2013 m. liepos 1 d. Lietuvai pradedant pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) Darbuotojų grupė (II) surengė neeilinį posėdį  Seime. Posėdžio pabaigoje buvo priimta rezoliucija „Dėl 2013 m. birželio 27 ir 28 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų“ (dokumento teksto vertimas iš prancūzų kalbos):

 

„Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

Darbuotojų grupės

 

Rezoliucija dėl 2013 m. birželio 27 ir 28 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų

 

Darbuotojų grupė, susirinkusi į posėdį Vilniuje 2013 m. liepos 1 d.,

konstatuoja, kad Europos Vadovų Taryba savo pareiškimuose pradeda pripažinti padėties sudėtingumą ir reiškia susirūpinimą dėl socialinių klausimų. Siekdama augimo ir užimtumo, ji numato pozityvias priemones, aiškiau pasisako už tikrojo socialinio matmens Ekonominėje ir pinigų sąjungoje būtinybę ir pripažįsta socialinio dialogo svarbą;

apgailestauja, kad aukščiausieji politikai ilgai delsė atmesti griežto taupymo politiką. Dėl to nedarbas, skurdas, nuosmukis, spekuliaciniai išpuoliai prieš šalių ūkius, solidarumo sumažėjimas, pasitikėjimo Europos Sąjunga praradimas ir rizika, kad rinkėjai bus nublokšti į populistų glėbį, pasiekė didžiulį mastą. Europos profesinės sąjungos visada pasisakė prieš griežto taupymo politiką, ne tik kaip prieštaraujančią Sutarties tikslui, bet ir kaip neteisingą, skatinančią pasipriešinimą ir ekonomiškai pražūtingą;

reiškia susirūpinimą dėl nustatytų geriausių priemonių įgyvendinimo terminų, primindama, kad dėl milžiniškų viešųjų fondų lėšų skyrimo bankams gelbėti šalių vyriausybės sugebėjo susitarti per kelias valandas, turint galvoje, kad bankai buvo tikrieji kaltininkai, pirmiausia dėl savo sąmoningumo stokos. Dėl to vyriausybės turėtų kuo greičiau, o ne per kelis mėnesius ar metus, priimti ir, svarbiausia, įgyvendinti sprendimus, reikalingus šalių ūkiams išsaugoti, Sąjungai suteikti tikrąjį socialinį matmenį ir nepalikti be darbo milijonų jaunų žmonių;

nori, kad valstybių ir vyriausybių vadovai savo šalyse įgyvendintų tai, dėl ko teigia susitarę Briuselyje. Socialinis dialogas, susitarimai su socialiniais partneriais ir šių susitarimų visuotinis laikymasis yra vienas iš būdų, galinčių padėti išbristi iš ekonominės, socialinės ir politinės krizės. Kiekvieną dieną iš savo organizacijų gauname skundų dėl arogantiško ir niekinančio valdžios požiūrio į darbuotojus. Užuot taip elgusis, valdžia turėtų stiprinti bendro sutarimo tradiciją, kuri laikoma Europos stiprybe, ir pasikliauti Europos darbuotojais bei jų indėliu;

ragina Lietuvą pirmininkavimo laikotarpiu nuolat priminti, kad Europos Sąjungos tikslas – siekti žmonių gerovės, pasirūpinti, kad Taryba savo sprendimais užtikrintų efektyvų šio tikslo įgyvendinimą ir pasinaudoti reikiamomis komunikacijomis priemonėmis, kad informacija pasiektų piliečius“.

 

Ryšių su visuomene skyrius