2011 m. rugsėjo 21   d. pranešimas VIR

Rugsėjo 21 d. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2011 m. liepos 12 d. išvadą, Konstitucinio Teismo doktriną ir išdėstytus argumentus (priėmus įstatymą būtų pakeistas sutartinės prievolės įvykdymo būdas, civiliniai santykiai būtų sudėtingesni nei pagal galiojančias įstatymo nuostatas; atsirastų teisinių padarinių, kurie pablogintų pensijų kaupimo dalyvių padėtį, labiau nei pagal galiojantį įstatymą būtų ribojamos pensijų kaupimo dalyvių nuosavybės teises į sukauptą pensijų turtą, t .y. sumažėtų vienkartinės išmokos dydis – nuo 37, 6 tūkst. Lt. moterims ir 26,6 tūkst. Lt. vyrams iki 10,8 tūkst. Lt.; būtų ribojamas terminas, kuriam galima atidėti pensijų anuiteto įsigijimą; būtų nustatytas pensijų anuiteto įsigijimo atidėjimo teminas – iki 5 metų, kurio metu mokamos įstatymo nustatyto dydžio periodinės išmokos), preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3374 2 straipsnio „Baigiamosios nuostatos“ 3 dalis, kurioje nustatyta, kad „Įstatymo nuostatos taikomos visoms galiojančioms pensijų kaupimo sutartims, taip pat ir sudarytoms iki šio Įstatymo įsigaliojimo“ galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai „Galioja tik paskelbti įstatymai“, apimančiai bendrąjį teisės principą, kad paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit), kuris yra svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, konstitucinio teisinės valstybės principo elementas, o įstatymo projekto 25 straipsnio nuostatos, labiau nei pagal galiojantį įstatymą ribojančios pensijų kaupimo dalyvių nuosavybės teises į sukauptą pensijų turtą, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, kuriuo laiduojama nuosavybės teisių apsauga.

Virginijus Kanapinskas,

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėjas tel.: (85) 239 6548