2015 m. balandžio 15 d. pranešimas VIR

Balandžio 15 dienos posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas svarstė įstatymų projektus, kuriais siekiama įdiegti balsavimo internetu sistemą.

Apsvarstyti Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Referendumo įstatymų pakeitimų projektai (XIIP-1835 – XIIP-1839), kurių  tikslas – įteisinti naują, prie šiuolaikinių technologijų galimybių pritaikytą, balsavimo formą. Taigi, įstatymų projektais siūloma nauja balsavimo forma internetu. Tokia balsavimo forma, įstatymų projektų rengėjų nuomone, turėtų skatinti rinkėjus, tame tarpe ir jaunesnio amžiaus, aktyviau dalyvauti Lietuvos Respublikoje vyksiančiuose įvairaus lygio rinkimuose ar referendumuose. Galimybe balsuoti internetu galėtų pasinaudoti ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantys piliečiai, bet ir užsienio lietuviai, kurie dažniausiai dėl galiojančios balsavimo tvarkos lieka nepasinaudoję teise pareikšti savo nuomonę rinkimuose. Siūlomas balsavimas internetu neribotų rinkėjų teisių balsuoti tradiciniais būdais.

Komitetas įvertino tai, kad įteisintas balsavimas internetu gali tapti patraukliu taikiniu nesąžiningiems asmenims (pvz. balsų pirkėjams). Skaidrūs ir sąžiningi rinkimai yra vienas esminių demokratijos garantų, todėl diegiant naujoves į galiojančią rinkimų sistemą, komiteto nuomone, reikia labai kruopščiai tam pasiruošti. Būtina sukurti rinkimų skaidrumą ir slaptumą užtikrinančią teisinę bazę bei tinkamai pasirengti naujoves įgyvendinti techniškai. Komitetas mano, kad būtina teisės aktuose įtvirtinti elektroninės atpažinties priemones asmens tapatumui nustatyti. Taip pat komitetas pastebėjo tai, kad siūlomame reglamentavime nėra aiškiai apibrėžta šiurkščių rinkimų tvarkos pažeidimų balsuojant internetu sąvoka bei nenustatyta tokių pažeidimų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarka. Būtina parengti atitinkamas Baudžiamojo kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, įtvirtinant juridinių bei fizinių asmenų atsakomybę už internetinio balsavimo kompromitavimą: balsų pirkimą, slaptumo ir saugumo pažeidimą, balsavimą už kitus rinkėjus.

Komitetas įvertino, kad siūlomų įstatymų projektų nuostatos nėra pakankamos užtikrinant slaptumo, laisvo balsavimo rinkimų principus, todėl pasiūlė įstatymų projektus grąžinti iniciatoriams tobulinti.

Šiuo metu galiojantys Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų ir Lietuvos Respublikos referendumo įstatymai įtvirtina du balsavimo būdus – balsavimą rinkimų dieną bei balsavimą iki rinkimų dienos. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, rinkėjai rinkimų dieną turi teisę balsuoti apylinkių, kurių sąrašuose jie yra įrašyti, rinkimų komisijų balsavimo patalpose, taip pat laivuose, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose. Rinkėjai iki rinkimų dienos turi teisę balsuoti paštu (specialiuose paštuose, namuose, taip pat patalpose, esančiose pastate, kuriame yra to miesto, rajono savivaldybės mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta).

Parengė ir daugiau informacijos suteiks

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. egle.gibaviciute@lrs.lt