Kaune darbą tęsia Baltijos Asamblėjos (BA) Ekonomikos, energetikos ir inovacijų bei Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komitetai. Renginys vyksta Aleksandro Stulginskio universitete.

Pirmoje posėdžio dalyje diskutuota apie Rusijos embargo poveikį Baltijos valstybių ekonomikai.

 

Seimo kanceliarijos (aut. Džoja Barysaitė) nuotr.

 

Pagrindinė antros renginio dalies tema – genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) teisinio reguliavimo ES ir Baltijos valstybėse klausimai. Pranešimus pristatė Neringa Šarkauskienė, Lietuvos Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė ir Saulius Jasius, Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas.

N. Šarkauskienė informavo, kad Lietuvoje GMO politiką įgyvendina 4 institucijos: Aplinkos ministerija (valdančioji institucija), Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir  Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Aplinkos ministerijos atstovė taip pat įvardijo teisės aktus, reglamentuojančius GMO auginimo tvarką ES šalyse ir svarbiausius Lietuvos teisės aktus, reguliuojančius GMO auginimą Lietuvos teritorijoje. N. Šarkauskienė atkreipė dėmesį, kad valstybės narės, kuriose auginami GMO, turi pasirūpinti, jog būtų išvengta tarpvalstybinio GMO išplitimo į tas kaimynines valstybes nares, kuriose tokie GMO yra draudžiami.

S. Jasius kalbėjo apie ES direktyvą, numatančią galimybę valstybėms narėms savo teritorijose uždrausti GM augalų auginimą. Galimos GM augalų auginimo draudimo priežastys, kalbėtojo teigimu, būtų: bendrieji aplinkos apsaugos politikos tikslai; vengimas naudoti GMO kituose produktuose; teritorijų planavimo pagrindai; kultūros politika. Valstybėms narėms iki 2015 m. spalio 3 d. yra suteiktas  laikotarpis, per kurį gali numatyti draudimą auginti GMO, kurie  jau įteisinti auginti arba  dėl kurių yra vykdoma įteisinimo procedūra.

Pranešėjai informavo, kad Lietuva jau pasinaudojo direktyvos suteikiamomis galimybėmis ir,  siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos ūkininkų ir vartotojų interesų įgyvendinimą, per Europos Komisiją kreipėsi į pareiškėjus dėl konkrečių GM augalų auginimo šalyje uždraudimo.

S. Jasius atkreipė dėmesį, kad valstybėse, kurios pasinaudotų šiuo metu svarstomo reglamento pakeitimo projekto nuostata drausti genetiškai madifikuotą maistą ir pašarus, patektų į nekonkurencingas sąlygas lyginant su šalimis, nepasirinkusiomis šio principo.

 

Jungtiniame BA komitetų posėdyje žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius pateikė ataskaitą apie BA rekomendacijų žemės ūkio sektoriuje įgyvendinimą. Viceministras, kaip ir dauguma renginio dalyvių, akcentavo būtinybę skatinti bendradarbiavimą tarp Baltijos valstybių pabrėždamas, kad atsižvelgiant į dabartinę situaciją dėl Rusijos embargo, labai svarbu skverbtis į naujas rinkas. Tačiau, anot V. Martusevičiaus, Lietuva, Latvija ir Estija didelėms rinkoms negali pasiūlyti pakankamo kiekvienos Baltijos šalies produkcijos kiekio atskirai, todėl Baltijos šalių bendradarbiavimas mažesnėmis sąnaudomis būtų labai svarbus. Kalbėtojo nuomone, reikėtų apsvarstyti vieningo regiono ar šalių grupės reprezentacinio ženklo, pristatančio užsienio rinkoms visą žemės ūkio produkciją, poreikį.

Pripažindamas, kad šiandien Baltijos valstybių žemės ūkis išgyvena labai sudėtingą laikotarpį, viceministras renginio dalyviams pristatė ir pozityvius, apčiuopiamos naudos teikiančius šalių bendradarbiavimo pavyzdžius. Jis pasidžiaugė, kad vyksta rezultatyvus bendradarbiavimas mokslo srityje, maisto produktų ir veterinarinės saugos klausimais, įgyvendinant kaimo plėtros programas.

 

Daugiau informacijos – Seimo interneto svetainėje, Baltijos Asamblėjos puslapyje.

 

Jolanta Anskaitienė, Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius

(tel. (8 5) 239 6508, mob. 8 699 04 243, el. p. [email protected])