2011 m. balandžio 20 d. pranešimas VIR

Seimo Darbo partijos frakcijos narė, Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė ir jos kolegė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Vida Marija Čigriejienė Seime įregistravo Nacionalinio vėžio instituto įstatymo projektą bei Mokslo ir studijų įstatymo papildymo projektą, siūlantį Lietuvoje steigti Nacionalinį vėžio institutą. Šiuos įstatymų projektus parėmė parašais net 86 Seimo nariai iš įvairių frakcijų.

2009 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą „Dėl Nacionalinio vėžio instituto“, kuriuo pasiūlė Vyriausybei reorganizuoti Vilniaus universiteto Onkologijos institutą į valstybinį mokslinių tyrimų institutą — Nacionalinį vėžio institutą, tačiau Vyriausybė, nepaisydama Seimo valios, 2010 m. sausio 12 d. priėmė nutarimą „Dėl Vilniaus universiteto onkologijos instituto reorganizavimo inicijavimo“, kuriuo inicijavo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto reorganizavimą padalijimo būdu į Onkologijos ligoninę ir Lietuvos onkologijos institutą, tuo iš esmės neleistinai atskirdama mokslą, mokymą ir gydymą. Projekto iniciatores papiktino Vyriausybės negebėjimas tinkamai vykdyti Seimo priimtą nutarimą.

„Neskirdama prioritetinio dėmesio šiai problemai valstybė pralaimi kovą su vėžiu, kenčia gausybė žmonių, susidūrusių su šia liga. Prastas finansavimas nuolat kelia konfliktines situacijas tarp gydytojų ir pacientų. Onkologijos institute kasmet gydoma daugiau nei 12 tūkst. pacientų stacionare ir virš 100 tūkst. pacientų lankosi ambulatoriškai. Pastarųjų metų analizė rodo, kad skaičiai grėsmingai didėja. Lietuvos statistika yra siaubinga lyginant su kitomis šalimis, kur veikia situaciją sėkmingai kontroliuojantys nacionaliniai vėžio centrai. Esu įsitikinusi, kad didelę dalį onkologijos problemų būtų galima išspręsti, jei vėžio kontrolei Lietuvoje būtų pavesta vadovauti Nacionaliniam vėžio institutui. Daugelyje Europos šalių, taip pat Japonijoje bei JAV, įkurti šalių nacionaliniai vėžio institutai, koordinuojantys onkologijos šakos ir jai priklausančius tarpdisciplininius mokslinius tyrimus nacionaliniu mastu, vykdantys piktybinių navikų prevencijos ir profilaktikos programas ir užtikrinantys sėkmingą gautų rezultatų diegimą gydant sergančiuosius onkologinėmis ligomis“, — teigė D. Mikutienė.

„Onkologijos institutas šiuo metu užima ypatingą padėtį tarp medicinos mokslo šakos institucijų. Jo sudėtyje, be Mokslinių tyrimų centro, yra Klinikos, Vėžio kontrolės ir profilaktikos centras. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas greta mokslinių tyrimų vykdo ir kitas svarbias valstybei funkcijas: turėdamas savo sudėtyje klinikas teikia diagnostikos ir gydymo paslaugas bei atlieka vėžio prevencijos bei piktybinių navikų apskaitos šalies mastu darbą. Institute sukauptas didelis intelektinis potencialas, jis sėkmingai integruojasi į Europos aukštųjų studijų ir mokslo erdvę, aktyviai dalyvauja mokymo procese. Onkologijos institute kartu su Vilniaus universitetu vykdomos Biomedicinos mokslų srities, Medicinos krypties doktorantūros studijos. Įvertinus šias aplinkybes, ir tai, kad Onkologijos instituto specialistai yra pilnai pasiruošę kompleksiškai spręsti onkologijos problemą šalyje, tikslinga reorganizuoti institutą, įkuriant valstybinį mokslinių tyrimų institutą — Nacionalinį vėžio institutą, kurio sudėtyje būtų klinika“, — sako Seimo narė V. M. Čigriejienė.

Specialiojo įstatymo projekte teigiama, kad reorganizavus Vilniaus universiteto Onkologijos institutą į valstybinį mokslinių tyrimų institutą — Nacionalinį vėžio institutą, bus užtikrinta praktikos, mokslo ir studijų vienovė, aukštos kokybės gydymo paslaugų teikimas ir moderniųjų technologijų prieinamumas onkologiniams pacientams, bei visų mokslinių tyrimų komponentų, pradedant fundamentaliuoju mokslu ir baigiant klinikiniais tyrimais, integracija tarpusavyje, kas leistų kurti naujus metodus, metodikas ir technologijas, diegiamas klinikoje, užtikrinant aukščiausio lygio pacientų sveikatos apsaugą, besiremiančią naujausiais pasiekimais kovos su vėžinėmis ligomis srityje. Nacionalinis vėžio institutas spręstų sveikatos apsaugai, šalies ūkiui svarbius klausimus, skleistų visuomenėje mokslo žinias ir diegtų jas į švietimą, keltų gydytojų kvalifikaciją, rengtų onkologinės chemoterapijos ir radioterapijos specialistus, sudarytų sąlygas rengti gretutinių specialybių rezidentus, rengtų mokslo daktarus, turinčius ne tik onkologijos, bet ir gretimų šakų teorinių žinių.

Piktybiniai navikai yra viena iš dažniausių ligų, kuriomis serga pasaulio gyventojai, bei viena iš dažniausių gyventojų mirtingumo priežasčių. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, artimiausiais metais nuo vėžio jau mirs dažniau nei nuo širdies ir kraujotakos susirgimų.

Kasmet pasaulyje užregistruojama daugiau nei 11 mln. naujų piktybinių navikų, prognozuojama, kad šis skaičius kasmet vis didės ir 2030 m. šia liga pasaulyje kasmet susirgs daugiau nei 15 mln. žmonių. Kasmet nuo vėžio pasaulyje miršta daugiau nei 7 mln. gyventojų, prognozuojama, kad 2030 m. šis skaičius padidės iki 12 mln.

Seimo Darbo partijos frakcijos informacija