Šiandien Klaipėdoje darbą pradėjo jungtinis Baltijos Asamblėjos (BA) Švietimo, mokslo ir kultūros bei Socialinės gerovės komitetų posėdis, skirtas Baltijos valstybių darbo rinkos perspektyvai ir su ja susijusiems pagrindiniams iššūkiams ir politiniams sprendimams aptarti. Renginyje dalyvauja Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje nariai Jolita Vaickienė, Irena Šiaulienė ir Valerijus Simulikas, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Orinta Leiputė, Baltijos valstybių parlamentų nariai ir Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijų specialistai, svečiai iš Šiaurės Tarybos.

 

 

 

Posėdžiui pirmininkavusi BA Socialinės gerovės komiteto pirmininkė, Seimo Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė pasveikino renginio dalyvius ir pasidžiaugė, kad posėdis vyksta Klaipėdoje – mieste, kuris dėl savo geografinės padėties yra geras pavyzdys, kaip vietos ištekliai ir privalumai gali būti panaudoti siekiant didesnės naudos miestui ir visai šaliai.

Posėdžio dalyvius Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vardu taip pat pasveikino Seimo narė Orinta Leiputė. Politikė pažymėjo, kad komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, nagrinėja problemas, susijusias su aukštuoju mokslu ir profesiniu rengimu, nuolat stebi, kaip yra rengiami specialistai darbo rinkai, kokia studijų kokybė aukštosiose mokyklose, kaip klostosi mokslo ir verslo bendradarbiavimas. Ypač daug dėmesio šiuo metu skiriama absolventų įsidarbinimo problemoms spręsti. O. Leiputė atkreipė dėmesį, kad šių metų balandžio mėnesį Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, kurios turėtų sudaryti sąlygas ilgalaikei ir nuolatinei darbo rinkos paklausos ir specialistų pasiūlos atitikimo stebėsenai. Naudojant surinktus duomenis, pasak Seimo narės, bus galima nustatyti asmenų, įgijusių išsilavinimą, įsidarbinimo greitį, trukmę, vidutinį darbo užmokestį, bedarbių dalį pagal švietimo įstaigas, išsilavinimo lygmenį, pagal mokymo ar studijų programas, studijų sritį, kryptį, formą. Darbo rinkos ir paklausos stebėjimas padės nustatyti, kokių specialistų reikės Lietuvos ūkiui plėtoti.

Pirmoje posėdžio dalyje, skirtoje Baltijos valstybių darbo rinkos klausimams, pagrindinį pranešimą pristatė Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Andrius Adomaitis. Jis kalbėjo apie gerėjančias pastarojo meto užimtumo ir nedarbo tendencijas Lietuvoje. A. Adomaitis informavo, kad 2014 m. beveik visų amžiaus grupių tiek vyrų, tiek moterų užimtumo lygis buvo didžiausias per pastaruosius 5 metus: užimtumo lygis 15–64 metų amžiaus gyventojų grupėje per 2014 m. padidėjo 2 procentiniais punktais ir sudarė 65,7 proc. 2014 m. nedarbo lygis sudarė 10,7 proc. ir buvo 1,1 procentinio punkto mažesnis nei 2013 metais. Tuo metu jaunimo nedarbo lygis 2014 m. sudarė 19,3 proc., bet buvo buvo 2,6 procentinio punkto mažesnis lyginant su 2013 m.

 

Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.

 

Kalbėdamas apie užimtumą regionuose, pranešėjas pažymėjo, kad nedarbo lygis Lietuvoje ir net atskirose šalies apskrityse yra labai netolygus. Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų, pasak jo, 2015 m. gegužės 1 d. duomenimis, buvo registruota bedarbiais Ignalinos, Alytaus ir Lazdijų rajonų savivaldybėse. Mažiausiai – Trakų rajone, Elektrėnuose ir Kretingoje. Daugiausia neturinčių darbo jaunuolių (16–29 m. amžiaus) registruota Jurbarko savivaldybėje – 9,6 proc., žemiausias jaunimo nedarbas – Kaišiadoryse ir Trakuose (po 1,7 proc.).

Pranešime Klaipėdos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas taip pat atkreipė dėmesį į augantį užsieniečių prašymų dėl leidimų dirbti Lietuvoje skaičių. Pristatydamas padėtį Klaipėdoje, jis teigė, kad daugiausia prašymų šiuo metu sulaukiama iš Ukrainos (per 80 proc.) ir Baltarusijos (beveik 9 proc.). Staistikos duomenimis, daugiausia užsieniečių dirba paslaugų sektoriuje, mažiau – pramonėje ir statybose; populiariausia profesija – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas.

Analizuodamas svarbiausias Lietuvos darbo rinkos problemas, A. Adomaitis nurodė nepakankamą gyventojų ekonominį aktyvumą, nelanksčią darbo rinką, vis dar didelį nelegalų darbo mastą, finansiškai nepatrauklius atlyginimus. Klaipėdos darbo biržos atstovo teigimu, Vyriausybės patvirtinta Užimtumo didinimo 2014–2020 metais programa nurodo būdus, kaip šias ir kitas problemas spręsti, pvz., siekiama, kad užimtųjų (15–64 m.) gyventojų skaičius padidėtų 28,3 proc., teritorinėse darbo biržose registruotų aukštųjų mokyklų absolventų sumažėtų iki 5 proc., o profesinio mokymo įstaigų absolventų – iki 18 proc. ir kt.

Padėtį savo šalių darbo rinkoje taip pat apžvelgė Latvijos Socialinės gerovės ir Estijos Socialinių reikalų ministerijų atstovai.

 

Išsamią renginio programą ir dalyvių sąrašą galima rasti specialiame interneto puslapyje (BA2015.lrs.lt), renginiui skirtoje skiltyje.

 

2015 sausio 1 d. Lietuva pradėjo pirmininkauti Baltijos Asamblėjai. Per šiuos metus Seimas planuoja surengti 14 tarptautinių renginių, kurių dauguma vyks Vilniuje, Seime, taip pat po vieną renginį – Kaune, Klaipėdoje, Palangoje ir Šiauliuose.

Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjai šūkis – „Už augantį ir vieningą Baltijos regioną“. Prioritetai: augančio ir patikimo Baltijos regiono vystymasis; saugus Baltijos regionas; darni ir konkurencinga regiono visuomenė; Baltijos regionas pasaulyje: regioninių tinklų plėtra.

Baltijos Asamblėja yra Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, įkurta 1991 m. lapkričio 8 d. Taline. Baltijos Asamblėjos Sekretoriato buveinė yra Rygoje, Latvijoje (http://baltasam.org/en/).

Baltijos Asamblėjai kasmet pasikeisdamos pirmininkauja Lietuva, Estija ir Latvija.

 

 

Jolanta Anskaitienė, Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius

(tel. (8 5) 239 6508, el. p. [email protected])