Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai parlamentinio matmens ataskaita

Seimas pavasario sesiją pradėjo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai rezultatų aptarimu.

Džiaugdamasi išlaikytu svarbiausiu narystės Europos Sąjungoje egzaminu Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė pabrėžė, kad Lietuvai pirmininkaujant tapo akivaizdu, jog nacionaliniai parlamentai turėtų vaidinti reikšmingesnį vaidmenį Europos Sąjungos sąrangoje: „Per visus pirmininkavimo renginius siekėme, kad Europoje stipriau girdėtųsi nacionalinių parlamentų balsas. Džiugu, kad mums pavyko pasiekti prieš pirmininkavimo pradžią užsibrėžtą ambicingą tikslą – visi parlamentinio matmens renginiai baigdavosi pasiekus bendrą sutarimą ir priimtomis susitikimo išvadomis. Tai ženklas, kad nacionaliniai parlamentai nori ir gali aktyviau dalyvauti kuriant Europos ateitį“.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pažymėjo, kad visų Lietuvos institucijų susitelkimas ir anksti pradėtas pasirengimas lėmė sėkmingą Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai, pasiekta pažanga dėl svarbių ir sudėtingų ES darbotvarkės klausimų: sutarta dėl 147 teisėkūros bei 234 ne teisėkūros iniciatyvų; priimtos 47 Tarybos išvados; sėkmingai pabaigtos derybos dėl 960 milijardų eurų ES daugiamečio biudžeto.

„Lietuvos pirmininkavimo dėmesys finansų tvarumui, konkurencingumui, ekonomikos augimui ir užimtumui, energetikai, Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimui, išorės sienoms bei Rytų partnerystei buvo labai svarbus, kuriant patikimą, augančią ir atvirą Europą“, – sakė A. Butkevičius.

Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas atkreipė dėmesį į vieningą visų politikų ir atsakingų institucijų darbą: „Mums pavyko pratęsti politinio konsensuso tradiciją dėl Lietuvos užsienio politikos ir jos vaidmens Europos Sąjungoje. Pirmininkavimo laikotarpiu iš tiesų matėme bendrą mūsų visų darbą siekiant visai Europai svarbių, o kartais ir lemtingų iššūkių sprendimo“.

Pasak G. Kirkilo, „pirmininkaujant Lietuvai, buvo rasti kompromisiniai sprendimai tokiais Europai aktualiais klausimais kaip daugiametis Europos Sąjungos biudžetas, bankų sąjungos klausimai, bendroji žemės ūkio reforma ar jaunimo garantijų iniciatyva. Šie sprendimai neabejotinai prisidės prie visos ES sklandaus veikimo užtikrinimo“.

Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius kvietė kitų ES valstybių narių parlamentus tęsti Seimo pradėtą darbą: „Jei norime, kad Europos Sąjunga būtų vieningesnė, turime mažinti atitrūkimą tarp europinio ir nacionalinio lygmens politikos. Nacionaliniai parlamentai negali likti nuošalyje. Jie turi būti įtraukti į diskusijas ir pilnai informuojami dėl priimamų sprendimų. Jei norime, kad Europos Sąjunga būtų vieningesnė, nacionaliniai parlamentai turi būti konstruktyviai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir į svarbiausias diskusijas, įsiklausant į jų išsakomą nuomonę“.

Diskusijos metu sveikinimo žodį tarė Gruzijos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvos Respublikoje Khatuna Salukvadzė ir Graikijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Michaelis Efstratijus Daratzikis.

Saulė Eglė Trembo,

Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected])