Trečiasis Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjai renginys vyksta Šiauliuose, Šiaulių universitete. Posėdžiauja Baltijos Asamblėjos (BA) Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.

Posėdžio dalyvius pasveikino renginio šeimininkas – Šiaulių universiteto rektorius prof. dr. Donatas Jurgaitis, pasidžiaugęs Baltijos Asamblėjos iniciatyva komiteto posėdį surengti mokslo įstaigoje, taip pat aptarti šiuo metu ypač aktualią visuomenės pilietiškumo, saugumo ir Tėvynės gynybos temą. Rektorius informavo, kad prieš pora dienų Šiaulių universitete pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kurios tikslas – ugdyti visuomenės pilietiškumą ir „priminti piliečiams, kad Tėvynę reikia ginti“. Daugiašalį susitarimą pasirašė Šiaulių savivaldybė, krašto apsaugos savanorių 6-oji rinktinė, Šaulių sąjunga, Šaulių universitetas ir trys Šiaulių miesto gimnazijos.

Seimo kanceliarijos (aut O. Posaškova) nuotr.

 

Komiteto posėdžiui pirmininkaujantis BA Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas pabrėžė švietimo ir mokslo svarbą valstybių konkurencingumui, visuomenės ekonominei ir socialinei gerovei. Pasak jo, Pasaulio ekonomikos forumas yra įvardijęs 12 sričių, kurių pasiekimai lemia šalių konkurencingumo indeksą; net 4 iš 12 sričių yra susijusios su švietimu ir mokslu: pradinis ir aukštasis išsilavinimas, mokymas, inovacijos ir techninis pasirengimas. Politikas atkreipė dėmesį, kad 2014–2015 metais pagal pasaulio konkurencingumo indeksą inovacijų srityje Estija užima 30-ąją, Latvija – 70-ąją, Lietuva – 44-ąją vietas. „Lyginant su ankstesnių metų reitingais nepasiekta jokios didesnės pažangos. Suprantama, nedarant pažangos nepasiekiama tikslų, neišlaikomi standartai arba mažėja efektyvumas. Pažangą būtų galima pasiekti taikant inovacijas, kurios remtųsi geru švietimu ir gerai pagrįstais moksliniais tyrimais“, – sakė V. Simulikas.

BA Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas priminė 2012 m. Baltijos šalių švietimo ministrų pasirašytą Supratimo memorandumą dėl glaudesnio bendradarbiavimo aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse bei kitus susitarimus, kurie turėjo padėti įgyvendinti bendrus švietimo ir mokslo projektus. Tačiau, teigė politikas, „iki šiol sėkmingai bendradarbiaujama tik vienoje srityje – „koordinuojant infrastruktūrą moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, ypač Baltijos jūros šalių vykdomą BONUS programą.“

BA komiteto vadovas taip pat kalbėjo apie augantį neatitikimą tarp potencialių darbo rinkos dalyvių įgūdžių ir darbo rinkos poreikių. Šis veiksnys, anot jo, didina nedarbą. V. Simuliko nuomone, švietimo sistemą būtina tobulinti, kad ji atitiktų realius įmonių poreikius: „Atnaujinus tiksliųjų mokslų programas mokyklose, padidinus inžinerinio išsilavinimo kokybę, susiejus studijas su praktiniu mokymu, atnaujinus profesinio ir nuolatinio mokymo sistemą švietimo sistema pagerėtų“.

V. Simulikas atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurios aukštojo mokslo programos, pvz., veterinarija, menai, muzika kainuoja labai brangiai. „Suprantama, kad Baltijos valstybės nenori prarasti programų, į kurias jau investuota. Tad siekiant sumažinti bendras Baltijos valstybių studentų ir vyriausybių sąnaudas, bet išsaugoti konkrečią programą, reikėtų aptarti bendradarbiavimo galimybes. Bendradarbiaujant švietimo srityje bus lengviau taikyti bendrą rinkodaros sistemą, pagerės švietimas, moksliniai tyrimai. Sukūrus tokią sistemą padidės bendras programų efektyvumas, studentų žinių lygis“, – pabrėžė parlamentaras.

 

Pirmoje posėdžio dalyje komiteto nariai aptaria bendras aukštojo mokslo, profesinio rengimo  ir mokymo programas, švietimo sektoriaus gebėjimo prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių, konkurencingumo, švietimo prieinamumo kitų šalių piliečiams klausimus. Renginio dalyviai taip pat  išklausys Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitą apie su švietimu ir mokslu susijusių klausimų, iškeltų Baltijos Asamblėjos 31-ojoje ir 32-ojoje sesijose priimtose rezoliucijose, įgyvendinimą.

 

Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.

 

2015 sausio 1 d. Lietuva pradėjo pirmininkauti Baltijos Asamblėjai. Per šiuos metus Seimas planuoja surengti 14 tarptautinių renginių, kurių dauguma vyks Vilniuje, Seime, taip pat po vieną renginį – Kaune, Klaipėdoje, Palangoje ir Šiauliuose.

Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjai šūkis – „Už augantį ir vieningą Baltijos regioną“. Prioritetai: augančio ir patikimo Baltijos regiono vystymasis; saugus Baltijos regionas; darni ir konkurencinga regiono visuomenė; Baltijos regionas pasaulyje: regioninių tinklų plėtra.

Baltijos Asamblėja yra Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, įkurta 1991 m. lapkričio 8 d. Taline. Baltijos Asamblėjos Sekretoriato buveinė yra Rygoje, Latvijoje (http://baltasam.org/en/).

Baltijos Asamblėjai kasmet pasikeisdamos pirmininkauja Lietuva, Estija ir Latvija.

 

Jolanta Anskaitienė, Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5) 239 6508, el. p. [email protected])