istorinėje salėje, kuri prisimena ir liudija apie Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą 1990 m. kovo 11 d.
Prieš penkerius metus šioje salėje prisiekė Tautos išrinktas Prezidentas A.Brazauskas. Atgimusi Lietuva šiandien pirmą sykį mato prezidentinės valdžios perdavimą iš rankų į rankas. Pone Prezidente A.Brazauskai, kviečiu jus tarti žodį.
A.M.BRAZAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Prezidento inauguracijos iškilmių svečiai, mano mielieji ir brangieji tėvynainiai!
Istorija neprasideda ir nesibaigia viena diena, tačiau džiugiausi ir realiausi įvykiai giliai įsirėžia į žmogaus atmintį. Tokia jau žmogiškoji prigimtis - analizuoti, vertinti ir mintimis vis sugrįžti į valstybės istorijos ir savo gyvenimo svarbiausias dienas. Vienos jų iš atminties klodo išnyra dažniau, kitos - rečiau, tačiau kiekvienas turime savų prisiminimų.
Dažnai mintimis sugrįžtu į tą dieną, kai prieš penkerius metus šioje salėje tariau priesaikos žodžius Tautai. Tada gavau aukščiausiąjį, tiesioginį piliečių pasitikėjimą ir vykdydamas Tautos valią prisiėmiau sunkią atsakomybę ir garbės naštą - Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas.
Žinoma, jeigu šiandien būtų galimybė pradėti viską iš naujo, galbūt kai ką daryčiau kitaip. Dar senovės graikų filosofas Heraklitas sakė, kad į tą pačią upę du kartus neįbrisi, pasaulyje viskas kinta, daug permainų įvyko ir Lietuvoje. Todėl keičiasi ir mūsų požiūris bei vertinimai, daug ko išmokome, daug ką patyrėme. Mokėmės ne tik iš laimėjimų, bet, deja, kai kada ir iš nesėkmių.
Man tikrai pasisekė, dirbau valstybės vadovu ir gyvenau gausybės politinių įvykių ir didžiulių permainų laikotarpiu. Šiandien noriu pasakyti viena - dėl nieko nesigailiu, viską dariau, kaip liepė mano sąžinė, protas ir širdis. Dirbau Lietuvai, jos žmonių labui, mūsų vaikų ir vaikaičių ateities vardan. Jeigu kada nors abejojau ar klydau, tai niekada neatėmė iš manęs kasdienio noro veikti.
Lietuvos žmonėms, kurie man suteikė didžiulį pasitikėjimą ir rėmė mane visus penkerius darbo metus, nelengva žodžiais išreikšti begalinį dėkingumą už tai, kad galėjau kasdieniais darbais dalyvauti stiprinant mūsų valstybingumą, įtvirtinant demokratiško gyvenimo principus, Lietuvą pristatant ir jai atstovaujant užsienyje. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę nuolat jausti mūsų krašto žmonių gyvenimo pulsą, džiaugtis drauge, suprasti vargus ir rūpesčius.
Su viltimi tariu padėkos ir pasveikinimo žodžius jai - mūsų bendru darbu kuriamai Lietuvai, kurioje privalome išsaugoti piliečių santarvę ir darną. Valdžios autoritetas visų pirma priklauso nuo žmonių, esančių valdžioje, ir nuo jų priimamų sprendimų. Esu dėkingas buvusiam ir dabartiniam Seimui, visų keturių pastarųjų vyriausybių nariams, teismų vadovams, visiems žmonėms, su kuriais teko drauge nešti valstybės valdžios naštą. Galbūt ne iki galo suprasdavome vieni kitus, ne visuomet būdavome pasirengę vienas kitam padėti, tačiau esminiais valstybės klausimais veikdavome sutartinai.
Tikiu, kad šiandien daugelis gali pasakyti, jog tie penkeri metai nepraėjo veltui. Per tuos metus mūsų valstybėje būta visko. Suprantama, mus dar slegia nemažai opių problemų, dar daug nelaimingų žmonių, gyvenančių sunkiai ir skurdžiai. Aš tai matau ir tai man kelia nerimą. Deja, tai lemia ne tik mūsų veikla, bet dar daugiau - raidos dėsniai bei objektyvios priežastys, nes mūsų atkurtai valstybei tik aštuoneri metai. Čia norėčiau priminti Lietuvos Respublikos Prezidento K.Griniaus žodžius: "Dvasinės ir medžiaginės gerovės galima pasiekti tik gerai susitvarkiusioje valstybėje".
Įsitikinome, kad vykdant radikalias ekonomines reformas negalima palikti žmogaus vieno laisvosios rinkos stichijoje. Žmogus gali ramiai ir saugiai jaustis savo valstybėje tik tuomet, jeigu jis turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį, jeigu jam nereikia nerimauti ir kasdien galvoti, kaip išmaitinti ir aprūpinti šeimą. Tik tada jis gali aktyviai dalyvauti valstybės kūrime ir visuomenės gyvenime. Tik tada valdžia gali tikėtis, kad žmonės ją supras ir palaikys netgi priimančią nepopuliarius, bet neišvengiamus sprendimus. Dažniau turime pagalvoti ir apie tuos bendrapiliečius, kuriems būtina globa bei parama. Dėl įvairių priežasčių nemažai gyventojų iš dalies arba visai negali pasirūpinti savimi. Mes nebūsime laimingi, jeigu šalia esantys likimo ir gyvenimo nuskriausti žmonės neras paguodos ir atjautos. Todėl socialinė politika, jos prioritetai buvo ir bus vienas iš svarbiausių mūsų valstybės rūpesčių.
Šiandien neaptarinėsiu tos gausybės problemų, kurios iškyla mūsų valstybei ir visuomenei. Mano manymu, svarbiausias bei sudėtingiausias šiandienos uždavinys yra sukurti atvirą pilietinę visuomenę. Tai išties ilgiausias ir atsakingiausias procesas. Jis privalo įtvirtinti tokias vertybes kaip pilietinė atsakomybė, orumas, pagarba kitiems žmonėms ir bendrabūvio taisyklėms.
Be abejonės, labai svarbu jaustis savo tautos nariu, puoselėti tautos tradicijas, kultūrą, gimtąją kalbą. Šiandien būtina surasti naują šių dalykų pusiausvyrą. Tai dar vienas sudėtingas uždavinys, mums iškeltas pačios laisvės. Turime sukurti tokią visuomenę, kurioje nebūtų pažeistas nė vieno žmogaus savitumas, kurioje žmogui būtų atverta erdvė parodyti savo sugebėjimus ir galias. Tai įmanoma tik teisinėje valstybėje, kurioje laikomasi visiems privalomų bendro gyvenimo taisyklių, kurioje gerbiamas žmogus ir nepažeidžiamos jo teisės.
Prieš dešimt metų, Atgimimo pradžioje, mus vienijo Lietuvos valstybės atkūrimo, kovos už nepriklausomybę, tautiškumo bei gimtosios kalbos išaukštinimo idėjos. Tai buvo mūsų varomoji jėga. Ji mus stiprino, užgrūdino, padėjo įveikti tarpusavio nesutarimus. Veikdami kartu pasiekėme tai, kuo šiandien galime pelnytai didžiuotis.
Dabar stovime ant XXI amžiaus slenksčio. Todėl turėtume neužsisklęsti savyje, vaduotis iš provincialumo kiauto, žengti į naują demokratinį pasaulį. Tiesiog nėra kito kelio, atveriančio ateities, sėkmingos raidos bei suartėjimo su išsivysčiusiu pasauliu perspektyvas.
Istorinės permainos pasaulyje ir mūsų žmonių pastangos suteikė Lietuvai galimybę atgauti valstybingumą ir susigrąžinti visa tai, ką buvome praradę per pusę šimtmečio. Visų pirma susigrąžinti ateities perspektyvą bei sąlygas kurti saugų ir gerą gyvenimą. Mūsų pastangas pastebėjo ir įvertino užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos, užsienio valstybių vadovai. Naudodamasis proga reiškiu nuoširdžią padėką daugelio, ypač kaimyninių, valstybių vadovams už dėmesį, supratimą ir palaikymą.
Man, kaip Lietuvos Respublikos Prezidentui, ir reiškiant pagarbą mūsų kraštui buvo įteikti aukščiausi įvairių valstybių apdovanojimai. Nuoširdžiai dėkoju už tokį aukštą įvertinimą Jos Didenybei Danijos Karalienei, Jo Didenybei Švedijos Karaliui, Argentinos, Estijos, Graikijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Suomijos, Ukrainos, Venesuelos, Vengrijos prezidentams.
Visuomet prisiminkime, kokia kaina buvo atkurta valstybė ir iškovota laisvė. Lenkiame galvas prieš tuos, kurie atidavė gyvybes ir nukentėjo kovose už nepriklausomybę. Nepamirškime tūkstančių žmonių, kurie statė barikadas prie parlamento, šaltomis sausio naktimis glaudėsi prie laužų, būriavosi Lietuvos miestuose ir miesteliuose, su nerimu ir viltimi pasiryžę apginti laisvę. Visuomet prisiminkime ir tai, kad tik nepriklausomybė tautai ir visiems Lietuvos piliečiams gali užtikrinti normalų, laisvą, garbingą, pasiturimą ir saugų gyvenimą.
Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Valdai Adamkau, per penkerius metus įsitikinau, kad Prezidento veikla reikalauja daug dvasinių ir fizinių jėgų, todėl šiandien perduodamas jums savo pareigas visų pirma nuoširdžiai linkiu ištvermės, sveikatos ir sėkmės.
Savo veiklą pradėjau, galima sakyti, tuščioje vietoje. Dabar jau susiformavo tam tikra visuomenės nuomonė apie Prezidento instituciją, susiklostė tam tikros jos veiklos tradicijos. Tai, kas buvo priimtina žmonėms ir orientuota į valstybės ateitį, manau, turėtų būti išsaugota ir, žinoma, tobulinama. Tikiuosi, kad jūs pratęsite jau pradėtus darbus, pratęsite santarvės interesų derinimo ir sutarimų ieškojimo dvasią, kurią aš stengiausi puoselėti visą savo kadencijos laiką. Tikiuosi, kad Lietuvos ilgalaikis saugumas, jos užsienio politika, kurią mums pavyko suformuoti per pastaruosius penkerius metus, bus perimta ir tęsiama, bus išlaikyti jos kertiniai principai, toliau bus plėtojami draugiški santykiai su visais kaimynais.
Noriu palinkėti jums gero bendradarbiavimo su Seimu ir Vyriausybe, nes darnus visų valdžių darbas padeda sparčiau spręsti valstybės problemas.
Noriu palinkėti, kad Seimas dėmesingiau ir palankiau išklausytų jūsų nuomonę bei pasiūlymus, o jūs taptumėte dar tvirtesniu teismų nepriklausomumo garantu ir visais Konstitucijoje numatytais būdais skatintumėte gerinti teisminės valdžios veiklą.
Norėčiau palinkėti gerai pažinti ir giliau suvokti Lietuvos žmonių gyvenimą, jų džiaugsmus ir rūpesčius, apgalvoti kiekvieną savo žingsnį ir sprendimą, ar jis atitinka piliečių lūkesčius, poreikius ir interesus.
Brangūs Lietuvos žmonės! Dėkoju visiems už supratimą ir palankumą, už pasitikėjimą ir palaikymą nelengvu metu, už tikėjimą Lietuvos ateitimi. Didžiausias mūsų valstybės turtas - tai jūs, darbštūs ir ištvermingi tėvynainiai. Galime ir turime didžiuotis savo žmonių dvasine jėga. Ją subrandinti reikėjo didelių ne vienos kartos pastangų, ir šiandien neturime teisės to užmiršti ir nevertinti. Buvo ir ateičiai išlieka uždavinys - tobulinti švietimą, mokslą, plėtoti kultūrą, šalies ūkį ir tinkamai panaudoti jo sukurtus vaisius Lietuvos labui.
Paskutinį kartą kreipdamasis į jus kaip Lietuvos Respublikos Prezidentas labai nuoširdžiai noriu padėkoti visiems Lietuvos žmonėms, kurie diena po dienos sąžiningai dirba stiprindami savo valstybę ir kurdami jos ateitį. Esu dėkingas už tai, kad jūs sugebėjote išlaikyti socialinį stabilumą, kurį vertinu ne kaip susitaikymą su esama sunkia ekonomine padėtimi, bet kaip suvokimą, kokį nelengvą etapą gyvena mūsų valstybė.
Kreipiuosi į tave, Lietuvos jaunime! Šiandien jūs jau pradedate darbuotis ar dar tebesimokote, tačiau greitai imsite valstybės vairą į savo rankas. Nuo to, kaip jūs atliksite savo pareigą įvairiuose gyvenimo ir veiklos baruose, nuo jūsų pilietiškumo, sugebėjimo matyti valstybės perspektyvą, mokėjimo didžiuotis savo tėvyne priklausys Lietuvos ateitis.
Dėkoju likimui, kad jis leido man dirbti su savąja tauta, su kuria buvau visą gyvenimą kartu. Laimingas, kad galėjau prisidėti prie mūsų laisvės ir demokratijos siekimo.
Šventajame Rašte parašyta: "Nepamirškime daryti gera, nes savo metu pjausime derlių, jei nepailsime" (Laiškas galatams). Tikiu, kad tikrai nepailsime ir sulauksime gražių permainų, kurias pajus kiekvienas. Tokia yra mano svajonė ir mano viltis.
Atsisveikindamas kaip Prezidentas sakau, kad ir toliau ketinu skirti savo jėgas ir patirtį veiklai, kuri būtų naudinga mūsų gimtajam kraštui. Buvau ir lieku su jumis, su visais Lietuvos žmonėmis tol, kol esu jums reikalingas. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame Jo Ekscelencijai Prezidentui A.Brazauskui.
Pasinaudodamas šia aplinkybe noriu Seimo vardu padėkoti Prezidentui A.Brazauskui ir už jo visą penkerių metų kadenciją aukščiausiajame valstybės poste, ir už bendradarbiavimą su VIII Seimu nuo 1996 m. pabaigos iki dabar. Prezidentas A.Brazauskas padėjo išlaikyti Lietuvos nepriklausomybės liniją, orientuojamą į Vakarus, į Europos Sąjungą ir Šiaurės Atlanto aljansą, o kartu tęsė geros kaimynystės politiką su aplinkinėmis šalimis. A.Brazausko parašas po svarbiomis sutartimis su Lenkija, Baltarusija ir Rusija išsprendė daug problemų ir sutvirtino mūsų valstybės padėtį artimojoje geopolitinėje aplinkoje. Chartija su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kurią neseniai pasirašė keturių valstybių prezidentai, itin gražiai užbaigė A.Brazausko prezidentavimą ir įkvėpė Lietuvai dar daugiau pasitikėjimo saugia ateitimi. Tikimės, kad Prezidento A.Brazausko kvietimai siekti didesnės ir nuoširdžios santarvės Lietuvoje yra tas tikslas, prie kurio artėjame.
Linkiu jums, pone Prezidente Brazauskai, tolesnių prasmingų darbų, ir visada mielai pasveikinsime jus šiuose rūmuose. (Plojimai)
Jūsų Ekscelencija pone Prezidente Adamkau, kviečiu jus prisiekti Lietuvos tautai.
Pone Konstitucinio Teismo pirmininke, prašau priimti Prezidento priesaiką.
J.ŽILYS. Jūsų Ekscelencija, paaiškinsiu priesaikos priėmimo tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Respublikos Prezidento įstatymą Respublikos Prezidentas prisiekia Seimo rūmuose Seimo posėdyje. Respublikos Prezidentas prisiekia stovėdamas priešais (šiuo atveju) Konstitucinio Teismo pirmininką. Priesaikos tekstą skaitysite padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Kai baigsite skaityti, jūs pasirašysite priesaikos aktą, po to šį aktą pasirašysiu aš. Taip bus baigta Lietuvos Respublikos Prezidento priesaikos priėmimo ceremonija ir jūs pradėsite eiti savo pareigas. Po valstybės himno atlikimo priesaikos aktą aš perduosiu Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui saugoti jį Seime. Priimant priesaiką šioje salėje visi stovės.
V.ADAMKUS. "Aš, Valdas Adamkus, prisiekiu tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą; prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!"
J.ŽILYS. Priesaika priimta. (Plojimai)
(Giedamas Lietuvos Respublikos himnas)
Priesaikos aktas atiduodamas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui saugoti Seime.
PIRMININKAS. Pone Respublikos Prezidente, Jūsų Ekscelencija Valdai Adamkau, Lietuvos Seimas nuoširdžiai sveikina Jus, Lietuvos piliečių išrinktą Respublikos Prezidentą, šią akimirką po priesaikos Seime, Tautos atstovų akivaizdoje, pradedantį eiti aukštąsias pareigas.
Sveikiname Jus kupini vilties, kad mūsų Tėvynė matys gerą valdžios grandžių sutarimą ir džiaugsis to darnaus bendradarbiavimo vaisiais. Nemanome, kad esame neklaidingi, tad visada lauksime Jūsų pastabų dėl mūsų priimamų Lietuvos įstatymų dvasios ir tekstų. Taip pat lauksime jūsų įstatyminių iniciatyvų.
Tikimės, kad mūsų dovana, kurią jau matėte, Vilties ir Atgimimo angelas, ras Jums malonią vietą Prezidentūroje ir nuolat skelbs gerą ir vis geresnę naujieną mums visiems.
Tegul Visagalis padeda Jums ir mūsų Tėvynei Lietuvai.
Kviečiu Jus tarti žodį.
V.ADAMKUS. Pone Seimo Pirmininke, garbingasis Seime, Ekscelencijos, brangieji tėvynainiai, ponios ir ponai!
Šiandien, priimdamas tautos, Lietuvos žmonių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų man suteiktus Prezidento įgaliojimus, po savo priesaikos pirmiausia norėčiau tarti padėkos žodį Tautai ir Tėvynei.
Tauta, kaip suverenas, neklystamai renkasi savo lemties kelią. Prieš aštuonias dešimtis metų Vilniuje ryžtingiausi Tautos didžiavyriai įkūnijo per amžius iškentėtą Tautos siekį - paskelbė nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Prieš aštuonerius metus jų ainiai ypač sunkiomis sąlygomis šį žygdarbį pakartojo. Aš norėčiau padėkoti visiems, kurie, vedami savo širdies balso, iškentėję daugelį dvasinių ir fizinių kančių ir paaukoję gyvybes, nutiesė kelią naujam Lietuvos gyvenimui.
Iš šios garbingos tribūnos norėčiau padėkoti tiems, kurie jau nebegali mūsų išgirsti, nes pokario metais padėjo galvas už mūsų laisvę. Norėčiau padėkoti tiems, kurie sunkiai dirbo, augino vaikus, puoselėjo laisvės ir nepriklausomybės dvasią čia, Tėvynėje, arba nublokšti toli nuo jos.
Nepriklausomybė yra visų viena ir nedaloma. Kaip ir Lietuva.
Šioje garbingoje salėje yra žmonių, kuriems norėčiau padėkoti atskirai. Tai Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo, paskelbusio Lietuvos valstybės atkūrimo Aktą, Pirmininkas V.Landsbergis, buvęs faktinis valstybės vadovas tuomet, kai pakilusi tauta nusimetė okupacijos jungą, ir Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas A.Brazauskas - penkerius metus savo darbais ir siekiais buvęs Lietuvos Konstitucijos garantas. Ačiū Jums.
Mielieji Lietuvos žmonės, brangūs tėvynainiai! Šiandien, jau davęs priesaiką tarnauti Tautai ir Tėvynei, visų pirma prisimenu tuos jausmus, patirtus daugybėje susitikimų su Jumis. Tuomet supratau, kad vieno žmogaus, net ir Prezidento, galių niekada neužteks padaryti stebuklui, pagrįstam vien tik tikėjimu geresne, teisingesne ateitimi, kurios visi taip nuoširdžiai trokštam.
Per ypač trumpą laiką Lietuva išgyveno daugybę pasikeitimų, blaškydamasi iš vieno kraštutinumo į kitą, dažnai net susipriešindama, bandydama atspėti, kuris kelias būtų tikresnis. Taip buvo, tačiau daugiau taip neturi būti. Į XXI amžių Lietuva turi įžengti pakilusi pilnaverčiam gyvenimui.
Tam tėra tik vienas kelias - santarvė ir bendros, į vieną tikslą nukreiptos pastangos. Tokia santarvė - tai politiniai ir žmogiški susitarimai, kurių pagrindinis tikslas ir kriterijus - demokratija, žmonių gerovės kilimas ir saugus šalies gyvenimas.
Žmonių viltys, išsakytos per Prezidento rinkimus, parodė, kad Prezidento institucija turi aukščiausią piliečių pasitikėjimą ir mandatą. Todėl aš sieksiu būti ne vien simboliniu valstybės vadovu ir atstovu, aš stengsiuosi būti visų Lietuvos žmonių Prezidentu, stengsiuos dalyvauti visose valstybės ir visuomenės veiklos srityse. Šventai tikiu, kad jūs mane palaikysite.
Lietuva įžengia į naują tūkstantmetį ir naujų idėjų pasaulį. Informacijos amžius, globalinės ekonomikos slinktys verčia mus rinktis racionalų veiklos būdą, nustatyti prioritetus, leidžiančius sukoncentruoti žmogiškuosius ir materialinius išteklius bei pasirengti naujai iškylantiems reikalavimams ir problemoms.
Todėl piliečių išrinktas Seimas ir Lietuvos Vyriausybė gali ir turi kelti naujas idėjas ir sudaryti sąlygas joms įgyvendinti. Tačiau šiandien pernelyg dažnai valstybės institucijos yra laikomos arba dėl visko kaltos, arba už viską atsakingos. Pirmoji mūsų, čia susirinkusių, bendra pareiga - sutvirtinti žmonių pasitikėjimą savo valstybe ir jos institucijomis.
Manau, kad Seimas, Vyriausybė ir Prezidentas dės visas pastangas, kad galėtume būti tikri dėl rytdienos, dėl savo galimybių naudotis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis. Tokį bendrą darbą su Seimu ir vykdomąja valdžia laikau svarbiausia Prezidento pareiga. Savo asmeniniu pavyzdžiu, reiklumu ir įstatymų tobulinimo iniciatyva sieksiu būti valstybės ir jos piliečių tarpininkas.
Šio darbo reikia imtis jau šiandien. Ryžtinga valstybės struktūrų reforma galėtų būti tinkamas būdas šiems tikslams pasiekti. Manau, kad Vyriausybėje nustačius optimalų, mažesnį nei šiandien ministerijų skaičių, pagerėtų jų veikla ir funkcijų derinimas, sumažėtų valdymo išlaidos.
Valstybės pareigūnus reikėtų skirti demokratiškai suderinus politinių partijų interesus ir atsižvelgus į šių žmonių autoritetą visuomenėje. Be to, skiriamų pareigūnų profesinė kvalifikacija, sąžininga veikla niekam neturėtų kelti abejonių.
Esu įsitikinęs, kad bet kokia mūsų gyvenimo pažanga yra galima tik išugdžius, įtvirtinus moralės standartą, pagal kurį už savo žodžius ar poelgius žmogus būtų atsakingas ir sau pačiam, ir kitiems.
Nepaneigtas būdas didinti kiekvieno žmogaus galias darant įtaką valdžiai yra pačios valdžios decentralizavimas, bendruomenės savivaldos galių stiprinimas. Visuomenei turi būti prieinama informacija apie valstybės ir savivaldybių institucijų bei pareigūnų veiklą ir sprendimus. Atvirumas, pagarba ir tolerancija yra būdas visuomenei pažinti pačią save, suvokti ir realizuoti savo tikslus. Valdžios institucijų pareiga - sudaryti tam teisines ir technines sąlygas.
Gerbiamieji, aš tikiu, kad jūs suprantate, jog politika šiandien nėra niekas daugiau, kaip tik būdas rasti ir užtikrinti kelią realiam gyvenimo gerėjimui. Tiek iškentėjusi, išgyvenusi ir išlikusi kūrybinga Tauta yra verta tą pagerėjimą pajusti ne kada nors tolimoje ateityje, o dabar.
Todėl labai aiškiai turime sutarti, kas artimiausiu metu turi būti mūsų šalies prioritetai, kokiu keliu eidami galėtume tą gerovę sukurti per kuo trumpesnį laiką.
Remdamasis man suteiktu pasitikėjimo mandatu, siūlau šiuos valstybės politikos prioritetus: finansinė tvarka, švietimo, mokslo ir kultūros plėtra, sveikatos priežiūros stiprinimas, naujų rinkų lietuviškoms prekėms paieška, kovos su nusikalstamumu stiprinimas.
Gindamas šiuos prioritetus, ketinu veikti tik Konstitucijoje įtvirtintais būdais. Esu įsitikinęs, jog šie principai neprieštarauja Seimo patvirtintai Vyriausybės programai, todėl laikysiu savo tiesiogine pareiga Seimo ir Vyriausybės pastangas visų pirma kreipti būtent šiems prioritetams realizuoti.
Remsiu Seimo ir Vyriausybės pastangas plėtoti liberalią krašto ekonomiką, paremtą privačia nuosavybe ir asmens iniciatyva bei atsakomybe, tobulinti teisinę ir ūkinę laisvosios rinkos funkcionavimo sistemą.
Tik dirbantis žmogus yra orus, linkęs rūpintis savo ir visuomenės turtu, tik jis yra moralės vertybių išsaugojimo garantas. Valstybės pareiga yra sudaryti palankias sąlygas sąžiningai dirbti ir užsidirbti, skatinti darbo vietų kūrimą, nes tik taip įmanoma mažinti socialinių išlaidų naštą. Ypač tai aktualu kaime, nes žemės ūkio reformos iki šiol nedavė lauktų rezultatų.
Tačiau Lietuva netaps nei turtingesnė, nei labiau europinė valstybė, kol netaps saugesnė ir sau, ir tiems, kurie norėtų investuoti. Piliečiai kažkodėl nepasitiki teismais, policija, netgi įstatymų leidėjais.
Teisėsaugos sistemą būtina atnaujinti taip, kad kiekvienas šalies pilietis suvoktų, jog nusikaltimą padaręs asmuo, nesvarbu, kokią padėtį visuomenėje jis užimtų, negalės išvengti bausmės. Nusikalstamumo prevencija, ypač tarp jaunimo, yra svertas ne tik kovoti su padariniais, bet ir šalinti jų priežastis. Todėl stiprinti švietimo sistemą yra esminis valstybės uždavinys.
Mes - politikai ir verslininkai, tėvai ir pedagogai - visi kartu galime pakelti mokytojų ir mokyklos autoritetą, investuodami į jaunimo, taigi ir į savo valstybės ateitį.
Remdamasis Prezidento konstitucine atsakomybe už užsienio politiką, noriu oficialiai pareikšti, kad ir toliau tęsiu Lietuvos valstybės nepriklausomybės stiprinimo politiką, pagrįstą visų joje gyvenančių žmonių saugumo siekiu, plėtosiu abipuse pagarba ir supratimu grindžiamus draugiškus santykius su visomis, ypač kaimyninėmis, šalimis, tarptautines iniciatyvas, užtikrinančias pasaulyje taiką, demokratiją ir žmogaus teises. Lietuva, siekdama įgyvendinti savo tikslus ir apginti savo interesus, toliau pasirengusi vykdyti atvirą ir labai aktyvią užsienio politiką.
Vyraujanti Lietuvos užsienio politikos kryptis - kuo greičiau tapti NATO ir Europos Sąjungos nare. Aš asmeniškai rūpinsiuosi, kad Lietuvos žmonės kuo geriau suprastų šios integracijos svarbą. Dėsiu visas pastangas, kad mūsų šalis jau mano prezidentinės kadencijos metu taptų pilnateise Europos ir Euroatlantinės bendrijos nare. Siekiant tapti NATO nare, ypatingą dėmesį skirsiu praktiniam pasirengimui būsimai narystei, Lietuvos gynybinių pajėgų plėtrai.
Tačiau turime prisiminti, kad tauta ir žmogus gyvi tik tol, kol juos maitina gimtosios šaknys, kol jų syvais atiteka šimtmečių išmintis ir kultūra. Branginkime istorinę atmintį, kiekvieną žingsnį ženkime atsakingai, tik įvertinę savo galimybes ir siekius.
Brangūs tėvynainiai, Lietuvos kelias, jos Tautos ir jos valstybės kelias vingiuoja jau tūkstantmetį. Mūsų darbai, vargai ir lūkesčiai - tik trumpa šio kelio atkarpa. Tačiau mes, lietuviai, kur begyventume, kur bebūtume, esame viena Tauta, dirbanti Lietuvos labui.
Jūsų valia tapęs Lietuvos Respublikos Prezidentu, nuo šios dienos pradedu vykdyti Konstitucijos nurodytas valstybės vadovo pareigas. Kviečiu visus ir kiekvieną dėti visas pastangas, kad pasitikėjimas ir viltis, darbas ir teisingumas taptų kelrode žvaigžde nelengvame, bet prasmingame mūsų kelyje. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)
R.VAITKUS (Seimo Tarpparlamentinių ryšių skyriaus vedėjas). Gerbiamieji svečiai ir gerbiamieji Seimo nariai, Prezidentai išeina. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji posėdžio dalyviai, kad ir kaip buvo malonu ir iškilminga, skelbiu, kad Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingas posėdis yra baigtas.