2014 m. spalio 9 d. pranešimas VIR
Seimo Žmogaus teisių komitetas į komiteto posėdį nutarė kviesti Socialinės apsaugos ir darbo
ministrę Algimantą Pabedinskienę aiškintis nevyriausybinių organizacijų,
teikiančių pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, keliamas
problemas bei atkreipdamas dėmesį, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje
įstatymo nuostatos įpareigoja skirti prioritetinį dėmesį nevyriausybinėms
organizacijoms, teikiančioms pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms ir
vykdančioms prevencinę veiklą,
Tokį sprendimą
komitetas priėmė po to, kai .spalio
8 dieną surengė išvažiuojamąjį posėdį į Vilniaus miesto specializuotos pagalbos
centrą – Vilniaus moterų namus. Ši nevyriausybinė organizacija teikia
kompleksinę pagalbą asmenims, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje.
Komitetas siekė išsiaiškinti šio centro veiklos apimtis ir Vyriausybės įgaliotų
institucijų skiriamą dėmesį smurto artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims
pagalbą teikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms.
Komitetas įvertino tai, kad remiantis
tarptautinėmis sutartimis, o taip pat ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje
įstatymu, nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms pagalbos smurtą
artimoje aplinkoje patiriantiems asmenims srityje, valstybė turi skirti
reikiamus finansinius resursus bei skatinti jų veiklą.
Tačiau kai kurios nevyriausybinės
organizacijos prisipažįsta jaučiančios valstybės institucijų „nepagarbą“ jų
pilietinei veiklai. Jeigu gilias demokratines tradicijas turinčiose šalyse
nevyriausybinės organizacijos laikomos pagrindiniu partneriu užtikrinant
žmogaus teises, tai Lietuvoje tokios organizacijos dažnai jaučiasi tik
bereikalingos sumaišties kėlėjomis.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai
kreipėsi į komiteto narius atkreipdami dėmesį į galimai netinkamą Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos indėlį įgyvendinant Apsaugos nuo smurto artimoje
aplinkoje įstatymą. Kreipimesi paaiškinta, kad ministerija nėra suplanavusi
2015 metams programinių lėšų, skiriamų Specializuotos pagalbos centrų tinklo
stiprinimui bei plėtrai; prasidėjus 2014 m. IV ketvirčiui dar nepaskelbtas
naujo periodo (2015 – 2018 m.) nevyriausybinių organizacijų konkursas
Specializuotos pagalbos centrų funkcijoms vykdyti. Specializuotos pagalbos
centrų konkurso nuostatai nebuvo pristatyti nevyriausybinių organizacijų
ekspertiniam vertinimui, jų pastaboms ir pasiūlymams pateikti. Valstybinė
smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems
asmenims 2014 – 2020 metų programa, pasak nevyriausybinių organizacijų atstovų,
neatitinka pasaulinių gerosios praktikos standartų, ši programa parengta nedalyvaujant
kompleksinę pagalbą smurtą artimoje teikiančioms nevyriausybinėms
organizacijoms.
Vilniaus
specializuotos pagalbos centro direktorė Lilija Vasiliauskienė teigė, kad
specializuotą pagalbą teikiantys centro darbuotojai dirba neskaičiuodami
valandų. Teisinį, psichologinį ar kitokį aukštąjį išsilavinimą turintys
konsultantai gauna minimalius atlyginimus. Vilniaus miesto specializuotos
pagalbos centras 2014 metų rugpjūčio mėnesį gavo 78 pranešimus, rugsėjo mėnesį
82 pranešimus apie smurto epizodus artimoje aplinkoje. Pagal skiriamą
programinį finansavimą Vilniaus miesto specializuotos pagalbos centras gali
įdarbinti 4 konsultantus, kurie taip pat atlieka visą administravimo, patalpų
priežiūros ir, kas ne mažiau svarbu, pilietinę bei projektinę veiklą. Kituose
miestuose specializuotos pagalbos centrai dirba turėdami dar mažesnius
finansinius ir žmogiškuosius resursus. Toks šių, pagalbą teikiančių centrų,
darbo apimties ir žmogiškųjų bei materialiųjų išteklių neatitikimas, pasak
pagalbos teikėjų, diskredituoja valstybę ir mažina pasitikėjimą jos pasirengimu
ginti ir įtvirtinti savo piliečių žmogaus teises.
Parengė ir
daugiau informacijos suteiks
Žmogaus teisių
komiteto biuro patarėja
Eglė
Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. egle.gibaviciute@lrs.lt.