Pirmadienį Lietuvos Respublikos Seime prasidėjo pirmą kartą Lietuvos istorijoje vykstanti Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencija.

Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė ir atkreipė dėmesį, kad istorinis renginys vyksta istorinėje Seimo Kovo 11-osios Akto salėje, kurioje prieš dvidešimt ketverius metus buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė. Parlamento vadovė pakvietė visus pasižiūrėti vaizdo siužetą apie Kovo 11-osios Akto salę.

Konferencijoje dėl pasikeitusios darbotvarkės negalėjęs dalyvauti Europos Komisijos Pirmininkas Žozė Manuelis Barozas (José Manuel Barroso) į renginio dalyvius kreipėsi vaizdo sveikinimu iš Briuselio. Savo kalboje jis pastebėjo, kad Europa atsigauna po nuosmukio. Ž. M. Barozo žodžiais, „ekonomika vėl auga, todėl galima sakyti, kad egzistencinė grėsmė eurui jau praėjo“, tačiau liko dar nemažai iššūkių. „Nedarbas tarp jaunimo ir toliau išlieka ypač aktualia bėda. Kai kuriose valstybėse narėse padėtis ypač sudėtinga [...]. Tad visi kartu siekime, kad Europos jaunimo garantijos ir jaunimo užimtumo iniciatyvos bei naujas biudžetas – daugiametė finansinė programa – duotų norimų rezultatų, kad padėtume nedirbančiam jaunimui“, – paragino Europos Komisijos Pirmininkas.

 

Seimo kanceliarijos (aut. Olga Posaškova) nuotr.

 

Pirmajame posėdyje Europos Sąjungos parlamentų pirmininkai diskutavo apie parlamentų vaidmenį kuriant Europos Sąjungos gerovę po ekonomikos ir finansų krizės.

Pirmasis pranešimą perskaitęs Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pasidalijo mintimis apie nacionalinių parlamentų vaidmenį mažinant demokratijos deficitą, ypač jaučiamą krizės metu. „Demokratijos deficito problema – šiandien vienas jautriausių klausimų daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių. Paskutiniai „Eurobarometro“ rodikliai kaip niekada liūdinantys: apie 66 proc. ES piliečių netiki, kad jų balsas Europos Sąjungoje yra svarbus. Manoma, kad ES institucijos yra nutolusios nuo piliečių ir mažai jiems atskaitingos, o šių institucijų veikimo principai – sudėtingi ir sunkiai suprantami. Būtent dėl šių priežasčių mums jau šiandien reikia prisiminti ne tik Europos Parlamento vaidmenį Europos Sąjungoje, bet ir nacionalinių parlamentų, kaip atstovaujamosios demokratijos nacionaliniu lygiu, vaidmenį“, – kalbėjo A. Butkevičius.

Baigdamas pranešimą Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas pabrėžė: „Nors ateityje mūsų laukia dideli darbai, tarp kurių – kova su jaunimo nedarbu, gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties klausimai, verslo konkurencingumui ir ekonomikos augimui būtinų svertų sukūrimas, bendros energijos rinkos sukūrimas – puoselėdami bendrąsias Europos vertybes kartu pasieksime trokštamų rezultatų ir ne tik pateisinsime, bet ir padidinsime Europos piliečių pasitikėjimą.“

Europos Parlamento Pirmininko Martino Šulco (Martin Schulz) pranešimą pristatęs Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojas Migelis Angelas Martinesas Martinesas (Miguel Angel Martinez Martinez) sveikino diskusijas didinti nacionalinių parlamentų vaidmenį Europos Sąjungos teisėkūros procese. „Tikiu, kad nacionaliniams parlamentams daryti įtaką teisėkūros procesui yra geriausia pasinaudojant savo vadovais, t. y. vyriausybės atstovais. Europos Parlamentas ir nacionaliniai palamentai nėra konkurentai – jie yra partneriai, siekiantys užtikrinti demokratiškesnę ir teisėtesnę Europą“, – sakė Europos Parlamento Pirmininko M. Šulco pranešimą pristatęs Europos Parlamento Pirmininko pavaduotojas.

Jis atkreipė dėmesį, kad ekonominiai sprendimai, kurie daro įtaką visoms valstybėms, turi būti „tinkamai nagrinėjami nacionaliniuose parlamentuose“. Pabrėžta, kad šiame procese svarbu siekti sprendimus priimančių asmenų atskaitomybės. „Jei neigtume Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų vaidmenį demokratinės kontrolės procese, būtume neteisūs. Parlamentai ir partijos turi elgtis atsakingai“, – akcentavo M. A. Martinesas Martinesas.

Danijos Karalystės Folketingo Pirmininkas Mogensas Lyketoftas (Mogens Lykketoft) savo pranešime didelį dėmesį skyrė aptarti nedarbo situaciją Europoje ir su tuo susijusias problemas.

„Nepaisant to, kad pastebime tam tikrus ekonominio atsigavimo ženklus, kai kurios ES valstybės narės dar susiduria su sunkumais. Europoje vis dar yra 26 mln. bedarbių. Viena piliečių grupė nukentėjo ir toliau labai kenčia – tai jauni žmonės. Dėl to čia svarbiausias klausimas yra vis daugiau jaunų žmonių įtraukti į darbo rinką. Ir tai reikia daryti nedelsiant. Šių metų sausio mėnesį 5,6 mln. jaunesnių nei 25 m. amžiaus jaunuolių neturėjo darbo. Didžiausi nedarbo lygiai užregistruoti Graikijoje bei Ispanijoje (Graikijoje – 59, o Ispanijoje – 55 proc.). Mums kyla grėsmė prarasti, netekti geriausiai išsilavinusios tautos dalies, nes jie kenčia dėl ilgalaikio nedarbo ir taip pat dažnai emigruoja“, – pabrėžė M. Lyketoftas.

Pranešėjas išsakė nuomonę, kad Europos Sąjunga tinkamai sureagavo į krizę sutelkdama daugiau nei 700 mln. eurų, kad padėtų krizės ištiktoms valstybėms narėms. „Kaip jau minėjau, mes turime pereiti prie atsigavimo, kuris turi būti pagrįstas ne vien taupymo priemonėmis. Europos konkurencingumą reikia didinti investuojant į geresnį švietimą ir aktyvesnę darbo rinkos politiką. Tik tokiu būdu galima sugrąžinti viltį daugiau nei 26 mln. bedarbių Europoje“, – kalbėjo Danijos Karalystės Folketingo Pirmininkas M. Lyketoftas.

 

Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencija – tai paskutinis ir vienas iš didžiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai parlamentinio matmens renginių, kurį organizuoja antrąjį kalendorinių metų pusmetį pirmininkaujančios valstybės nacionalinis parlamentas pasibaigus pirmininkavimui (kitų metų pirmąjį pusmetį). Lietuva pirmininkavimą ES parlamentų pirmininkų konferencijai perduos Italijai, kuri kitą ES parlamentų pirmininkų susitikimą surengs 2015 metų pavasarį.

 

Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencija tiesiogiai transliuojama LRT Kultūros kanalu, TV programa „Seimas – tiesiogiai“, Seimo interneto svetainėje ir Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai parlamentinio matmens interneto svetainėje.

 

 

Monika Kutkaitytė

Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5) 239 6666, el. p. [email protected])