2014 m. rugsėjo 23 d. pranešimas VIR

Seimas plenariniame posėdyje paminėjo Kauno ir Šiaulių getų sunaikinimo 70-ąsias metines. Renginyje įžanginį žodį tarusi Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė priminė, kad rugsėjo 23-oji yra paženklinta atminimo dienos žyme. „Ji skirta Lietuvos žydų genocidui, kurio metu buvo sunaikinta didžioji dauguma skaitlingos prieškarinės Lietuvos žydų bendruomenės narių. Išlikę gyvi Lietuvos žydų bendruomenės nariai iki šiol su nenusakomu sielvartu prisimena savo motinas, tėvus, vaikus, gimines, draugus, kaimynus, ėjusius pasitikti mirties“, – kalbėjo L. Graužinienė. Pasak Seimo vadovės, iš 30 tūkst. karo pradžioje Kaune gyvenusių žydų 1944 metų vasarą beliko nepilnas tūkstantis, o iš 6,5  tūkst. Šiaulių žydų gyvųjų išliko apie 500 žmonių. Iš viso buvo sunaikinta beveik 200 tūkst. arba 90 proc. visų Lietuvos žydų“, – kviesdama pagerbti žuvusiųjų atminimą tylos minute sakė parlamento vadovė.

L. Graužinienė akcentavo, kad šiandien ne tik prisimename ir atiduodame pagarbą žuvusiesiems, bet ir kaip kasmet kartojame pamoką: tai niekada neturi būti pamiršta, tai niekada neturi pasikartoti. „Turime viltingai pažvelgti į ateitį, atsikratyti suvokimo stereotipų ir prietarų, sugriauti netolerancijos sieną, turime žinoti ir suprasti žydų bendruomenės, o kartu ir Lietuvos istoriją“, – pabrėžė Seimo Pirmininkė.

Minėjime pranešimą skaitęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius dr. Arūnas Bubnys priminė Kauno ir Šiaulių geto istorijas, kurie buvo įkurti 1941 m. liepos mėnesį, likviduoti taip pat tuo pačiu laiku – 1944 m. liepos mėn. Kaip teigė A. Bubnys, pagal gausumą ir svarbą Lietuvoje Kauno žydų bendruomenė nusileido tik Vilniaus žydų bendruomenei. „Žydai nacistinių okupantų ir vietinių kolaborantų buvo žudomi iš pradžių Kauno VII, vėliau Kauno IV, IX fortuose“, – teigė pranešėjas. Anot jo, 1943 m. rudenį Kauno geto gyvenime įvyko didelės permainos: getas buvo pertvarkytas į koncentracijos stovyklą. <...> Žydų kontrolė dar labiau sugriežtėjo“, – tvirtino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius. A. Bubnys priminė ir įvykdytas nepaprastai žiaurias vaikų atėmimo akcijas, surengtas tiek Kauno, tiek Šiaulių getuose. „Akcija įvykdyta tuo pretekstu, kad koncentracijos stovyklose turėjo būti kalinami tik darbingi žmonės, o vaikai ir seneliai turėjo būti nužudyti. Į getą įsiveržę esesininkai ir vlasovininkai vaikščiojo po namus, atiminėjo iš motinų vaikus iki 12 metų ir mėtė juos į autobusus ir sunkvežimius“, – minėjime kalbėjo A. Bubnys. Jis taip pat pridūrė, kad iki II pasaulinio karo Šiauliuose taip pat gyveno viena didžiausių Lietuvos žydų bendruomenių.

Lietuvos buvusių geto ir koncentracijos lagerių kalinių draugijos pirmininkas buvęs Kauno geto kalinys Tobijas Jafetas pasidalijo savo gyvenimo prisiminimas ir Lietuvoje išgyventą Holokaustą. Minėjimo dalyviai turėjo galimybę išgirsti ir buvusios Kauno geto kalinės, vėliau Štuthofo lagerio kalinės Polinos Zingerienės prisiminimus.

Rimas Rudaitis

Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 239 6132, el. p. rimas.rudaitis@lrs.lt