LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠILUMOS ŪKIO
Į S T A T Y M A S
2003 m. gegužės 20 d. Nr. IX-1565
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslai
1. Šis
Įstatymas reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio subjektų
veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę.
2. Įstatymo
tikslai:
1)
mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą
šilumos vartotojams;
2) šilumos ūkyje
įteisinti pagrįstą konkurenciją;
3) ginti
šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus;
4) didinti
šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą;
5) gaminant
šilumą, plačiau naudoti vietinį kurą, biokurą ir atsinaujinančiuosius energijos
išteklius;
6) mažinti
šilumos energetikos neigiamą poveikį aplinkai.
2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Atsiskaitomieji
šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisai vartotojams patiektos
šilumos ir (ar) karšto vandens kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis
atsiskaitoma su tiekėju.
2. Bazinė
šilumos kaina ilgalaikė šilumos gamybos ir (ar) šilumos perdavimo kaina,
apskaičiuota pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
patvirtintas šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikas, komisijos
nustatyta ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir taikoma kasmet
perskaičiuojant šilumos gamybos ir (ar) šilumos perdavimo kainas.
3. Bendra
šilumos ir elektros energijos gamyba šilumos ir elektros energijos gamyba
bendrame technologiniame cikle.
4. Bendras
šilumos ir elektros energijos gamintojas įmonė ar jos padalinys, kurio
pagrindinė veikla yra bendra šilumos ir elektros energijos gamyba.
5. Buitinis
šilumos vartotojas fizinis asmuo, vartojantis šilumą ir (ar) karštą
vandenį savo buities reikmėms.
6. Karštas
vanduo geriamasis vanduo, pašildytas iki higienos normomis nustatytos
temperatūros.
7. Karšto
vandens tiekėjas juridinis asmuo, tiekiantis karštą vandenį pagal karšto
vandens pirkimopardavimo sutartį, arba šilumos tiekėjas, tiekiantis karštą
vandenį pagal šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimopardavimo sutartį.
8. Kompensacija
už rezervinę galią pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą
metodiką apskaičiuojama kaip su rezervuota galia susijusių papildomų sąnaudų
kompensacija, mokama vartotojo, naudojančio šilumos tiekimo sistemą kaip
rezervinį šildymo būdą.
9. Mokėjimo
už šilumą pranešimas pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatytą formą šilumos tiekėjo parengta ir privalomus apskaitos dokumentų
rekvizitus turinti informacija buitiniam šilumos vartotojui apie jam už
atsiskaitymo laikotarpį apskaičiuotas mokėtinas už patiektą šilumą ir (ar)
karštą vandenį sumas.
10. Nenutrūkstamo
aprūpinimo šiluma vartotojai savivaldybių patvirtintuose sąrašuose
numatytos įstaigos ar organizacijos, kurioms būtinas nenutrūkstamas aprūpinimas
šiluma.
11.
Nepriklausomas šilumos gamintojas juridinis asmuo, gaminantis ir parduodantis
šilumą ir (ar) karštą vandenį šilumos tiekėjui arba vartotojui, jeigu
nepriklausomas šilumos gamintojas turi šilumos tiekimo licenciją.
12. Pastato
šildymo būdas techninis sprendimas pastato patalpoms šildyti, įskaitant
ir karšto vandens tiekimo sistemoje įrengtus šildymo prietaisus, nustatytas jo
projektavimo dokumentuose.
13. Pastato
šildymo ir karšto vandens sistema pastate įrengtas techninių priemonių
kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir (ar)
karštam vandeniui į patalpas pristatyti.
14. Pastato
šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas)
fizinis ar juridinis asmuo, atitinkantis nustatytus kvalifikacinius
reikalavimus eksploatuoti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas ir
teikiantis šių sistemų priežiūros paslaugas.
15. Sąskaita
už šilumą Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atitinkantis
dokumentas apie atsiskaitymo laikotarpiu vartotojui patiektą šilumą ar karštą
vandenį, jų kainą ir sumą, kurią turi sumokėti vartotojas.
16. Šildymo
sezonas laikotarpis, kurio pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybių
sprendimais pagal statybos techniniais reglamentais apibrėžtą lauko oro
temperatūrą, kuriai esant privaloma pradėti ir galima baigti nustatytos
paskirties savivaldybių pastatų šildymą.
17.
Šilumnešis specialiai paruoštas vanduo, geriamasis vanduo, garas,
kondensatas, kitas skystis ar dujos, naudojami šilumai transportuoti.
18. Šilumos
įrenginys techninių priemonių kompleksas, skirtas šilumai ir (ar) karštam
vandeniui gaminti, transportuoti ar kaupti.
19. Šilumos
įvadas šilumos perdavimo tinklo atšaka iki pastato pirmųjų uždarančiųjų
įtaisų, atskiriančių pastato šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklo.
20. Šilumos
perdavimas šilumos transportavimas šilumnešiu šilumos perdavimo tinklo
vamzdynais.
21. Šilumos
perdavimo tinklas sujungtų vamzdynų ir įrenginių sistema, skirta
transportuoti šilumnešiu šilumą iš gamintojo vartotojams.
22. Šilumos
punktas prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens
sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis ir
pristatantis į pastato šildymo prietaisus.
23. Šilumos
tiekėjas juridinis asmuo, valdantis šilumos perdavimo tinklą,
organizuojantis šio tinklo eksploatavimą gaminant (perkant) šilumą ir tiekiant
ją vartotojams.
24. Šilumos
tiekimas centralizuotai pagamintos šilumos ir (ar) karšto vandens
pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams.
25. Šilumos
tiekimo licencija dokumentas, suteikiantis licencijos turėtojui teisę
verstis šilumos tiekimu apibrėžtoje teritorijoje.
26. Šilumos
tiekimo nutraukimas šilumnešį perduodančio vamzdyno išardymas padarant
šilumos tiekimą techniškai negalimą.
27. Šilumos
tiekimo sistema organizacinis-techninis kompleksas, skirtas tiekti
šilumos vartotojams šilumą, valdomas šilumos tiekėjo ir susidedantis iš šilumos
perdavimo tinklo bei vieno ar daugiau prie tinklo prijungtų šilumos gamintojų.
28. Šilumos
ūkio plėtros kryptys Vyriausybės programinis dokumentas Nacionalinei
energetikos strategijai įgyvendinti šilumos ūkyje.
29. Šilumos
ūkio specialusis planas savivaldybių specialiojo planavimo dokumentas,
kuriame apibrėžiamos naujai planuojamos šilumos vartotojų teritorijos, nurodomi
galimi ir alternatyvūs šildymo būdai ir kurio tikslas yra tenkinti vartotojų
šilumos poreikius vartotojui mažiausiomis sąnaudomis, neviršijant leidžiamo
neigiamo poveikio aplinkai.
30. Šilumos
ūkis energetikos ūkio sritis, tiesiogiai susijusi su šilumos ir karšto
vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu.
31. Šilumos
vartojimo pirkimopardavimo sutartis sutartis tarp šilumos tiekėjo ar
gamintojo ir buitinio šilumos vartotojo ar juridinio asmens, vartojančio
šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji
šilumos apskaitos prietaisai.
32.
Šilumos vartotojas juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo
prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų
šildymo ir karšto vandens sistemų.
33. Tiekimovartojimo
riba vieta šilumnešio vamzdynuose, iki kurios tiekėjas yra atsakingas už
šilumos ar karšto vandens tiekimą.
34. Valdymo
perdavimas šilumos ūkio ar jo dalies valdymo teisės perdavimas ūkio
subjektui nuomos, koncesijos ar kitų valdymo perdavimo sutarčių pagrindu.
35. Viešuosius
interesus atitinkančios paslaugos šilumos ūkio paslaugos, kurias nustato
įstatymai, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija vadovaudamasi visuomenės
interesais.
ANTRASIS SKIRSNIS
ŠILUMOS ŪKIO VALDYMAS
3 straipsnis. Konkurencija šilumos ūkyje
1. Konkurencija
tarp alternatyvių energijos rūšių tiekėjų vartotojų poreikiams šilumai tenkinti
įgyvendinama šilumos ūkio specialiaisiais planais, nustatančiais vartotojų
poreikių šilumai tenkinimą vartotojui mažiausiomis sąnaudomis, užtikrinant
saugų tiekimą ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai pagal
galiojančias taršos normas, bei kitomis šio Įstatymo nustatytomis priemonėmis.
Šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos
tiekėjus, įsirengti vietinę šildymo sistemą, jei tai neprieštarauja teritorijų
planavimo dokumentams.
2. Šilumos
gamyba grindžiama konkurencija tarp šilumos gamintojų. Reorganizuojant ar
privatizuojant savivaldybių kontroliuojamas šilumos tiekimo įmones,
savivaldybės užtikrina, kad jų kontroliuojamoms įmonėms nuosavybės teise
priklausytų šilumos perdavimo tinklai, kuriais realizuojama ne mažiau kaip 5
GWh per metus šilumos ir ne mažiau kaip 30 procentų šilumos vartotojų
poreikiams patenkinti reikalingų šilumos gamybos pajėgumų kiekviename tinkle,
įskaitant reikalingą šiluminės galios rezervą.
3. Karšto
vandens ruošimas ir tiekimas grindžiami konkurencija vartotojams pasirenkant
karšto vandens tiekėją ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Savivaldybės
skatina konkurenciją karšto vandens ūkyje.
4. Valstybė
(savivaldybės) skatina konkurenciją pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų
priežiūros srityje.
4
straipsnis. Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos bei šilumos
gamybos iš biokuro ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių skatinimas
1. Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba yra
viešuosius interesus atitinkanti paslauga.
2. Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija nustato elektros energijos supirkimo iš bendrų
šilumos ir elektros energijos gamintojų mastą ir tvarką atsižvelgdama į
būtinybę veiksmingai naudoti elektros energiją ir šilumą generuojančius
pajėgumus.
3. Valstybė
(savivaldybės) skatina iš biokuro, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, deginant
atliekas, taip pat iš geoterminės energijos pagamintos šilumos supirkimą
į šilumos tiekimo sistemas. Šis supirkimas yra viešuosius interesus atitinkanti
paslauga.
5
straipsnis. Šilumos vartotojų teises ginančių organizacijų teisė
kontroliuoti šilumos tiekėjų veiklą
1. Šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos bei
institucijos turi teisę gauti iš šilumos tiekėjų ir gamintojų duomenis apie
šilumos tiekimo ir gamybos veiklą ir teikti pasiūlymus valstybės bei
savivaldybių institucijoms.
2. Jeigu
savivaldybių kontroliuojamose šilumos gamybos ir tiekimo įmonėse sudaromos
stebėtojų tarybos, savivaldybės pasiūlo šilumos vartotojų teises ginančioms
organizacijoms ir institucijoms siūlyti kandidatūras į šių įmonių stebėtojų
tarybas. Gavusios pasiūlymus, savivaldybės užtikrina šių organizacijų ir
institucijų atstovavimą stebėtojų tarybose.
6 straipsnis. Šilumos taryba
1. Šilumos
taryba yra kolegiali, patariamojo balso teisę turinti, visuomeniniais
pagrindais veikianti su šilumos ūkiu tiesiogiai susijusių institucijų atstovų
grupė prie Ūkio ministerijos, teikianti ūkio ministrui pasiūlymus svarbiais
valstybės strategijos šilumos ūkyje klausimais.
2. Šilumos
tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
TREČIASIS SKIRSNIS
ŠILUMOS ŪKIO PLANAVIMAS
7 straipsnis. Savivaldybių šilumos ūkio specialieji planai
1.
Savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos
ūkio specialiuosius planus.
2. Šilumos
ūkio specialieji planai rengiami pagal Teritorijų planavimo įstatymo, šio
Įstatymo ir aplinkos bei ūkio ministrų patvirtintas Šilumos ūkio specialiųjų
planų rengimo taisykles.
3. Pagrindinis
šilumos ūkio specialiojo plano tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius
vartotojui mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio
aplinkai. Rengiant šilumos ūkio specialiuosius planus, vadovaujamasi Aplinkos
oro apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo
įstatymo nuostatomis dėl oro užterštumo bei urbanistiniais kriterijais
(užstatymo tankis, pastatų aukštingumas, užstatymo specifika), taip pat kitais
kriterijais. Šilumos ūkio specialiajame plane apibrėžiamos naujai planuojamos
šilumos vartotojų teritorijos ir principiniai techniniai sprendimai dėl
kiekvienai teritorijai nustatytų alternatyvių energijos ar kuro rūšių
naudojimo, kad būtų patenkinami šios teritorijos vartotojų poreikiai šilumai.
Ši nuostata netaikoma individualiems gyvenamiesiems namams, išskyrus statomus
naujose teritorijose.
4. Rengiant
savivaldybės šilumos ūkio specialųjį planą, dalyvauja jos teritorijoje esančios
šilumos ir dujų tiekimo įmonės bei kiti su šilumos ūkiu susiję subjektai ir
šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos. Ekologiškai švarūs šilumos
šaltiniai (elektros, geoterminė energija ir kt.) galimi visoje savivaldybės
teritorijoje.
5. Šilumos
ūkio specialieji planai peržiūrimi ne rečiau kaip kas 5 metai, atsižvelgiant į
šilumos gamybos ir perdavimo technologijų raidą, aplinkos užterštumo pokyčius
ir kitus teritorijų planavimui reikšmingus veiksnius, numatytus Šilumos ūkio
specialiųjų planų rengimo taisyklėse.
8
straipsnis. Savivaldybių šilumos ūkio specialieji planai ir
nacionaliniai energetikos tikslai
1. Valstybės strategijai šilumos ūkyje įgyvendinti ir
savivaldybių šilumos ūkio specialiuosiuose planuose numatytiems sprendimams
suderinti su nacionaliniais energetikos tikslais ūkio ministro teikimu
Vyriausybė tvirtina šilumos ūkio plėtros kryptis.
2.
Savivaldybių šilumos ūkio specialieji planai privalo atitikti valstybės
strategiją, nacionalinius energetikos tikslus bei Vyriausybės patvirtintas
šilumos ūkio plėtros kryptis.
3. Vyriausybė
gali teikti paramą savivaldybių šilumos ūkio specialiųjų planų projektams
įgyvendinti.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
ŠILUMOS TIEKIMAS
9 straipsnis. Šilumos tiekimo organizavimas
Savivaldybė, remdamasi šilumos ūkio specialiuoju planu,
organizuoja šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms
šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti.
10 straipsnis. Šilumos supirkimas iš nepriklausomų
gamintojų
1. Šilumos
tiekėjai Vyriausybės nustatyta šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų į
šilumos tiekimo sistemas tvarka superka iš nepriklausomų gamintojų šilumą,
atitinkančią kokybės, tiekimo patikimumo, aplinkos apsaugos reikalavimus ir
parduodamą mažesne kaina negu tiekėjų palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos
ar kitų nepriklausomų gamintojų parduodamos šilumos kainos.
2. Šilumos
tiekėjui atsisakius supirkti nepriklausomo šilumos gamintojo pasiūlytą,
nustatytus reikalavimus atitinkančią šilumą, gamintojas turi teisę apskųsti
tiekėjo sprendimą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Ši
komisija priima sprendimą dėl nepriklausomo gamintojo skundo ne vėliau kaip per
20 kalendorinių dienų nuo jo užregistravimo komisijoje. Valstybinė kainų ir
energetikos kontrolės komisija turi teisę įpareigoti šilumos tiekėją supirkti
šilumą iš nepriklausomo šilumos gamintojo jo pasiūlytomis šilumos tiekėjui arba
komisijos nustatytomis kainomis ir sąlygomis.
11 straipsnis. Tiekimo-vartojimo riba tarp šilumos tiekėjo
ir šilumos vartotojo
1. Šilumos
tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos
vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos.
2. Tiekimo-vartojimo
riba nustatoma šilumnešio tiekimo ir grąžinimo vamzdynų vietose, kuriose
atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas yra sujungtas su vartotojo šilumos
įrenginiais, kai jis įrengtas namo įvade arba vartotojo bute. Sutartimis gali
būti nustatytos kitos tiekimo-vartojimo ribos. Pirmenybė pasirinkti
tiekimo-vartojimo ribą suteikiama buitiniam šilumos vartotojui.
3. Jeigu
į pastatą pristatomas šilumnešis patenka ir į pastato patalpose įrengtus
šildymo, vėdinimo ir (ar) karšto vandens prietaisus, šilumos tiekėjas turi
teisę, pateikęs raštišką prašymą patalpų savininkams, patikrinti šilumnešio
nutekėjimus bet kurioje pastato šildymo ir karšto vandens sistemos vietoje.
12 straipsnis. Atsiskaitymai su šilumos tiekėju
1. Šilumos
vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už patiektą šilumą ir (ar) karštą
vandenį pagal atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų
rodmenis, jeigu sutartimis nenustatyta kitaip.
2. Kai pastate
yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos
kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis,
paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam
priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų
ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus
metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis
tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo
metodą pasirenka šilumos vartotojai iš Valstybinės kainų ir energetikos
kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti šilumos vartotojų siūlomi
metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos
kontrolės komisija.
3. Atsiskaitymo
dokumentas yra sąskaita už šilumą. Savivaldybė turi teisę nustatyti, kad
buitiniams šilumos vartotojams vietoj sąskaitų už šilumą būtų išduodami
mokėjimo už šilumą pranešimai. Buitinio šilumos vartotojo reikalavimu šilumos
tiekėjas privalo išduoti sąskaitą, kai vartotojas apmoka su tuo susijusias
papildomas tiekėjo sąnaudas. Savivaldybei nustačius, kad buitiniams šilumos
vartotojams vietoj sąskaitų būtų išduodami mokėjimo už šilumą pranešimai, į
šilumos kainą neįtraukiamos sąskaitų už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo
ir pateikimo vartotojams sąnaudos.
13 straipsnis. Šilumos tiekimo sezoniškumas
1. Šilumos
vartotojai turi teisę nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios ir pabaigos,
išskyrus savivaldybių nustatytas įstaigas, kurioms šildymo sezono pradžia ir
pabaiga nustatoma savivaldybių sprendimais.
2. Jeigu
šilumos vartotojai, turintys teisę nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradžios
ir pabaigos, nusprendė pradėti arba baigti savo pastatų šildymą kitu laiku negu
savivaldybių nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga, jie apie savo
sprendimą ūkio ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse
nustatyta tvarka praneša šilumos tiekėjui ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas
iki sprendimo įgyvendinimo.
3. Šildymo
sezono laikotarpiu butai ir kitos patalpos daugiabučiame name privalo būti
šildomi, jeigu to reikalauja bent 1/3 to namo butų savininkų, neturinčių
įsiskolinimų šilumos tiekėjui.
14
straipsnis. Šilumos ir (ar) karšto vandens pristatymo sustabdymas
įsiskolinusiems šilumos vartotojams
1. Šilumos vartotojui, neapmokėjusiam sąskaitos už šilumą
daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo vėliausios leistinos
sąskaitos apmokėjimo dienos, (įsiskolinusiam vartotojui) šilumos tiekėjas turi
teisę sutartyse nustatyta tvarka sustabdyti šilumos ir (ar) karšto vandens
pristatymą į įsiskolinusio vartotojo šildymo ir (ar) karšto vandens prietaisus.
Daugiabučiame name leidžiama sustabdyti tik karšto vandens pristatymą į
įsiskolinusio vartotojo karšto vandens prietaisus.
2. Sutartyse
nustatoma šilumos tiekėjo prievolė ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų
iki numatomos šilumos ir (ar) karšto vandens pristatymo sustabdymo datos raštu
įspėti įsiskolinusį vartotoją.
3. Šilumos
tiekėjo išlaidas, susijusias su šilumos ir (ar) karšto vandens pristatymo atnaujinimu,
apmoka vartotojas.
4. Įsiskolinęs
vartotojas, kuriam buvo sustabdytas šilumos ir (ar) karšto vandens pristatymas,
atlygina tiekėjui dėl to atsiradusius nuostolius.
15
straipsnis. Atsakomybė už atsiskaitomuosius šilumos ir karšto vandens
apskaitos prietaisus
1. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas savo
lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos
prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą
ir organizuoja patikrą.
2. Atsiskaitomieji
šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos
punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės
metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šių prietaisų patikros
terminus kontroliuoja Lietuvos metrologijos inspekcija prie Teisingumo
ministerijos.
3. Sutartyse
nustatomos sąlygos šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo įgaliotiems asmenims
netrukdomai patekti į šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojui priklausančias
patalpas, kad jie galėtų prižiūrėti ir patikrinti atsiskaitomuosius šilumos ir
karšto vandens apskaitos prietaisus.
16 straipsnis. Nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai
Nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojams turi būti
užtikrintos techninės nenutrūkstamo šilumos tiekimo galimybės, kai laikinai
neįmanoma naudotis pagrindiniu šilumos tiekimo šaltiniu. Nenutrūkstamas šilumos
tiekimas užtikrinamas šilumos vartotojo įrenginius prijungiant atskirais
įvadais prie techninių sutrikimų atvejais nepriklausomų šilumos perdavimo
tinklo dalių arba įdiegiant rezervinį šildymo būdą. Kai įdiegiamas rezervinis
šildymo būdas, nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai laikomi naudojančiais
jų pastato šildymo būdą su pagrindiniu šilumos tiekimo šaltiniu ir rezervinį
šildymo būdą. Jeigu nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai naudojasi
šilumos tiekimo sistema tik kaip rezerviniu šildymo būdu, jie privalo mokėti
šilumos tiekėjui kompensaciją už rezervinę galią. Aplinkos ir sveikatos
apsaugos ministrai nustato sveikatos priežiūros įstaigų, kurioms būtinas
rezervinis šildymo būdas, sąrašą.
17 straipsnis. Šilumos tiekimo nutraukimas
1. Šilumos
tiekėjas gali nutraukti šilumos tiekimą tik suderinęs su šilumos vartotojais,
išskyrus atvejus, kai Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos
nustato tokius vartotojo įrenginių trūkumus, dėl kurių gresia avarija ar kyla
pavojus žmonių gyvybei ar saugumui. Šilumos tiekėjas apie suderintą su
vartotojais numatomą nutraukti šilumos tiekimą praneša suinteresuotiems šilumos
vartotojams ir savivaldybei ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių iki numatomo
šilumos tiekimo nutraukimo datos.
2. Savivaldybė
organizuoja naują, su suinteresuotais šilumos vartotojais suderintą jų pastatų
šildymo būdą.
PENKTASIS SKIRSNIS
SUTARTYS SU ŠILUMOS VARTOTOJAIS
18 straipsnis. Šilumos pirkimopardavimo sutarčių standartinės
sąlygos
1. Šilumos
pirkimopardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių
sąlygų.
2.
Standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo-pardavimo sutartims tiek, kiek jos
neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir įstatymams.
3. Šilumos
pirkimo-pardavimo sutartyse nustatomi:
1) tiekiamos
šilumos kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai;
2) šilumos
tiekimo režimas ir sąlygos;
3) šilumos
kaina arba kainos formulė, arba kainos nustatymo tvarka;
4) vartotojo
atsiskaitymo už suvartotą šilumą tvarka;
5) šalių
teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;
6) pretenzijų
pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka;
7) sutarties
galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.
4. Šilumos
pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos
įgaliota institucija ir paskelbia Valstybės žiniose. Šilumos
pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines
sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, suderinusi su
Nacionaline vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos, ir
paskelbia Valstybės žiniose.
19 straipsnis. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų
priežiūra
1. Prie
šilumos tiekimo sistemos prijungtų daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens
sistemas turi prižiūrėti butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktas
prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Su juo sudaroma daugiabučio namo šildymo ir
karšto vandens sistemos priežiūros sutartis. Sutartį butų ir kitų patalpų
savininkų sprendimu sudaro butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba
(bendrijos pirmininkas), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos
jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotas asmuo arba namo bendrojo
naudojimo objektų administratorius. Šios sutartys sudaromos šio Įstatymo 18
straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.
2. Jeigu butų
savininkai nenusprendė dėl šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo
pasirinkimo ir dėl to nebuvo sudaryta šios sistemos priežiūros sutartis,
laikinai, kol toks pasirinkimas bus padarytas, šilumos tiekėjas yra ir
daugiabučio namo, kurio butų ir kitų patalpų savininkams jis tiekia šilumą,
šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. Daugiabučio namo šildymo ir
karšto vandens sistemos priežiūros sutartys sudaromos atskirai nuo šilumos ir
(ar) karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių.
3. Pastato
šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas atlieka šildymo ir karšto
vandens sistemos priežiūrą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
DAUGIABUČIŲ NAMŲ ŠILDYMAS
20
straipsnis. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos
privalomieji reikalavimai
1. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato
daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius
reikalavimus.
2. Daugiabučio
namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai apima
technines galimybes vartotojams reguliuoti šilumos suvartojimą pastate. Namo
pertvarkymas pagal privalomuosius reikalavimus gali būti remiamas Vyriausybės
nustatyta tvarka.
21 straipsnis. Daugiabučio namo šildymo būdas
1. Daugiabučio
namo butų ir kitų patalpų savininkai yra šilumos vartotojai, kurie butus ir
kitas patalpas šildo pastato šildymo būdu arba taikydami kitus
techninius sprendimus.
2. Daugiabučio
namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos,
suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisydamas
to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.
22
straipsnis. Šilumos tiekėjo arba šildymo ir karšto vandens sistemos
prižiūrėtojo teisė patekti į butų ir kitų patalpų savininkams priklausančias
patalpas
1. Šilumos tiekėjo arba namo šildymo ir karšto vandens
sistemos prižiūrėtojo įgalioti atstovai turi teisę, pateikę raštišką prašymą
buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias
patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą
ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens pristatymą
savininko įsiskolinimo atveju.
2. Jeigu butų
ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo ar namo
šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo įgaliotus atstovus pagal jų
pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas, šilumos
tiekėjas ar namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, pagal ūkio
ministro patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminę savininkų
atsisakymą, turi teisę šių patalpų savininkų suvartoto šilumos kiekio
įvertinimui taikyti tokiems atvejams Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės
komisijos nustatytą metodiką.
23 straipsnis. Šilumos vartotojo daugiabučiame name teisės
ir pareigos
1. Šilumos
vartotojas daugiabučiame name turi teisę:
1) kartu su
kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais pasirinkti arba pakeisti namo
šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją;
2)
individualiai arba kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais
nuspręsti pakeisti savo buto, patalpų ar viso pastato šildymo būdą ir šio
Įstatymo 25, 26 bei 27 straipsniuose nustatyta tvarka įgyvendinti savo
sprendimą;
3) sutartyse
nustatyta tvarka reikšti pretenzijas šilumos ar karšto vandens tiekėjui už
patiektą nekokybišką šilumą ar karštą vandenį.
2. Šilumos
vartotojai turi ir kitas teisės aktų nustatytas teises.
3. Šilumos
vartotojai daugiabučiuose namuose privalo apmokėti jiems tenkančią dalį
išlaidų, susijusių su namo šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstravimu,
kad ji atitiktų privalomuosius reikalavimus.
24
straipsnis. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo teisės, pareigos ir
atsakomybė buitiniam šilumos vartotojui
1. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas privalo parduoti
buitiniam šilumos vartotojui sutartyje numatytą šilumos ir (ar) karšto vandens
kiekį laikydamasis šalių suderinto šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo
režimo. Patiektos ir suvartotos šilumos ir (ar) karšto vandens kiekis
nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu
būdu.
2. Šilumos ir (ar)
karšto vandens tiekėjas privalo užtikrinti:
1) šilumos ir
(ar) karšto vandens perdavimo tinklų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų
reikalavimus, iki tiekimo-vartojimo ribos;
2)
atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę
būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus;
3) šilumos ir
(ar) karšto vandens kokybę, nustatytą sutartimis ir atitinkančią teisės aktų
reikalavimus, iki tiekimo-vartojimo ribos.
3. Šilumos ir
(ar) karšto vandens tiekėjas sutartyje nurodytoje vietoje įrengia
atsiskaitomuosius šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisus.
4. Šilumos ir
(ar) karšto vandens tiekėjas įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti dėl
nekokybiškos šilumos ir (ar) karšto vandens buitiniam šilumos vartotojui
atsiradusią žalą.
5. Šilumos ir
(ar) karšto vandens tiekėjas, jei buitinis šilumos vartotojas nemoka už
suvartotą šilumos energiją tuomet, kai įmonė buvo pažeidusi šilumos ir (ar)
karšto vandens kokybės reikalavimus, turi teisę reikalauti, kad buitinis
šilumos vartotojas atlygintų vertę to, ką be teisinio pagrindo sutaupė.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
ŠILUMOS VARTOTOJŲ ĮRENGINIŲ ATJUNGIMAS NUO ŠILUMOS TIEKIMO
SISTEMOS
25 straipsnis. Šilumos pirkimopardavimo sutarčių
nutraukimas vartotojo iniciatyva
1. Šilumos
vartotojai turi teisę nutraukti šilumos pirkimopardavimo sutartis pagal
sutartyse nustatytas jų nutraukimo sąlygas arba, jeigu sutartyse šios sąlygos
nenustatytos, įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
2. Buitiniai
šilumos vartotojai ne daugiabučiuose namuose turi teisę vienašališkai nutraukti
šilumos vartojimo pirkimopardavimo sutartis, apie tai pranešę šilumos tiekėjui
ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Butų ir kitų patalpų savininkai
daugiabučiuose namuose savo sprendimą dėl šilumos vartojimo pirkimopardavimo
sutarčių nutraukimo ir norimo keisti jų pastato atskirų butų ar kitų patalpų
šildymo būdo suderina su savivaldybe šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta
tvarka.
26
straipsnis. Savivaldybių sprendimas dėl atskirų butų ar kitų patalpų
daugiabučiuose namuose šildymo būdo keitimo
1. Savivaldybė priima sprendimą dėl daugiabučių namų
atskirų butų ar kitų patalpų savininkų prašymų derinti šilumos vartojimo
pirkimopardavimo sutarties nutraukimą ir norimą keisti atskirų butų ar kitų
patalpų daugiabučiuose namuose šildymo būdą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių
dienų nuo savininko prašymo įregistravimo savivaldybėje dienos.
2. Jeigu pagal
buto ar kitų patalpų savininko prašymą nutraukus šilumos vartojimo
pirkimopardavimo sutartį ir pakeitus jo buto ar kitų patalpų šildymo būdą kiti
to namo butų ar kitų patalpų savininkai patiria papildomų išlaidų, savivaldybė
pateikia suinteresuotam savininkui šių išlaidų, apskaičiuotų pagal
kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodiką, išklotinę. Šiuo atveju
savivaldybė turi teisę derinti sutarties nutraukimą ir daugiabučio namo, kurio
šildymui naudojama šilumos tiekimo sistema, atskiro buto ar kitų patalpų
šildymo būdo pakeitimą suinteresuotam buto ar kitų patalpų savininkui, tik šiam
savininkui ir namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdybai (bendrijos
pirmininkui) arba namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės
veiklos sutarties partnerių įgaliotam asmeniui, arba namo bendrojo naudojimo
objektų administratoriui sudarius sutartį dėl papildomų išlaidų kitiems namo
butų ar kitų patalpų savininkams atlyginimo.
27 straipsnis. Savivaldybės sprendimas dėl šildymo būdo
keitimo visam pastatui
1. Savivaldybė
ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šilumos vartotojo prašymo
įregistravimo savivaldybėje dienos priima sprendimą dėl šilumos vartotojo (arba
vartotojų daugiabučiuose namuose, toliau vartotojo) prašymo derinti šilumos
pirkimopardavimo sutarties nutraukimą ir jo norimą keisti šildymo būdą visam
pastatui.
2. Jeigu
šilumos vartotojo pasirinkimas neatitinka savivaldybės šilumos ūkio specialiojo
plano arba jo prašymo įgyvendinimas padidintų pagal ūkio ministro patvirtintą
šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų ekonominio
įvertinimo metodiką (atsijungimų metodiką) nustatytas bendras šildymo sąnaudas,
atsižvelgiant ir į žalą aplinkai, savivaldybė turi teisę atidėti šilumos
vartotojo pasirinkto jo pastato šildymo būdo įgyvendinimą, pateikdama šilumos
vartotojui sprendimo pagrindimą.
3. Pagal šio
straipsnio 2 dalį savivaldybė turi teisę atidėti šilumos vartotojo norimo
keisti jo pastato šildymo būdo įgyvendinimą savivaldybės tarybos sprendimu
nustatytam laikotarpiui, tačiau ne daugiau kaip 2 metams, skaičiuojant nuo
šilumos vartotojo prašymo įregistravimo savivaldybėje dienos. Atidėjimo
laikotarpis priklauso nuo atjungiamų vartotojo šilumos įrenginių poveikio
vidutinių sąnaudų didėjimui likusiems šilumos tiekimo sistemos vartotojams ir
yra nustatomas vadovaujantis atsijungimų metodika. Pasibaigus atidėjimo
laikotarpiui, savivaldybė išduoda šilumos vartotojui leidimą atjungti jo
šilumos įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos.
4. Jeigu
pastato šildymo būdo pakeitimas (šilumos vartotojo šilumos įrenginių atjungimas
nuo šilumos tiekimo sistemos) padidina pagal atsijungimų metodiką nustatytas
vidutines šilumos tiekimo sąnaudas likusiems sistemos šilumos vartotojams,
savivaldybė turi teisę derinti pastato šildymo būdo pakeitimą (šilumos
įrenginių atjungimą) tik kai yra pateikta vartotojo ir šilumos tiekėjo sutartis
dėl šių sąnaudų padidėjimo kompensavimo. Sutartyje numatytos kompensacijos
dydis negali viršyti kompensacijos už rezervinę galią, taikomos atsijungiančiam
šilumos vartotojui. Nustatyta kompensacija pradedama mokėti nuo šilumos
vartotojo šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos dienos ir
negali būti mokama ilgiau kaip 2 metus. Jeigu šilumos vartotojo prašymo keisti
jo pastato šildymo būdą įgyvendinimas buvo atidėtas pagal šio straipsnio 2
dalį, šios dalies nuostatos netaikomos. Šios dalies nuostatos netaikomos butų
ir kitų patalpų savininkams daugiabučiuose namuose.
5. Šio
straipsnio nuostatos netaikomos individualiems gyvenamiesiems namams.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
LICENCIJOS IR LEIDIMAI
28 straipsnis. Šilumos tiekimo licencija
1. Šilumos
tiekėjas privalo turėti šilumos tiekimo licenciją.
2. Šilumos
tiekimo licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė. Šilumos tiekėjui,
tiekiančiam ne mažiau kaip 5 GWh per metus šilumos, šilumos tiekimo licenciją
išduoda Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, o mažiau šilumos
tiekiančiam tiekėjui savivaldybė.
29 straipsnis. Leidimai šilumos įrenginių priežiūros
verslui
Leidimus šilumos įrenginių priežiūros verslui ūkio ministro
nustatyta tvarka išduoda Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio
ministerijos.
DEVINTASIS SKIRSNIS
ŠILUMOS KAINOS IR TARIFAI. SĄNAUDŲ APSKAITA. INVESTICIJOS
30 straipsnis. Šilumos kainodara
1. Šilumos ir
karšto vandens kainos yra vienanarės arba dvinarės. Šilumos vartotojas moka už
suvartotą šilumos energiją ar karštą vandenį pagal šio straipsnio 5, 6 ir 7
dalyse reglamentuota tvarka nustatytą vienanarę arba dvinarę kainą
pasirinktinai.
2. Šilumos ir
(ar) karšto vandens kainos gali būti diferencijuojamos pagal šilumos tiekimo
sistemas, vartotojų grupes, šilumos vartojimo mastą, šilumnešius ir jų kokybę,
tiekimo patikimumą, vartojimo sezoniškumą, periodiškumą ir apskaitos būdus.
3. Šilumos ir
(ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis)
šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, atsiskaitomųjų
šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir
patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį
parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Pastatų šildymo ir
karšto vandens sistemų priežiūros ir rekonstravimo sąnaudos negali būti
įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas.
4. Šilumos
tiekėjas, kuris realizuoja ne mažiau kaip 5 GWh per metus šilumos, pagal
šilumos ir (ar) karšto vandens kainų nustatymo metodikas parengia ir teikia
Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustatyti bazines šilumos
ir (ar) karšto vandens kainas ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui.
Nustatant bazines kainas kviečiamos dalyvauti šilumos vartotojų teises
ginančios organizacijos. Kartu nustatomi tiekimo efektyvumo rodikliai.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos bazinės kainos
skelbiamos Valstybės žinių priede Informaciniai pranešimai. Šilumos
tiekėjas, valdantis skirtingose savivaldybėse esančias šilumos tiekimo
sistemas, gali teikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
nustatyti skirtingas bazines kainas šioms sistemoms. Šilumos tiekėjas,
teikdamas siūlymą nustatyti skirtingas bazines kainas šilumos tiekimo
sistemoms, esančioms skirtingose savivaldybėse, privalo teikti tokį pasiūlymą
dėl visų skirtingose savivaldybėse esančių šilumos tiekimo sistemų.
5.
Savivaldybių tarybos nustato:
1)
vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytomis
bazinėmis kainomis bei šilumos ir (ar) karšto vandens kainų nustatymo
metodikomis savivaldybių kontroliuojamų įmonių tiekiamų šilumos ir (ar)
karšto vandens kainas kiekvienam šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui, kuris
realizuoja ne mažiau kaip 5 GWh per metus šilumos;
2)
vadovaudamosi šilumos ir (ar) karšto vandens kainų nustatymo metodikomis
savivaldybių kontroliuojamų įmonių tiekiamų šilumos ir (ar) karšto vandens
kainas kiekvienam šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui, kuris realizuoja
mažiau kaip 5 GWh per metus šilumos;
3)
vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta
daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių
tarifų nustatymo metodika daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų
priežiūros maksimalius tarifus.
6. Šilumos ir
karšto vandens tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 5 GWh per metus šilumos,
vadovaudamiesi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
nustatytomis bazinėmis kainomis bei šilumos ir (ar) karšto vandens kainų
nustatymo metodikomis, įmonės įstatuose nustatyta tvarka nustato šios įmonės
tiekiamos šilumos ir (ar) karšto vandens kainas.
7. Šilumos ir
(ar) karšto vandens tiekėjai, realizuojantys mažiau kaip 5 GWh per metus
šilumos, vadovaudamiesi šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikomis,
įmonės įstatuose nustatyta tvarka nustato šios įmonės tiekiamos šilumos ir (ar)
karšto vandens kainas.
8. Šilumos ir
(ar) karšto vandens tiekėjai praneša Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės
komisijai nustatytas kainas ir tarifus bei jų pagrindimą per 10 kalendorinių
dienų nuo kainų ar tarifų nustatymo, tačiau ne vėliau kaip per 30 kalendorinių
dienų iki jų įsigaliojimo. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
nurodo tiekėjams esamus kainų ar tarifų nustatymo pažeidimus. Tiekėjai privalo
juos pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Tiekėjams to
nepadarius, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įgyja teisę
vienašališkai nustatyti laikinas kainas. Jos galioja iki komisijos nurodytų
pažeidimų pašalinimo.
9. Naujiems
šilumos vartotojams, prisijungusiems prie šilumos tiekimo sistemos, leidžiama
ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui nustatyti šilumos kainas, grindžiamas
tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) ribinėmis šilumos tiekimo
sąnaudomis šiems vartotojams.
31 straipsnis. Maksimalios šilumos suvartojimo normos
daugiabučiuose namuose
1. Valstybinė
kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato ir prireikus pakeičia
maksimalias šilumos suvartojimo normas daugiabučių namų butams ir kitoms
patalpoms šildyti. Šios normos skelbiamos viešai. Jos taikomos daugiabučiuose
namuose, kurių šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos neatitinka privalomųjų reikalavimų.
Šilumos tiekėjas neturi teisės reikalauti, kad tokių namų butų ir kitų patalpų
savininkai mokėtų už suvartotos šilumos kiekį, viršijantį maksimalias šilumos
suvartojimo normas. Gyventojų prašymu Valstybinė energetikos inspekcija prie
Ūkio ministerijos nustato, ar namų šildymo ir karšto vandens sistemos atitinka
privalomuosius reikalavimus.
2. Savivaldybė
turi teisę įpareigoti daugiabučio namo, kuriame buvo viršyta maksimali šilumos
suvartojimo norma, butų ir kitų patalpų savininkus Vyriausybės nustatyta tvarka
rekonstruoti namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemą pagal privalomuosius
reikalavimus. Įpareigojimo butų ir kitų patalpų savininkams terminas negali
būti trumpesnis negu 18 mėnesių.
3. Butų ir
kitų patalpų savininkams per nustatytą laiką neįvykdžius šio straipsnio 2
dalyje nustatyto savivaldybės įpareigojimo, savivaldybė įgyja teisę nebetaikyti
šiam daugiabučiam namui maksimalių šilumos suvartojimo normų.
32 straipsnis. Šilumos tiekimo sąnaudų apskaita
1. Jeigu
šilumos tiekėjas valdo daugiau kaip vieną šilumos tiekimo sistemą, kurioje
realizuojama ne mažiau kaip 5 GWh per metus šilumos, kiekvienos sistemos
sąnaudos įtraukiamos į apskaitą atskirai.
2. Jeigu
šilumos tiekimo sistemoje, kurioje realizuojama ne mažiau kaip 5 GWh per metus
šilumos, šilumos tiekėjas dar ir gamina šilumą, jis privalo atskirai tvarkyti
šilumos gamybos ir šilumos perdavimo sąnaudų apskaitą. Jeigu šilumos
tiekėjas prižiūri šilumos vartotojų šildymo ir karšto vandens sistemas, šios
veiklos sąnaudos įtraukiamos į apskaitą atskirai.
3. Šilumos
tiekėjų duomenys apie šilumos gamybos ir šilumos perdavimo sąnaudas skelbiami
viešai.
33 straipsnis. Investicinių projektų derinimas
Investiciniai projektai derinami su Valstybine kainų ir
energetikos kontrolės komisija jos nustatyta tvarka.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
ŠILUMOS ŪKIO AR JO DALIES VALDYMO PERDAVIMAS
34 straipsnis. Sutarčių rengimas
1. Savivaldybė
užtikrina rengiamų sutarčių dėl šilumos ūkio ar jo dalies valdymo perdavimo
viešą svarstymą.
2. Sudarydama
valdymo perdavimo sutartis, savivaldybė atsižvelgia į ūkio ministro išvadas.
35 straipsnis. Reikalavimai valdymą perėmusiam subjektui
1. Valdymą
perėmęs subjektas pirkimus vykdo pagal Viešųjų pirkimų įstatymą.
2. Šilumą
tiekiantis valdymą perėmęs subjektas privalo ne rečiau kaip kas 5 metai bazines
šilumos gamybos ir bazines šilumos perdavimo kainas suderinti su Valstybine
kainų ir energetikos kontrolės komisija. Jam netaikomos 30 straipsnio 5
dalies 1 ir 2 punktų nuostatos.
3. Pasibaigus
valdymo perdavimo laikotarpiui, turto, kurio valdymas buvo perduotas, vertė
negali būti mažesnė negu valdymo perdavimo sutarties sudarymo metu.
4. Pasibaigus
valdymo perdavimo laikotarpiui, valdymą perėmusiam subjektui draudžiama kartu
su grąžinamu turto valdymu perduoti neįvykdytus finansinius įsipareigojimus ar
kitas šio subjekto neįvykdytas prievoles, susijusias su grąžinamu turto
valdymu.
5. Valdymo
perdavimo sutartyje nurodomas valdymą perėmusio subjekto investicijų į turtą,
kurio valdymas buvo perduotas, dydis per valdymo laikotarpį. Jis yra
apskaičiuojamas kaip šio turto vertės padidėjimas per valdymo laikotarpį
pridedant sutartimi perduotus su šiuo turtu susijusius finansinius
įsipareigojimus, kuriuos pagal šią sutartį turėjo apmokėti valdymą perėmęs
subjektas, neatsižvelgiant į turto vertės padidėjimą dėl jo indeksavimo valdymo
perdavimo laikotarpiu.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
36 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis
Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.
2. Pasiūlyti
Vyriausybei ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai iki 2003 m.
birželio 1 d. parengti ir patvirtinti norminius teisės aktus, reikalingus
Įstatymui įgyvendinti.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS
PAKSAS
______________