Apie Baltijos Asamblėją 
TitulinisPranešimai spaudaiŽiniasklaidaiKontaktai

Baltijos Asamblėjos komitetų posėdyje aptariamos Rusijos embargo pasekmės Baltijos šalių ekonomikai

2015 m. spalio 2 d. SiųstiSpausdinti

Kaune darbą pradėjo Baltijos Asamblėjos (BA) Ekonomikos, energetikos ir inovacijų bei Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komitetai. Renginys vyksta Aleksandro Stulginskio universitete.

Prieš jungtinį BA komitetų posėdį dalyviai – Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentarai, vykdomosios valdžios atstovai, ekspertai – apžiūrėjo universiteto patalpose surengtą miško, medžioklės, aplinkos ir gyvulininkystės technologijų parodą „Sprendimų ratas 2015“, kurioje dalyvauja apie 100 įmonių ir organizacijų, 200 augintojų, gamintojų, tautodailininkų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos. Daugiau apie parodą galima rasti čia.

Į BA komitetų posėdį susirinkusius parlamentarus pasveikino Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius prof. dr. Antanas Maziliauskas ir posėdžiui pirmininkavęs BA Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto pirmininkas Bronius Pauža.

Seimo kanceliarijos (aut. Džoja Barysaitė) nuotr.

 

Pirmoji posėdžio tema – Rusijos embargo poveikis Baltijos valstybių ekonomikai. Pranešimus pristatė sritį kuruojančių ministerijų atstovai, vėliau vyko diskusija.

B. Pauža apžvelgė Latvijos, Lietuvos ir Estijos ūkio padėtį po ES sankcijų Rusijai įvedimo bei atitinkamo Rusijos atsako ir pabrėžė, kad ne visos ES šalys nukentėjo vienodai. Jis taip pat kalbėjo apie būtinybę bendradarbiauti, kuris šiuo metu yra nepakankamas, ir ieškoti naujų rinkų, technologijų, nes tikėtina, kad susiklosčiusi situacija greitai nepasikeis.

Pranešimus pristatę Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministerijų atstovai bei ekspertai kalbėjo apie padėtį savo šalyse, aptarė prevencines priemones, kurios turėtų padėti mažinti įvairių ūkio šakų patiriamus nuostolius. Visi kalbėtojai pripažino, kad nors kai kurie jų šalių ūkio sektoriai patyrė nemažai nuostolių (daugiausiai pieno, žuvies), tačiau iš esmės Rusijos embargo poveikis visai ekonomikai santykinai nėra didelis.

Latvijos Ekonomikos ministerijos Užsienio investicijų pritraukimo, turizmo ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas  Janis Volbertas (Jānis Volberts) sakė, kad papildomos eksporto skatinimo priemonės galėtų būti: oficialūs atstovai (atstovybės) užsienio šalyse; nacionaliniai stendai tarptautinėse mugėse, aktyvi prekybos misijų veikla; specialios rinkodaros priemonės; užsienio šalių verslo kompanijų vizitai; tikslinga verslo partnerių paieška ir kt.

Estijos Ekonominių reikalų ir susisiekimo ministerijos Ekonominės plėtros departamento Ekonomikos analizės skyriaus vedėjas Mėlis Kitsingas (Meelis Kitsing) pastebėjo, kad 2008–2014 metais Estijos prekybos balansas su Rusija buvo teigiamas, tačiau padėtis pradėjo blogėti, kai 2014 m. vasarą Rusija uždraudė įvežti Estijos pieno ir žuvies produktus. Vis dėlto, pasak pranešėjo, Rusijos sankcijos neturėjo labai didelio poveikio Estijos ekonomikai, didesnę neigiamą įtaką, anot jo, gali turėti Rusijos ūkio smukimas.

Lietuvos Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento direktorė Gina Jaugielavičienė pabrėžė, kad nors Lietuvos ekonomika patyrė nemaža nuostolių dėl Rusijos embargo, vis dėlto Rusijai uždraudus kai kurių maisto ir žemės ūkio produktų importą iš ES ir kai kurių kitų valstybių, Lietuva tebeliko viena iš sparčiausiai augančių ES šalių: 2014 m. Lietuvos ekonomika išaugo 2,9 proc. ir tikimasi, kad 2015 m. augs 1,9 proc.  Pasak G. Jaugielavičienės, Lietuvos eksporto priklausomybė nuo Rusijos rinkos yra sąlyginė: į Rusiją labiausiai buvo orientuoti Lietuvos pieno ir mėsos sektoriai, kurie palaipsniui persiorientuoja į kitų šalių rinkas. Todėl embargo įtaka Lietuvos BVP dėl maisto pramonės praradimų Rusijoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, nėra tokia didelė. Pranešėjos teigimu, Lietuva žymiai labiau priklauso nuo reeksporto į Rusiją – į šią šalį 2014 metais Lietuvos įmonės vežė maždaug 40 proc. viso reeksporto (t. y. net 88 proc. viso eksporto į Rusiją sudarė reeksportuojamos prekės).

 

Antroje renginio dalyje numatyti pranešimai ir diskusijos apie genetiškai modifikuotus organizmus ir šią sritį reglamentuojančius teisės aktus. Posėdžio pabaigoje žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius pristatys ataskaitą apie BA rekomendacijų žemės ūkio sektoriuje įgyvendinimą.

 

Posėdžiuose dalyvauja Seimo delegacijos BA nariai Linas Balsys, Bronius Pauža ir Aurelija Stancikienė.

 

Daugiau informacijos – Seimo interneto svetainėje, Baltijos Asamblėjos puslapyje.  

 

 

 

Jolanta Anskaitienė, Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius

(tel. (8 5) 239 6508, mob. 8 699 04 243, el. p. [email protected])

 


Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkės
Giedrės Purvaneckienės
sveikinimas


Vaizdo pasakojimas apie istorinę Seimo Kovo 11-osios Akto salę ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą

 

© Seimo kanceliarija, 2024