„Gerbiamoji Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, mielieji kolegos, ponios ir ponai,

pirmiausia norėčiau pasidžiaugti ir pasveikinti Lietuvą, perimančią tokias garbingas ir atsakingas pareigas – pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai – ir palinkėti Jums energijos, stiprybės ir sėkmės per ateinančius šešis mėnesius.

Lietuva ne pirma Estijos kaimyninė šalis, kuri perima šias daug pastangų reikalaujančias pareigas. Mūsų šiaurinės kaimynės – Suomija ir Švedija – ne kartą sėkmingai pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai. Tačiau Estijai Lietuvos pirmininkavimas daugeliu atžvilgiu yra labiau ypatingas. Daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus Estija kartu su Lietuva ir Latvija pradėjo suktis nuo sovietinio režimo, kad grįžtų prie demokratijos principų ir europietiškų vertybių. Kartu padrąsindamos viena kitą ir padėdamos viena kitai bei remiamos mūsų draugų ir toliau keliavome tuo keliu kartu, nors mums kelią buvo pastojęs 1939 metų nusikalstamas nacių ir sovietų komunistų susitarimas. Estija gali didžiuotis savo bendrakeleivių pasiekimais per pastaruosius dešimtmečius. Mes galėjome džiaugtis Lietuvos sėkme.

Kai aš kalbėjau apie Lietuvą kaip apie Estijos kaimyninę šalį, galbūt kai kurie išgirdę tai šyptelėjote. Juk geografiškai tai ne visai tiesa. Estija ir Lietuva neturi bendros sienos sausumoje ar jūroje. Taip jau viskas yra žemėlapyje. Tačiau aš manau, kad tai tas atvejis, kai širdis triumfuoja prieš geografija. Emociniai Estijos ir Lietuvos žmonių ryšiai yra tokie stiprūs, kad jiems atrodo natūralu ir savaime suprantama laikyti vienas kitą gerais kaimynais. Kitoks mąstymas šiuo požiūriu atrodytų keistai.

Partnerystė Europos Sąjungoje suteikė naujų formų ir papildomos stiprybės Baltijos valstybių bendradarbiavimui. Tai taip pat turi paįvairinti bendrą mūsų veiklą Baltijos Asamblėjoje. Per pirmuosius savo gyvavimo metus Baltijos Asamblėja buvo galinga ir nepakeičiama asamblėja, padėjusi išreikštą mūsų tautų valią padaryti labiau matomą už mūsų sienų ribų. Šiandien Baltijos Asamblėja yra didelis forumas, kuriame keičiamasi nuomonėmis, diskutuojama ir derinamos mūsų pozicijos. Tačiau visi tarptautiniai bendradarbiavimo modeliai kartkartėmis turi būti atnaujinami tam, kad geriau atitiktų naujus iššūkius ir reikalavimus. Todėl ir Baltijos Asamblėjai reikalingas šviežio oro gūsis. Nacionalinių parlamentų komitetų ir jų sprendžiamasis vaidmuo turėtų būti labiau įtvirtintas Asamblėjoje. Esu įsitikinusi, kad mūsų šalių delegacijos Baltijos Asamblėjoje per ateinančius metus sėkmingai įvykdys reformas, kurios leis atsirasti praktiškesnėms bendradarbiavimo formoms.

Tačiau tarptautiniu lygmeniu Baltijos valstybių bendradarbiavimą rodantis rodiklis yra mūsų sugebėjimas mūsų šalių pirmininkavimo metu tęsti veiklą, kuri yra svarbi visai Europai. Kone viena paskui kitą pirmininkausiančios Lietuva, Latvija ir Estija sudaro tarsi grandinę, per kurią mes galime tęsti svarbius ir reikšmingus projektus ir juos atnaujinti. Šiuo požiūriu mūsų trijų valstybių pastangų neužtenka. Mums reikia, kad visa Europa būtų vieninga. Lietuvos išskirti prioritetai jos pirmininkavimo metu apima finansinį stabilumą, Europos Sąjungos ekonomikos augimą ir konkurencingumą, energetinį saugumą, Rytų partnerystę,  bendrą mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtrą bei pažangą, susijusią su Baltijos jūros strategija. Jie yra labai svarbūs Europos Sąjungai ir reikia imtis jų čia ir dabar. O tai yra problemos, kurios taip pat turi būti sprendžiamos per artimiausius kelerius metus. Šie klausimai tikrai bus ir Estijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2018 m. pirmoje pusėje darbotvarkėje. Svarbu spręsti šiuos klausimus kryptingai, nuosekliai ir nepertraukiamai.

Europos Sąjungai reikia daugiau integracijos ir ji jos yra nusipelniusi. Nereikia daug mąstyti. Užtenka pavyzdžio iš vienos srities. Pavyzdžiui, energetikos ir transporto jungtys su kitomis ES valstybėmis narėmis, o pastaruoju atveju galima būtų paminėti Rail Baltica projektą, vis dar palieka Baltijos valstybes periferijoje. Be abejo, tikslas rasti sprendimą šioms problemoms svarbus ne vien tik vietos lygmeniu. Tai yra ir visos Europos Sąjungos saugumo ir funkcionavimo problema ir, beje, be galo svarbus signalas, siunčiamas šalims kandidatėms ir Rytų partnerystės šalims.

Ponios ir ponai,

Robertas Šumanas, vienas iš Europos Sąjungos steigėjų, savo garsiojoje kalboje, pasakytoje 1950-ųjų gegužės 9 dieną, yra pasakęs:

„Europos negalima sukurti vienu mostu arba pagal vienintelį planą. Ji bus sukurta pasiekus konkrečių laimėjimų, kurie pirmiausia sudarys sąlygas atsirasti tikram solidarumui.“

Šie žodžiai yra svarbūs ir šiandien, praėjus daugiau kaip 60 metų. Tikro solidarumo kūrimo procesas vis dar tęsiasi. Taip kaip ir tęsiasi tikros bendrosios rinkos Europos Sąjungoje kūrimas, nepamirštant pirmiausia paslaugų, bet taip pat ir mokslinių tyrimų, plėtros bei daugelio kitų dalykų.

Linkiu Jums sėkmės, mieli kaimynai lietuviai. Sėkmės ir stiprybės mums visiems.“