Medardas ČOBOTAS  

1990-1992 m. kadencijos Seimo narys
Medardas ČOBOTAS

 

Seimo narys nuo 1990 03 10 iki 1992 11 22.
Išrinktas Geležinkelio (Nr. 19) apygardoje
iškėlė Lietuvos lenkų sąjunga
 

       
 
 
 

Biografija

 

Esu gi­męs 1928 05 26 Me­di­nin­kuo­se. 1949 m. Kau­no far­ma­ci­jos mo­kyk­lo­je ga­vau pro­vi­zo­riaus pa­dė­jė­jo di­plo­mą. Dirb­ti pra­dė­jau 1946 m. Vil­niaus 6-ojo­je vais­ti­nė­je. 1950-1956 m. stu­di­ja­vau me­di­ci­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­te ir ga­vau di­plo­mą su pa­gy­ri­mu. 1956-1960 m. dir­bau Vil­niaus ge­le­žin­ke­li­nin­kų po­li­kli­ni­ko­je. Nuo 1960 m. iki šiol dir­bu Eks­pe­ri­men­ti­nės ir kli­ni­ki­nės me­di­ci­nos ins­ti­tu­te. 1965m. esu ap­gy­nęs me­di­ci­nos dak­ta­ro di­ser­ta­ci­ją. 1968 m. man bu­vo su­teik­tas vyr. moks­li­nio ben­dra­dar­bio (do­cen­to) var­das. 1975-1990 m. dir­bau šia­me ins­ti­tu­te di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ju moks­lo rei­ka­lams. Džiaugs­min­gai su­ti­kau Są­jū­džio at­si­ra­di­mą Lie­tu­vo­je, įsi­trau­kiau į jo veik­lą ins­ti­tu­te. 1990 m. bu­vau Vil­niaus 19-ojo­je rin­ki­mų apy­gar­do­je iš­rink­tas į Lie­tu­vos At­ku­ria­mą­jį Sei­mą, ant­ra­me rin­ki­mų tu­re nu­ga­lė­jau M.Bu­ro­ke­vi­čių.

Ko­vo 11 d. są­mo­nin­gai bal­sa­vau už Ak­tą dėl Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo.  Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės 1990 ko­vo 11 die­na - ypa­tin­ga die­na, gal­būt svar­biau­sia die­na ma­no gy­ve­ni­me. Iš­si­pil­dė ma­no ir ma­no šei­mos troš­ki­mas gy­ven­ti lais­vo­je de­mo­kra­tinėje Vals­ty­bė­je. Šis la­bai svar­bus Ak­tas pa­kei­tė ma­no gy­ve­ni­mą, veik­los kryp­tį - ta­pau po­li­ti­ku! 1990-1992 m. Sei­me bu­vau iš­rink­tas Svei­ka­tos ir so­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku. 1992 me­tais an­trą kar­tą da­ly­va­vau ir lai­mė­jau (ant­ra­me tu­re prieš B.Gen­ze­lį) rin­ki­muo­se į Sei­mą. Ak­ty­viai da­ly­va­vau Sei­mo, Svei­ka­tos ko­mi­te­to bei frak­ci­jos dar­be. Bu­vau laik­raš­čio “Ap­žval­ga” prie­do “Przeg­ląd” (len­kų k.) re­dak­to­riu­mi, dau­ge­lio straips­nių au­to­riu­mi.

1996 m. nu­ta­riau pa­si­trauk­ti iš po­li­ti­kos. Sei­mo rin­ki­muo­se 1996 m. ne­da­ly­va­vau. Grį­žau dirb­ti į sa­vo ins­ti­tu­tą.

Tu­riu dau­giau kaip 700 moks­li­nių pub­li­ka­ci­jų, mo­nog­ra­fi­jos “Svei­ka­ta ir il­ga­am­žiš­ku­mas” (1983) ben­dra­au­to­ris, lei­di­nių “Svei­ka­ta li­gi se­nat­vės” (1986), “Ge­ron­to­lo­gi­jos pro­ble­mos ir si­tu­a­ci­ja Lie­tu­vo­je” (1996) au­to­rius. Va­do­va­vau as­pi­ran­tams ir dak­ta­ran­tams, esu už­si­an­ga­ža­vęs plė­to­jant Lie­tu­vos ge­ron­to­lo­gi­jos moks­lą ir ge­riat­ri­jos prak­ti­ką. Esu diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo to­bu­li­ni­mui skir­tų 36 raciona-lizacinių pa­siū­ly­mų au­to­rius.

Ta­čiau į po­li­ti­ką vis dėl­to te­ko su­grįž­ti. Ren­gian­tis 1997 m. rin­ki­mams į Vil­niaus m. ta­ry­bą, kon­ser­va­to­rių siū­ly­mu, su­ti­kau da­ly­vau­ti jų rin­ki­mų są­ra­še. Lai­mė­jo­me.

Šiuo me­tu esu Vil­niaus m. ta­ry­bos ir val­dy­bos na­rys, Svei­ka­tos ap­sau­gos, ap­lin­kos ap­sau­gos, sa­ni­ta­ri­jos ir hi­gie­nos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas. Pla­čiai da­ly­vau­ju Lie­tu­vos ir sos­ti­nės vi­suo­me­ni­nia­me dar­be. Esu Na­cio­na­li­nės svei­ka­tos ta­ry­bos (prie LR Sei­mo) na­rys (1998), Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos dviejų vi­suo­me­ni­nių ta­ry­bų na­rys: Ne­for­ma­lio­jo su­au­gu­sių­jų švie­ti­mo ta­ry­ba (1999) ir Per­ma­nen­ti­nės švie­ti­mo sis­te­mos si­tu­a­ci­jos ana­li­zės ta­ry­ba (1999), Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ne­eta­ti­nis vy­riau­sias ge­ron­to­lo­gas, Lie­tu­vos ge­ron­to­lo­gų ir ge­riat­rų drau­gi­jos pre­zi­den­tas, Lie­tu­va-Len­ki­ja drau­gi­jos na­rys (da­ly­vau­ju or­ga­ni­zuo­ja­muo­se Len­ki­jo­je ir Lie­tu­vo­je in­te­lek­tu­a­lų fo­ru­muo­se), Lie­tu­vos reu­ma­to­lo­gų drau­gi­jos na­rys, Eks­pe­ri­men­ti­nės ir kli­ni­ki­nės me­di­ci­nos ins­ti­tu­to se­na­to na­rys (va­do­vau­ju moks­li­nių ben­dra­dar­bių gru­pės moks­li­niam dar­bui), Vil­niaus te­ri­to­ri­nės li­go­nių ka­sos ste­bė­to­jų ta­ry­bos na­rys, žur­na­lo “Ac­ta me­di­ca Li­tu­a­ni­ca” red. ko­le­gi­jos na­rys. Šiuo me­tu ren­gia­mos Vals­ty­bi­nės Lie­tu­vos ge­ron­to­lo­gi­nės sis­te­mos plėt­ros pro­gra­mos 2000-2004 m. va­do­vas ir kt.

Nuo 1995m. bir­že­lio 15 d. esu įsteig­to vi­suo­me­ni­nio Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to (TAU) rek­to­rius. Šian­dien pa­gy­ve­nu­sių stu­den­tų skai­čius Vil­niu­je yra per 1200, vei­kia TAU fi­lia­lai Klai­pė­do­je (1996), Pa­ne­vė­žy­je (1997), Šiau­liuo­se (1998), Kau­ne (1999), Prie­nuo­se (1999). Šiuo me­tu TAU fi­lia­lai ku­ria­mi Aly­tu­je, Za­ra­suo­se, Dot­nu­vo­je, Ma­ri­jam­po­lė­je ir ki­tuo­se mies­tuo­se.

Di­džiuo­juo­si, kad Vil­niaus Vi­sų Šven­tų­jų kle­bo­no ku­ni­go Jan­kov­skio pra­šy­mu, per 45 bol­še­vi­ki­nės oku­pa­ci­jos me­tus ri­zi­kuo­da­mi sa­vo li­ki­mu, su tė­vu Alek­san­dru, mo­ti­na Kon­stan­ci­ja ir bro­liu Ta­deu­šu iš­sau­go­jo­me ir 1991m. rug­sė­jo 8 d., kai baž­ny­čia bu­vo su­grą­žin­ta ti­kin­tie­siems, mū­sų šei­ma iš­kil­min­gai, Su­mos me­tu, su­grą­ži­no šiai baž­ny­čiai la­bai ver­tin­gą, se­no­viš­ką Šven­to­sios Ma­ri­jos su kū­di­kiu pa­veiks­lą. Bu­vau ma­lo­niai nu­ste­bin­tas, kai kur­je­ris iš Var­šu­vos po­nas Ka­zi­mierz Dob­ro­wols­ki 1991 me­tais per Ka­lė­das ap­lan­kęs ma­ne na­muo­se įtei­kė, jo žo­džiais ta­riant “po­da­rek gwiaz­dko­wy”, do­ku­men­tus, liu­di­jan­čius, kad esu len­kų iš­ei­vi­jos Aust­ra­li­jo­je įsteig­tos “Pol­cul Fun­da­tion” lau­re­a­tas už ma­no veik­lą iš­va­duo­jant Lie­tu­vą nuo ko­mu­nis­ti­nio re­ži­mo.

Esu be ga­lo lai­min­gas, kad vi­sa­da nuo­šir­džiai ma­ne pa­lai­kė mie­la žmo­na Mar­ta (gy­dy­to­ja), sū­nūs: Vik­to­ras (gy­dy­to­jas) ir Sta­nis­lo­vas (in­ži­nie­rius). Ir pa­bai­go­je - ko­kie lai­min­gi ma­no anū­kė­liai Jus­tas, Ju­lius, Mar­ti­na, Au­gus­ti­nas, Lu­kas, apie ko­mu­niz­mą, kaip apie “la­bai to­li­mą pra­ei­tį” su­ži­no­sian­tys iš fil­mų, li­te­ra­tū­ros, ar­ti­mų­jų lū­pų. Var­gu ar jie pa­ti­kės, kad XX am­žiu­je bu­vo ga­li­mi to­kie žiau­ru­mai.

Išrinktas Geležinkelio rinkimų apygardoje  Nr. 19
(Vilniaus miestas)

 

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos AKTO Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras

Vardinio balsavimo kortelė

 

Paruošta pagal knygą "Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarai",
kurią parengė ir išleido Nepriklausomybės Akto signatarų klubo valdyba ir Lietuvos nepriklausomybės signatarų namai.