Seimo narių I. Šimonytės ir R. Morkūnaitės-Mikulėnienės pranešimas: VTEK siūloma papildomai įvertinti aplinkos ministro K. Navicko sąsajas su buvusia darboviete
2018 m. vasario 21 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo narės Ingrida Šimonytė ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininką dr. Virginijų Kanapinską, prašydamos įvertinti, ar aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, kuriame reikalaujama vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų jokių abejonių, jog toks konfliktas yra.
Kreipimąsi parlamentarės formuluoja po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) 2018 m. vasario 7 d. sprendimo „Dėl Kęstučio Navicko“ ir po viešumoje pasirodžiusios naujos informacijos, kurioje keliama daugiau abejonių dėl Kęstučio Navicko, buvusio VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ eksperto, dalininko, o tam tikrais laikotarpiais – ir projektų vadovo privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje.
„Pateikdama vasario 7-osios sprendimą VTEK nuėjo formaliu keliu, iš esmės teisindama savo duotas rekomendacijas pačiam K. Navickui, nors pati galų gale pripažino, kad tai neužtikrina, jog nebuvo jokio šališkumo, nekalbant jau apie anksčiau išaiškintą pareigą vengti net konflikto regimybės. Tad viešumoje pasirodžius ir daugiau klausimų keliančių atvejų, susijusių su ministro K. Navicko veikla, komisijai suteikiame progą dar kartą apsvarstyti, ar dėl ministro viešų ir privačių interesų supainiojimo nekyla jokių abejonių“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Pažymėtina, kad ankstesniuose savo sprendimuose VTEK yra konstatavusi įstatymo pažeidimą remiantis šiuo straipsniu. VTEK motyvavo tuo, kad: „Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys privalo ne tik vengti interesų konflikto, bet ir elgtis taip, kad visuomenėje net nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Priešingu atveju, kyla pagrįsti įtarimai, kad sprendimai priimami neskaidriai, o tai menkina žmonių pasitikėjimą valdžios įstaigomis, silpnina valdžios institucijų administracinius gebėjimus. Komisijos nuomone, akivaizdu, kad aukščiausių šalies valdymo organų nariams turėtų būti taikomi ir aukščiausi elgesio standartai. Tokią poziciją palaiko ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris 2004-11-09 nutartyje (administracinė byla Nr. A3-750-2004) pabrėžė, kad valstybės institucijos vadovams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, ir visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad valstybės institucijos vadovai yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.“
Parlamentarės atkreipia dėmesį į minėto VTEK sprendimo formuluotę, „(...) atsižvelgiant į K. Navicko tarnybinį statusą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje, Komisijos nuomone, net ir pareiškusiam nusišalinimą jos vadovui visiškai neišnyksta grėsmė priimti galbūt ne visiškai objektyvių ir nešališkų sprendimų“.
„Manome, kad VTEK sprendime yra nustatytos, tačiau ne visa Viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo apimtimi įvertintos aplinkybės, kurios kelia klausimus, ar K. Navickas elgėsi taip, kad visuomenėje nekiltų abejonė, ar interesų konfliktas yra. Todėl teikdamos naujų klausimų VTEK siekiame, kad komisija įvertintų ankstesnius ir naujai paaiškėjusius faktus“, – pažymėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kreipimasis į VTEK pridedamas.
Daugiau informacijos:
Seimo TS–LKD frakcijos
Viešųjų ryšių grupė
Tel. (8 5) 239 6506
El. p. [email protected]