Balandžio 29 d. Seimo Europos informacijos biure vyko seminaras – diskusija „Miestų teritorijų planavimo etika ir teisynas darnios plėtros aspektais“.

Renginio organizatoriai ir globėjai – Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, Lietuvos darnios plėtros akademija ir Seimo Europos informacijos biuras.

Renginys skirtas atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos „Dėl teritorijų planavimo sistemos nuostatų“ pertvarką ir naujos urbanistinės politikos įgyvendinimą, siekiant darnios plėtros. Simboliška, kad diskusija rengiama artėjant Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą penkerių metų sukakčiai, taip pat pažymėtinas išskirtinis Europos valdžios ir visuomeninių institucijų dėmesys darniai miestų teritorijų plėtrai, kuri skatintų socialinę, ekonominę ir ekologinę sanglaudą miestuose. Jame dalyvavo virš 60 įvairių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, visuomenės, žiniasklaidos atstovai, Seimo nariai, Seimo ir kitų valstybės institucijų tarnautojai.

Įžanginį žodį tarė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. Jis kalbėjo apie dabartinių mūsų miestų ir didmiesčių ilgą kūrimosi istoriją bei pasisakė už darnią miestų plėtrą, paliekant žaliuosius plotus, išsaugant tai, kas mūsų tautai yra vertinga. Taip pat pritarė nuolat didėjančiam gyventojų susirūpinimui vis akivaizdesniais visuotinės aplinkos krizės įrodymais. Ši krizė daro žalą visai biosferai (biologinei įvairovei, vandens ištekliams, oro ir upių bei kitokia taršai ir t.t.). Nėra abejonių, kad už šią krizę atsakingas žmogus. Oro tarša ir triukšmas, kelių saugumo problemos, invazinės infrastruktūros skaidoma teritorija, mūsų miestų kraštovaizdžio naikinimas – visa tai skatina ryžtingai pereiti prie plėtros, kuri būtų labiau orientuota į gyventojus ir kuriai labiau rūpėtų mūsų miestų ir didmiesčių žmonės.

Aplinkos ministerijos viceministrė Jūratė Juozaitienė savo pranešime akcentavo, kad Lietuva turi turėti aiškią ir ilgalaikę urbanistinę politiką – kad būtų aišku, kur mes einame ir ko mes norime. Darni plėtra - tai ką paliksime ateinančioms kartoms. Ji informavo, kad Aplinkos ministerija šiais metais rengia urbanistinės politikos gaires. Tai pat ministerija, įvertinusi visus gautus pasiūlymus, parengė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo koncepciją, teritorijų planavimo įstatymą bei kitus reikalingus teisės aktų pakeitimus, kurie netrukus bus pateikti Seimui. Pasak J.Juozaitienės, mūsų miestų kraštovaizdis per pastaruosius metus dažnai kito iš esmės nesirūpinant aukšta architektūros kokybe. Nuo šiol reikėtų atkreipti dėmesį į architektūrą ir skatinti gyvos architektūrinės kultūros plėtrą tarp sprendimus priimančių asmenų ir miestų gyventojų.

SĮ „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis savo pranešime informavo apie teritorijų planavimo sistemos tobulinimo gaires (pagal I ir II urbanistinių forumų ir Vyriausybės sudarytos darbo grupės išvadas), pagrindines teritorijų planavimo problemas: teritorijų planavimo sistema plėtojama nekryptingai, valdoma ir tobulinama atsitiktinėmis, nekoordinuotomis pastangomis; planavimas paverstas procedūrų grandine, prarado kokybinius kriterijus; nesutvarkyta teritorijų planavimo dokumentų tarpusavio hierarchija; iki šiol įteisintas monofunkcinių struktūrų planavimas ir kt. Taip pat išdėstė teritorijų planavimo reformos viziją bei jos sprendimų būdus.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorė, Lietuvos darnios plėtros akademijos steigėja.dr. Dalia Bardauskienė pristatė Antrosios Europos miestų chartiją (Naujo gyvenimo mieste manifestą):

„Mes, Europos vietos lygiu išrinkti atstovai, žinome, kad dabartinė mūsų miestų ir didmiesčių plėtra nėra apsaugota nuo pavojų ir kad jiems kyla precedento neturinčių problemų, susijusių su aplinka, demokratija, kultūra, socialine sritimi ir ekonomika.

Siūlome šią Chartiją kaip kvietimą parengti naują, Europos miestams ir didmiesčiams skirtą, bendromis vertybėmis ir patirties mainais pagrįstą miestų projektą tam, kad miestai ir didmiesčiai galėtų išsaugoti savo individualumą kartu kolektyviai kuriant Europos miestų projektą, kuris būtų vientisas žmogiškųjų vertybių, asmens laisvės, ekonomikos klestėjimo, socialinio solidarumo, rūpinimosi planeta ir gyvenimo kultūros derinys.”

Pasak D. Bardauskienės, Aplinkos ministerija numato jį teikti Seimui ratifikuoti.

SĮ „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas M. Pakalnis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorė, Lietuvos darnios plėtros akademijos steigėja dr. D. Bardauskienė, Aplinkos viceministrė J. Juozaitienė ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J. Šimėnas.

Seminaro - diskusijos dalyviai.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas