Seime vykstančios Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencijos antrajame posėdyje „Penkeri metai įsigaliojus Lisabonos sutarčiai: subsidiarumo patikros pamokos parlamentuose“ aptartas aktyvesnis nacionalinių parlamentų dalyvavimas ES teisėkūros procese.

 

 

Pirmininkų konferencijoje pranešimą skaičiusio Čekijos Respublikos Senato Pirmininko Milano Štecho (Milan Štěch) nuomone, nebūtina reguliuoti nežymius reikalus centralizuotai. „Nerimą kelia išpūstos administracinės priemonės. Neatsitiktinai trys ketvirtadaliai ES piliečių mano, kad ES yra per daug biurokratijos“, – kalbėjo Čekijos parlamento vadovas.

Anot jo, vien institucinių pokyčių, kuriuos nustatė Lisabonos sutartis, nepakanka. „Būtina kasdien bendrauti su piliečiais ir jiems aiškinti apie ES politiką ir stengtis apginti jos nuostatas. <...> Subsidiarumo principas įtraukas jau nuo Mastrichto sutarties laikų, tačiau reali šio principo taikymo nauda menka. Nacionalinių parlamentų ir Komisijos bendradarbiavimo praktika vis dar nėra nusistovėjusi, tačiau subsidiarumo kontrolės mechanizmas nėra dar pakankamai efektyvus stebint ES politikos įgyvendinimo procesą. Todėl galbūt reikėtų apsvarstyti šios procedūros pertvarkymą arba reformavimą“, ˜– pažymėjo Čekijos Respublikos Senato Pirmininkas.

Italijos Respublikos Senato Pirmininkas Pietras Grasas (Pietro Grasso) pabrėžė, kad subsidiarumas yra vienas iš pagrindinių Europos demokratijos principų. „Aš tvirtai tikiu nacionalinių parlamentų prerogatyva užtikrinti subsidiarumo principo laikymąsi, tačiau prieštarauju tam, kad būtų naudojamasi šia teise konfrontaciniams ar išskirtiniams tikslams. Šių instrumentų nacionaliniai parlamentai neturėtų naudoti tam, kad būtų galima konkuruoti su Europos Parlamento turimomis galiomis“, – sakė P. Grasas. Jo įsitikinimu, „įvairių greičių Europa yra sunkiai suvokiama“. „Aš tvirtai remiu naują požiūrį į tarpparlamentinį bendradarbiavimą ir subsidiarumo principo priežiūrą. Aš manau, mes turime visapusiškai išnaudoti bendradarbiavimo instrumentų potencialą. <...> Turime skatinti atviresnį dialogą su Europos institucijomis“, – tvirtino Italijos Senato Pirmininkas. Jis akcentavo, kad būtina rasti bendrus sprendimus šiuo metu Europos projektams kylantiems iššūkiams.

Nyderlandų Karalystės Antrųjų Rūmų Pirmininkė Anūška van Miltenburg (Anouchka van Miltenburg) pristatė Nyderlandų patirtį taikant subsidiarumo patikrą, taip pat pateikė pasiūlymus, kaip pagerinti šią procedūrą. „Aš manau, kad mes, kaip parlamentų pirmininkai, turime imtis svarbesnio vaidmens, kad ši Lisabonos sutarties priemonė veiktų tinkamai“, – teigė Nyderlandų Karalystės Antrųjų Rūmų Pirmininkė.

Jungtinės Karalystės Lordų Rūmų Specialiojo Europos Sąjungos reikalų komiteto pirmininkas lordas Timotis Bosvelas (Timothy Boswell) pristatė apklausą dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje. „Mūsų atliktos apklausos pagrindinės išvados – ES reikalinga, kad nacionaliniai parlamentai užimtų aktyvesnį vaidmenį ir tai galima greitai ir praktiškai įgyvendinti nereikalaujant keisti sutarčių, jeigu tik mes, parlamentarai būtume ryžtingesni ir ryžtingai to siektume“, – sakė lordas T. Bosvelas. Anot jo, tai neturėtų būti traktuojama kaip ES valstybių narių parlamentų noras prisiimti daugiau galių.

Subsidiarumo principas reiškia, kad tose bendros politikos srityse, kurios nepriklauso išimtinei ES kompetencijai, ES mastu teisės aktai gali būti priimami tik tada, kai siūlomo veiksmo tikslų valstybės narės pavieniui negali deramai pasiekti, ir tik tokiu mastu, kuriuo Sąjunga dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio gali juos pasiekti geriau.

 

Daugiau informacijos apie Pirmininkų konferenciją ieškokite Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai parlamentinio matmens interneto svetainėje.

 

Rimas Rudaitis

Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 239 6132, el. p. [email protected]