2011 m. kovo 24 d. pranešimas VIR

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statutu ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo narys turi teisę rengti ir teikti Seimui svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti apsvarstyti Seime. Šią konstitucinę teisę Seimo narys realizuoja vienasmeniškai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad valstybės pareigūnai, vykdantys funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, visi asmenys, priimantys visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, galėtų tinkamai vykdyti savo įgaliojimus, kad nebūtų sudarytos teisinės prielaidos valstybės pareigūnams, vykdantiems funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, visiems asmenims, priimantiems visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, veikti ne Tautos ir Lietuvos valstybės, bet savo asmeniniais ar grupiniais interesais, naudotis savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, kad būtų galima veiksmingai kontroliuoti, kaip valstybės pareigūnai, vykdantys funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, visi asmenys, priimantys visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, laikosi  šių reikalavimų.

Atlikdamas savo konstitucinę priedermę atstovauti Tautai Seimo narys dalyvauja vykdant visas  konstitucines Seimo funkcijas bei vykdo visus Seimo nario įgaliojimus. Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas vienas iš esminių Seimo nario konstitucinio teisinio statuso elementų –  Seimo nario, kaip Tautos atstovo, laisvas mandatas.

Seimo nario laisvo mandato esmė – Tautos atstovo teisė įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais.

Vadovaujantis aukščiau išvardintomis Seimo statuto, Konstitucijos nuostatomis ir Teisingumo Teismo praktika, jog skirtingas asmenų traktavimas tam tikrose vienodose situacijose nėra laikomas diskriminacija, jeigu toks traktavimas yra pateisinamas objektyviomis aplinkybėmis, reikalauju viešai atšaukti 2011 m. vasario 1 d. išplatintą TS-LKD Priežiūros komiteto pareiškimą dėl Seimo nario E. Jurkevičiaus veiksmų. Kadangi 2011 m. sausio 21 d. užregistruotas Notariato įstatymo 31, 47 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas buvo atsiimtas ir nebuvo lydimas Seimo nario pranešimu spaudai, o tokie vieši pasisakymai: „Pasak A. Andriuškevičiaus, net jeigu E. Jurkevičiaus siūlytos iniciatyvos tikslas ir labai kilnus, tačiau pasirinktas metodas labai ciniškas ir diskriminuoja vyresnio amžiaus gyventojus“ ( Cit. 2011-02-02 d. Delfi.lt ) yra dviprasmiškas ir labai asmeniškas priežiūros komiteto pirmininko vertinimas, įvertinus jo garbingą amžių.

Nepriėmus konkretaus sprendimo dėl pritarimo/nepritarimo šiam mano pareiškimui, būsiu priverstas kreiptis į kompetentingas institucijas.

Seimo narys Evaldas Jurkevičius