Seimo nariai - Arimantas DUMČIUS 

Gimė 1940 m. sausio 4 d. Kaune savivaldybės brandmajoro Stasio Dumčiaus (žuvo sovietiniame konclageryje) šeimoje. 1941 m. birželio tremtinys. 1947 m. su motina slapta grįžo į Lietuvą. Tėvo (Šakių r.) ir motinos (Rokiškio r.) tėviškės buvo sugriautos, o artimieji ištremti į Sibirą.

1959 m. baigė Kupiškio vidurinę mokyklą.

1959–1965 m. mokėsi Kauno medicinos instituto (KMI, dabar – Kauno medicinos universitetas (KMU) Gydomajame fakultete ir įgijo gydytojo specialybę.

1966–2004 m. – KMI chirurgijos asistentas, docentas (1977 m.), kardiochirurgijos profesorius (1986 m.).

1965–2004 m. – Kauno klinikinės ligoninės chirurgas.

1979–2004 m. – Kardiologijos instituto, Biomedicininių tyrimų instituto Širdies ir kraujagyslių chirurgijos laboratorijos vadovas.

1993–1994 m. – KMU Išeminės širdies ligos chirurgijos klinikos vadovas.

1994–2004 m. – Kardiochirurgijos klinikos profesorius.

1996–2004 m. – KMU Senato narys.

2002–2004 m. – Kauno miesto tarybos narys, Sveikatos komiteto pirmininkas, Miesto plėtros komisijos narys.

2004–2008 m. – IX Seimo narys, išrinktas Kalniečių rinkimų apygardoje Nr. 15. Buvo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas, Šeimos ir vaiko reikalų komisijos narys, Tarpparlamentinių ryšių su Kanada grupės pirmininkas, Seimo delegacijos Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininko pavaduotojas.

Seime pasiūlyta ir įgyvendinta savininkų ir nuomininkų nekilnojamojo turto kompensavimo, nukentėjusių nuo okupacijų ir pasipriešinimo dalyvių, černobyliečių, politikų elgesio kodekso, Lietuvos kariuomenės dienos, himno, partizanų vadų signatarų ir nemažai sveikatos apsaugos, žmogaus teisių ir socialinės apsaugos įstatymų.

Buvo aktyvus dalyvis Kaune kuriant šiuolaikišką kardiochirurgijos mokyklą ir jos materialinę bazę. Pats atliko per 2,5 tūkst. širdies ir kraujagyslių ir daugelį kitų operacijų, parengė aukštos kvalifikacijos specialistų, ilgus metus dėstė studentams medikams. Mokslo tyrimų kryptys – išeminės širdies ligos chirurginis gydymas, širdies elektrinė stimuliacija, dirbtinės širdies eksperimentinis kūrimas. Parengė 5 profesorius, 18 mokslo daktarų, oponavo 19 disertacijų, yra per 329 mokslinių medicinos publikacijų, 18 išradimų, trijų knygų autorius ir bendraautoris. Keliasdešimt kandidato mokinių sėkmingai dirba KMU ir Kauno medicinos universiteto klinikose, vadovaujami prof. R. Benečio ir prof. R. Žaliūno. 1980 m. su kitais gavo Respublikos premiją už širdies stimuliacijos įdiegimą Lietuvoje, sidabro ir bronzos medalius už medicinos mokslo įdiegimus. 2003 m. per konkursą suteiktas JAV Lietuvių fondo A. Razmos vardo aukščiausias apdovanojimas už medicinos mokslo laimėjimus. Gautas lėšas (25 tūkst. JAV dolerių) paskyrė eksperimentinei operacinei Kardiologijos institute įrengti. 2009 m. suteiktas nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas.

Buvęs Kauno Sąjūdžio tarybų narys, II Sąjūdžio Seimo narys, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos Lietuvoje signataras (1989 m.). 1991–2004 m. – Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos komiteto pirmininkas, nuo 2005 m. – garbės pirmininkas. Prisidėjo išvedant okupacinę kariuomenę iš Lietuvos, organizuojant visuomeninius judėjimus už žmogaus teises, 1994 m. Osle teikė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“ Nobelio taikos premijai gauti.

Tęstinio leidinio „Lietuvių tauta ir pasaulis“ (8 knygos) redaktorius ir sudarytojas. Su kitais autoriais parengė leidinį „Lietuva ir žmogaus teisės“ (išleistas Vilniuje 2008 m.). Išspausdino per 200 straipsnių, kreipimųsi.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ir bendrijos narys. Nuo 2004 m. – Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) (dabar – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) narys, tarybos ir Politikos komiteto narys.

 

Pomėgiai – medicina, politika, sodininkystė, bibliofilija.

Moka rusų, prancūzų kalbas, turi anglų kalbos pagrindus.

Žmona Ona Elona – 1941 m. tremtinė, inžinierė-konstruktorė.

Turi du vaikus: sūnus Marius – Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojas, duktė Jolanta – odontologė, dirba privačiai. Turi vaikaitę Ievą.