2014 m. balandžio 24 d. pranešimas VIR­­­­­­

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, 2014 m. balandžio 16 ir 23 d. d. posėdžiuose svarstė klausimą dėl upių lygio reguliavimo prie hidroelektrinių ir hidroenergetikos poveikio aplinkai.

Komitetas konstatavo, kad ne visos atsinaujinančių energijos išteklių rūšys Lietuvoje yra perspektyvios. Visų pirma, tai pasakytina apie hidroenergetiką. Lyginant su kitais atsinaujinančiais energijos šaltiniais, lygumų upių energetinis efektyvumas labai mažas. Viena 2,5 MW galingumo vėjo jėgainė pagamina tiek pat energijos kiek šešios vidutinio dydžio mažosios hidroelektrinės, kurias pastačius ne tik pažeidžiamas upių vientisumas ir jų ekologinis stabilumas, bet ir užtvindoma virš 350 ha žaliųjų plotų. Šiuo metu Lietuvoje veikia 92 mažosios hidroelektrinės, kurių bendra įrengtoji galia mažiau nei 30 MW ir jose pagaminama tik 0,5 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos. Tuo tarpu statant šias hidroelektrines buvo paskandinta virš 5000 ha Lietuvos teritorijos.

Statistiniai duomenys rodo, kad pastaraisiais metais ES šalyse hidroenergetikos plėtra praktiškai iš viso nebevyksta, o kai kuriose šalyse (Vokietija, Prancūzija, Anglija) jos palaipsniui stabdomos ar demontuojamos.

Bendrosios vandens politikos direktyva 2000/60/EB numato, kad keisti upių vagas, statyti užtvankas ir pan., būtų galima tik tais atvejais, kai tokia veikla yra labai svarbi visuomenės interesams ir (arba) tokios veiklos nauda žmonių sveikatai, žmonių saugos palaikymui ar subalansuotai plėtrai yra didesnė už naudą, kurią aplinkai ir visuomenei duoda natūrali geros ekologinės būklės upė.

Hidroenergetikos atveju sprendimai jau priimti – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Seimo nutarime „Dėl nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ numatyti hidroenergetikos plėtros rodikliai rodo, kad hidroenergetika nėra ta sritis, dėl kurios visuomenė gautų didesnę naudą nei aplinkai ir visuomenei duoda natūrali geros ekologinės būklės upė.

Praktika rodo, kad hidroenergetikos projektų kaštų ir naudos įvertinimas atliekamas vienapusiškai, dažnai apsiribojant nauda aplinkai tik emisijų išvengimu (CO₂). Tačiau atliekant išsamų HE gyvavimo grandinės įvertinimą, upių ekosistemų praradimus, kraštovaizdžio suprastėjimą, papildomų miškų, žemės dirbamų plotų užtvindymą, reikalingas taikyti aplinkosaugos (migravimo koridorių atidarymas praeivėms žuvims) sąlygas, saugos rizikos panaikinimą, užtvankos griovimą, kai užtvankos naudojimas darosi nesaugus ir aplinkos atkūrimą, visa tai įvertinus matyti, kad lygumų šalyje HE veiklos sukuriama nauda yra mažareikšmė.

Didelės problemos kyla ir dėl netinkamos HE eksploatacijos. Tais atvejais, kai mažosiose HE yra naudojamos nuotėkio režimo neatitinkančios turbinos (pvz. vandens pritekėjimas į tvenkinį daug kartų mažesnis už praleidžiamą vandens kiekį per turbiną), žemiau užtvankų esančioms upių atkarpoms yra daromas neigiamas poveikis, keičiamas hidrologinis režimas ir sutrikdomas vandens ekosistemų stabilumas. Neigiamas poveikis susidaro dėl dažnos vandens lygio kaitos upės atkarpoje žemiau HE per didelio vandens pralaidumo turbinų paleidimo arba stabdymo metu. Pažymėtina, kad vandens lygio kaita pražūtinga vandens augalijai, dugno bestuburiams, žuvų ikrams ir mailiui.

Atkreiptas dėmesys, kad Energetikos ministerija per 2011–2013 m. neparengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1098 „Dėl Nemuno upių baseinų rajono valdymo plano ir Priemonių vandensaugos tikslams Nemuno upių baseinų rajone pasiekti programos patvirtinimo“ 1 priede 3.3. p. numatytos priemonės „Parengti finansavimo programą HE turbinų, darančių žalą aplinkai“.

Aplinkos apsaugos komitetas nutarė pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

Pakeisti Aplinkos ministro 2000 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 68 „Dėl žuvų apsaugos priemonių mažosiose hidroelektrinėse“ (nustatyti žuvų sunaikinimo turbinose daromos žalos reikšmingumą).

 Pakeisti Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymą Nr.33 „Dėl Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių“ (nustatyti mažosioms HE reikalavimus, kad būtų išvengta dažna vandens lygių kaita upių ruožuose žemiau užtvankų ir automatinių matuoklių fiksuojami vandens lygių duomenys būtų skelbiami realiuoju laiku ir būtų viešai prieinami internete).

Rengiant Vyriausybės nutarimą dėl Nacionalinės AEI plėtros programos, hidroelektrinių plėtrą didinti tik iki Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnyje numatytos 141 MW įrengtosios suminės galios. Kaip numatyta įstatymo 49 straipsnyje, Vyriausybės nustatyta tvarka pirmenybė turi būti teikiama nepatvankinio tipo hidroelektrinių statybai.

Rengiant Vandens įstatymo naują redakciją, įtraukti nuostatas, draudžiančias hidroelektrinėms naudoti žuvis žalojančias ir nuotėkio neatitinkančias turbinas, t.y. nepritaikytas upės tranzitiniam nuotėkiui praleisti.

Parengti Energetikos ministerijai informaciją apie Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1098 „Dėl Nemuno upių baseinų rajono valdymo plano ir Priemonių vandensaugos tikslams Nemuno upių baseinų rajone pasiekti programos patvirtinimo“ 1 priede 3.3. p. patvirtintos priemonės „Parengti finansavimo programą HE turbinų, darančių žalą aplinkai“ įgyvendinimą.

Informuoti Aplinkos apsaugos komitetą apie priimtus sprendimus iki 2014 m. birželio 30 d.

Komiteto sprendimui pritarta bendru sutarimu.

Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja

Rasa  Matusevičiūtė, tel. (8 5) 239 6190, el. p.  ramatu@lrs.lt