Klaipėdoje vyksta Baltijos Asamblėjos (BA) Švietimo, mokslo ir kultūros bei Socialinės gerovės komitetų posėdis, skirtas Baltijos valstybių darbo rinkos perspektyvai ir su ja susijusiems pagrindiniams iššūkiams ir politiniams sprendimams aptarti. Pirmoje renginio dalyje diskutuota apie užimtumo ir nedarbo klausimus.

Antroje renginio dalyje pranešėjai daugiausia dėmesio skyrė darbo rinkos ir švietimo sistemos ryšiams, aiškinosi, kaip užtikrinti efektyvesnį verslo ir mokslo bendradarbiavimą, kokių priemonių reikėtų imtis siekiant investuoti į darbuotojų mokymą.

 

Seimo kanceliarijos (aut. O. Posaškova) nuotr.

 

Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas Mečislovas Griškevičius kalbėjo apie valstybinės 2013–2022 m. švietimo strategijos tikslus, siekį sukurti paskatų ir vienodų sąlygų mokytis visą gyvenimą sistemą, būtinybę derinti asmens pasirinkimą su valstybiniu planavimu. Analizuodamas išsilavinimo įtaką karjerai jis informavo, kad ketvirtadalis darbdavių atstovų nurodo, jog įmonėje atlyginimai, atliekant tas pačias funkcijas, yra mokami turintiems aukštesnį išsilavinimą, tačiau tai labiau būdinga viešajam nei privačiam sektoriui.

Ekspertas atkreipė dėmesį, kad strategijoje Europa 2020 numatoma, kad iki 2020 m. Europai reikės dar 16 mln.aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tikimasi, kad iki 2020 m. bent 40 proc. 30–34 metų darbuotojų turės aukštąjį išsilavinimą. Tuo metu Lietuvoje jau šiuo metu aukštąjį išsilavinimą yra įgiję 45,5 proc. darbuotojų, todėl bus siekiama gerinti studijų bei mokymų kokybę ir ir siekti kuo didesnio jų atitikimo darbo rinkai.

M. Griškevičius taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje populiarėja profesinis mokymas, pvz., 2013 m. pirminio profesinio mokymo kvalifikaciją įgijo 14 754 asmenys, o 2014 m. – 15 290 ir 2014 m. net 60 proc. profesinių mokyklų absolventų įsidarbino ar sukūrė savo verslą.

Vertinant darbo rinkos poreikius ateityje, pabrėžė ministerijos atstovas, bus siekiama pakeisti santykį tarp studijuojančiųjų aukštosiose mokyklose ir profesinėse mokyklose, t. y. apversti „piramidę“, sudaryti sąlygas bendrojo ugdymo išsilavinimą įsigyti kartu su profesiniu mokymu, ilginti praktinio mokymo ir praktikos trukmę aukštojo mokslo institucijose nuo 15 iki 30 proc.

Apie švietimo ir mokslo Lietuvoje renginyje taip pat kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Kristina Selezniova, Latvijoje – Socialinės gerovės ministerijos atstovas Gundaras Ignatas (Gundars Ignats).

K. Selezniova savo pranešime akcentavo, kad Lietuvoje iki šiol absolventų karjeros stebėsena buvo fragmentiška. Dabar, anot ekspertės, kuriami nauji įrankiai nuolatinei stebėsenai – specialistų kvalifikacijų žemėlapis (nacionaliniu mastu) ir karjeros valdymo informacinė sistema (25 aukštosios mokyklos). Šios priemonės, pranešėjos nuomone, leis rinkti objektyvią informaciją, planuoti švietimo politiką, investuoti į švietimą.

Trečioje posėdžio dalyje politikai ir ekspertai aptars vadinamųjų komandiruotų darbuotojų aktualijas – sritį reguliuojančius teisės aktus, pasitaikančius pažeidimus, priemones, kurios padėtų užtikrinti efektyvesnį sistemos funkcionavimą.

Išsamią renginio programą ir dalyvių sąrašą galima rasti specialiame interneto puslapyje (BA2015.lrs.lt), renginiui skirtoje skiltyje.

 

2015 sausio 1 d. Lietuva pradėjo pirmininkauti Baltijos Asamblėjai. Per šiuos metus Seimas planuoja surengti 14 tarptautinių renginių, kurių dauguma vyks Vilniuje, Seime, taip pat po vieną renginį – Kaune, Klaipėdoje, Palangoje ir Šiauliuose.

Lietuvos pirmininkavimo Baltijos Asamblėjai šūkis – „Už augantį ir vieningą Baltijos regioną“. Prioritetai: augančio ir patikimo Baltijos regiono vystymasis; saugus Baltijos regionas; darni ir konkurencinga regiono visuomenė; Baltijos regionas pasaulyje: regioninių tinklų plėtra.

Baltijos Asamblėja yra Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, įkurta 1991 m. lapkričio 8 d. Taline. Baltijos Asamblėjos Sekretoriato buveinė yra Rygoje, Latvijoje (http://baltasam.org/en/).

Baltijos Asamblėjai kasmet pasikeisdamos pirmininkauja Lietuva, Estija ir Latvija.

 

 

Jolanta Anskaitienė, Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius

(tel. (8 5) 239 6508, el. p. [email protected])