2010 m. gegužės 12 d. pranešimas VIR

Dar 2009 m. Konstitucinis Teismas (KT), priimdamas sprendimą „Dėl Mokslo ir studijų įstatymo konstitucingumo“, aiškiai ir nuosekliai išaiškino, kaip turėtų būti suprantama aukštojo mokslo autonomija ir nemokamo mokslo laidavimas gerai besimokantiems studentams valstybinėse aukštosiose mokyklose. Praėjo metai, tačiau KT sprendimų taip ir neišgirdo nei švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, nei Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius.

„Remiantis ydingu Mokslo ir studijų įstatymu jau prasidėjo valdymo pertvarka visose aukštosiose mokyklose — skubama pertvarkyti statutus ir formuoti valdymo organus. Nors dauguma aukštųjų mokyklų naujų statutų dar nepatvirtino, tačiau tarybos jau yra formuojamos ir taip pažeidžiami pačių valdančiųjų priimti teisės aktai. Todėl Seimo opozicijai, remiantis KT išaiškinimais, beliko patiems taisyti įstatymą, keičiant jame įtvirtintas antikonstitucines nuostatas“, — sako Seimo Darbo partijos frakcijos narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Vydas Gedvilas.

„Šiuo projektu siekiame, kad būtų įgyvendintas akademinės laisvės principas, kad joks ministras ar Aukštojo mokslo taryba negalėtų kištis formuojant aukštosios mokyklos savivaldos organus. Taryba, kuri vykdo kontrolės ir priežiūros funkcijas ir kurios paskirtis — užtikrinti aukštosios mokyklos atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei, negali vykdyti ir aukštosios mokyklos valdymo funkcijų. Todėl siūlome įtvirtinti Tarybos, kaip priežiūros organo, statusą, o senatą, kaip aukščiausią aukštosios mokyklos savivaldos organą“, — sako V. Gedvilas.

Taip pat projekte siūloma griežtai reglamentuoti valstybės biudžeto lėšų skyrimą nevalstybinėms aukštosioms mokykloms. „Valstybės galimybės nėra beribės, todėl siūlome tik įvertinus visuomenės ir valstybės poreikius bei valstybės finansines galimybes, tais atvejais, kai atskirų krypčių specialistai dėl objektyvių aplinkybių negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose, valstybės užsakymu valstybės biudžeto lėšomis jie gali būti rengiami ir nevalstybinėse aukštosiose mokyklose“, — teigia Seimo narys.

„Mums svarbu, kad visi gerai besimokantys abiturientai turėtų galimybę mokytis universitetuose. Bet dar svarbiau, kad už gerą mokymąsi aukštojoje mokykloje, bet ne už gerus pasiektus rezultatus vidurinėje mokykloje, jiems būtų laiduojamas nemokamas mokslas universitete. Todėl ir pasiūlyta, kad gerai besimokančiam abiturientui nemokamas mokslas būtų laiduojamas iki pirmos studijuojamų dalykų žinių patikros, bet ne pirmuosius dvejus studijų metus, nes joks teisės aktas neturi prieštarauti KT sprendimams, taip pat ir Mokslo ir studijų įstatymas“, — įsitikinęs parlamentaras.

Seimo Darbo partijos frakcijos informacija