Seime posėdžiaujantis Baltijos Asamblėjos Teisės ir saugumo reikalų komitetas daugiausia dėmesio skiria per pastaruosius metus pasikeitusiai geopolitinei padėčiai, su tuo susijusioms grėsmėms ir saugumo priemonėms aptarti.

Posėdžiui pirmininkaujanti Teisės ir saugumo reikalų komiteto pirmininkė, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ragino rūpintis krašto gynyba įvairiose srityse ir nepasikliauti vien sąjungininkų pagalba. Komiteto pirmininkė pažymėjo, kad JAV ekspertų laikoma galingiausia karine galia, antrąją vietą užima Rusija (pagal kelis kriterijus, pavyzdžiui, tankų ir branduolinių kovinių galvučių skaičių, Rusija netgi lenkia JAV). Šiame kontekste Baltijos valstybės, pasak V. Baltraitienės, net „nepriartėja prie pirmųjų 35 valstybių grupės“. „Aišku, negalime konkuruoti su pačiomis didžiausiomis karinėmis galiomis, tačiau turėtume įvertinti kitas galimas priemones. Mes dalyvaujame misijose ir išlaikome savo kariuomenes, tačiau vis tiek esame pažeidžiami. Ar pernelyg nepasikliaujame išorės pagalba?“, – klausė politikė.

 

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Olga Posaškova) 

 

Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas akcentavo įtemptą saugumo situaciją Baltijos regione ir sakė, kad dabartinės geopolitinės sąlygos verčia stiprinti Baltijos šalių bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą. J. Olekas atkreipė dėmesį, kad iš trijų Baltijos valstybių tik Estija įvykdė NATO šalių įsipareigojimą krašto gynybai skirti minimalų finansavimą – 2 proc. BVP, tuo metu Lietuva ir Latvija, pasak ministro, „dar tik žygiuoja šio sprendimo link“. Politikas pabrėžė didelę parlamentarų atsakomybę siekiant, kad reikiamas finansavimas krašto apsaugai būtų užtikrintas.

Latvijos gynybos ministras Raimondas Vėjonis (Raimonds Vējonis) taip pat kalbėjo apie pasikeitusią geopolitinę padėtį, Ukrainos krizę, agresyvią Rusijos politiką. Jis sakė, kad būtina laiku atkreipti dėmesį ir tinkamomis priemonėmis kovoti su vadinamąja švelniąja galia, „kai siekiama palaužti priešą, kad jis visai nekovotų“. Latvijos ministro žodžiais, „švelnioji galia labai greitai virsta kietąja galia“, kaip labai aiškiai parodė Krymo pavyzdys ir vėlesni įvykiai Ukrainoje. R. Vėjonis, kaip ir jo kolega J. Olekas, akcentavo nacionalinių parlamentų darbo svarbą „mažinant mūsų žmonių pažeidžiamumą“ informacinio karo sąlygomis. Latvijos krašto apsaugos ministerijos vadovo nuomone, labai svarbu užtikrinti saugią socialinę ir verslo aplinką, kovoti su skleidžiama propaganda, sukurti bendrą informacinę erdvę, kurioje būtų galima skleisti objektyvią informaciją ir demokratinių visuomenių vertybes.

Toliau komiteto darbotvarkėje – Baltijos valstybių bendradarbiavimo gynybos srityje, bendrų  mokymų, karinės įrangos pirkimo klausimai, Vyriausybės ataskaita apie 2012–2013 m. Baltijos Asamblėjos rekomendacijų įgyvendinimą dėl daugiašalio požiūrio į kovą su sukčiavimu ir kt.

Pasibaigus posėdžiui (12.30 val. ) dalyviai vyksta į Ruklą.

 

Išsamią renginių programą galima rasti čia.

                 

Baltijos Asamblėjos Teisės ir saugumo reikalų komiteto posėdis tiesiogiai transliuojamas pagrindinėje Seimo svetainėje ir specialiame interneto puslapyje, taip pat – TV programa „Seimas – tiesiogiai“.

 

2015 sausio 1 d. Lietuva pradėjo pirmininkauti Baltijos Asamblėjai. Per šiuos metus Seimas planuoja surengti 14 tarptautinių renginių, kurių dauguma vyks Vilniuje, Seime, taip pat po vieną renginį – Kaune, Klaipėdoje, Palangoje ir Šiauliuose.

Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjai šūkis – „Už augantį ir vieningą Baltijos regioną“. Prioritetai: augančio ir patikimo Baltijos regiono vystymasis; saugus Baltijos regionas; darni ir konkurencinga regiono visuomenė; Baltijos regionas pasaulyje: regioninių tinklų plėtra.

Baltijos Asamblėja yra Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, įkurta 1991 m. lapkričio 8 d. Taline. Baltijos Asamblėjos Sekretoriato buveinė yra Rygoje, Latvijoje (http://baltasam.org/en/).

Baltijos Asamblėjai kasmet pasikeisdamos pirmininkauja Lietuva, Estija ir Latvija.

 

Jolanta Anskaitienė, Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5) 239 6508, el. p. [email protected])