Seime vyksta Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos konferencija „ES Rytų partnerystė nuo Vilniaus iki Rygos: pasiekimai, iššūkiai ir ateities perspektyvos“. Tai ketvirtasis Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjai renginys.

Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Pabrėžusi, kad Baltijos valstybės dėjo ypač daug pastangų, kad Rytų partnerystė būtų sėkminga, parlamento vadovė prisiminė savo vizitą Ukrainoje ir pasidžiaugė pastebėtais teigiamais pokyčiais šalyje. Ji sakė, kad naujos sudėties Ukrainos Aukščiausioje Radoje yra daug naujos kartos plačiau mąstančių žmonių, pasirengusių perimti ES partnerių patirtį ir siekiančių eiti pasirinktu eurointegracijos keliu. L. Graužinienė pažymėjo, kad Ukrainos parlamento deputatai neslepia, jog balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje laukiama naujų iššūkių, tačiau šalis pasiryžusi dėti daug pastangų, kad apgintų save ir mus. Šiame kontekste parlamento vadovė kalbėjo, kad Ukrainoje yra tam tikro nusivylimo, nes „mes kažko nepadarėme, per daug kalbėjome, per mažai padėjome“.

     

 

Įžanginį žodį tarusi Baltijos Asamblėjos Prezidentė Giedrė Purvaneckienė teigė, kad 2013 m. Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimas – lūžio taškas istorijoje, nubrėžęs naujos geopolitinės raidos kryptį. Po jo sekę įvykiai Ukrainoje pakeitė daugelio tautų gyvenimą, dėl ketinimų plėtoti glaudesnį ES ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimą jaučiamas milžiniškas išorės spaudimas. Atrodo, sakė G. Purvaneckienė, kad Rusija ketina pasinaudoti visomis įmanomomis priemonėmis siekdama įtikinti mūsų partnerius atsisakyti europietiško kelio. Baltijos Asamblėjos Prezidentė konferencijos dalyvius paragino suformuluoti pagrindinę žinią ir „perkelti savo parlamentinį matmenį ir parlamentarų požiūrį į diskusiją apie Rytų partnerystę“, kuri būtų paskelbta Latvijos pirmininkavimo ES Tarybai metu gegužės 21–22 dienomis Rygoje vyksiančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime.

Užsienio reikalų viceministras Andrius Krivas, apžvelgęs Rytų partnerystės politikos situaciją,  sakė, kad Rusija siekia atstatyti anksčiau turėtą politinę įtaką, todėl vykdo agresyvią politiką – okupavo Krymą, remia Ukrainos separatistus, skleidžia nežabotą propagandą. Viceministras pabrėžė, kad ES turi parodyti savo tvirtą nepritarimą šiurkštiems tarptautinės teisės pažeidimams, stabdyti Rusijos agresiją tęsiant sankcijų politiką, atremti propagandą, užtikrinti ekonominę, finansinę, humanitarinę ir kitą reikalingą paramą Ukrainai.

Įžanginėje konferencijos dalyje pranešimus pristatė Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius ir  Europos išorės veiksmų tarnybos Rytų partnerystės, regioninio bendradarbiavimo ir ESBO skyriaus vadovas Ričardas Tibelsas (Richard Tibbels).

 

 

P. Auštrevičius akcentavo, kad Rytų partnerystė – viena sėkmingiausių ES politinių iniciatyvų, sukėlusių didžiules transformacijas ir pokyčius. Rytų kaimynių potencialas didžiulis, sakė Europos Parlamento narys, nepaisant to, kad ne visos valstybės yra vienodai pasirengusios permainoms. Politikas atkreipė dėmesį, kad Rytų partnerystės valstybės dar kuria savo valstybes, kai kurios jų dar nėra visiškai suvokę valstybingumo esmės ir nemoka elgtis kaip valstybės. Kaip tik šioje srityje, pasak P. Auštrevičiaus ir vėliau kalbėjusio Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo R. Tibelso, ES šalys gali labai daug padėti pasiūlydamos savo patirtį ir paramą saugumo, valstybės institucijų, žmogiškųjų kontaktų,  verslo stiprinimo srityse.

 

Parlamentarai ir ekspertai renginyje toliau diskutuoja apie ES Rytų partnerystės politinės plėtros galimybes, tolesnę Rytų partnerystės raidą, Europos integracijos pamokas, regioninio bendradarbiavimo vaidmenį.

 

Išsamią renginio programą ir dalyvių sąrašą galima rasti specialiame interneto puslapyje (BA2015.lrs.lt), renginiui skirtoje skiltyje.

 

Renginys transliuojamas internetu ir TV programa „Seimas – tiesiogiai“.

 

Lenkija ir Švedija 2008 m. gegužės 26 d. ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikime pasiūlė, kad Europos Sąjunga sukurtų Rytų šalių partnerystės planą, kuris padėtų buvusioms sovietinėms respublikoms pasiruošti galimai narystei Bendrijoje.

2009 m. kovo 20 d. Europos Sąjungos šalių vadovai oficialiai patvirtino naują „Rytų partnerystės“ (Eastern Partnership) iniciatyvą. Numatyta, kad oficialiai ši programa bus pradėta vykdyti gegužės 7 d. Prahoje vyksiančiame bendrame ES ir Rytų kaimyninių šalių vadovų susitikime.

„Rytų partnerystės“ iniciatyva numato ES ir Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos politinių ryšių gilinimą, ekonominės integracijos plėtrą, laisvos prekybos sutarčių sudarymą, kelionių palengvinimą ir bevizio keliavimo režimo perspektyvą, bendradarbiavimą energetikos saugumo bei kitose srityse.

 

2015 sausio 1 d. Lietuva pradėjo pirmininkauti Baltijos Asamblėjai. Per šiuos metus Seimas planuoja surengti 14 tarptautinių renginių, kurių dauguma vyks Vilniuje, Seime, taip pat po vieną renginį – Kaune, Klaipėdoje, Palangoje ir Šiauliuose.

Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjai šūkis – „Už augantį ir vieningą Baltijos regioną“. Prioritetai: augančio ir patikimo Baltijos regiono vystymasis; saugus Baltijos regionas; darni ir konkurencinga regiono visuomenė; Baltijos regionas pasaulyje: regioninių tinklų plėtra.

Baltijos Asamblėja yra Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, įkurta 1991 m. lapkričio 8 d. Taline. Baltijos Asamblėjos Sekretoriato buveinė yra Rygoje, Latvijoje (http://baltasam.org/en/).

Baltijos Asamblėjai kasmet pasikeisdamos pirmininkauja Lietuva, Estija ir Latvija.

 

Jolanta Anskaitienė, Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5) 239 6508, el. p. [email protected])