2013 m. rugsėjo 26–27 d., Vilnius

Įžanginės pastabos

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetų ir informacinės visuomenės plėtros komitetų pirmininkų susitikimas „Suvienijusi įvairovę: Europos Sąjungos kalbų ir kultūrų raidos politiniai ir socialiniai aspektai“ vyko 2013 m. rugsėjo 26–27 d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime.

Susitikimo metu buvo diskutuojama dviem temomis: „Europos kalbų automatinis vertimas: problemos, iššūkiai, perspektyvos“ ir „Kalbos kaip kultūros paveldo skaitmeniniams“.

Susitikimą pradėjo Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė PITRĖNIENĖ. Po jos įžanginės kalbos sveikinimo kalbas skaitė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas dr. Vydas GEDVILAS ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Rimantas SINKEVIČIUS.

Pirmojoje susitikimo dalyje, kuriai pirmininkavo Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė PITRĖNIENĖ, pranešimus skaitė: Danijos kalbos tarybos pirmininkė dr. Sabine KIRCHMEIER-ANDERSEN, Europos Komisijos Švietimo ir kultūros generalinio direktorato generalinis direktorius Jan TRUSZCZYŃSKI, Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Portugalų kalbos departamento vadovė Maria Cristina DE PRETER, Europos Parlamento narys dr. Algirdas SAUDARGAS, verslo bendrovės „Tildė“ direktorius dr. Andrejs VASIĻJEVS.

Antrojoje susitikimo dalyje, kuriai pirmininkavo Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas dr. Mindaugas BASTYS, pranešimus skaitė: Europos Komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato Duomenų ir vertinimo skyriaus Mokslinių tyrimų ir inovacijų poskyrio vadovas Kimmo ROSSI, mokslininkas, Kompetencijų tinklo META-NET valdybos narys, META-NET ir T4ME koordinatorius prof. Hans USZKOREIT, asociacijos DIGITALEUROPE valdybos narė, korporacijos „Nokia“ viceprezidentė ryšiams su viešuoju sektoriumi Kaisa OLKKONEN.

Po pranešimų vyko diskusija. Susitikimo pabaigoje buvo aptartos ir priimtos Susitikimo išvados.

Susitikimo išvados

ES daugiakalbystės politika informacinių technologijų laikais

1. Kalbinė įvairovė yra esminė Europos tapatumo ypatybė ir kultūros paveldo dalis. Ši įvairovė užtikrina kiekvienos valstybės narės kiekvieno piliečio visuomeninį veiklumą ir visavertę pilietybę. Dėl globalizacijos ir migracijos procesų šiandieninėse Europos visuomenėse ypač išaugo kalbų mokėjimo svarba, o kalbų mokymas tapo vienu iš svarbiausių ES kalbos politikos švietimo srityje tikslų.
2. Jau pirmuoju Europos ekonominės bendrijos Tarybos priimtu reglamentu (1958 m. balandžio 15 d.) buvo patvirtinta valstybių narių kalbų, kurios yra Europos institucijų oficialiosios ir darbo kalbos, lygybė ir statusas. Nuo to laiko verčiami ES dokumentai į visas ES oficialiąsias kalbas, o daugiakalbystės populiarinimui ES išleidžia daug lėšų.
3. Per pastaruosius 60 metų Europa įgijo aiškią politinę ir ekonominę struktūrą, tačiau kultūros ir kalbų požiūriu ji vis dar labai skirtinga. Klasikinis būdas įveikti kalbų kuriamus komunikacinius barjerus yra mokytis užsienio kalbų. Tačiau išmokti visas oficialiąsias ir dar beveik 60 kitų Europos kalbų, gauti šiomis kalbomis teikiamą informaciją nesinaudojant technologijomis europiečiams būtų neįveikiama užduotis ir kliūtis siekti Europos ekonominės, politinės ir mokslinės pažangos.
4. Būsimas Europos tvarus augimas ir konkurencingumas labai priklauso nuo Europos gebėjimo tinkamai pasinaudoti visais skaitmeninės pertvarkos aspektais. Informacinės ir ryšių technologijos (IRT) daugiakalbystės srityje Europos rinkos dalyviams suteiks didžiulį pranašumą ne tik Europos bendrojoje rinkoje, bet ir palaikant prekybinius ryšius su trečiųjų šalių besivystančiomis rinkomis. Technologijų sprendiniai turėtų tapti tiltais, jungiančiais įvairias Europos kalbas.

Europos kalbų išnykimo grėsmė ir kalbų įvairovė Europos Sąjungoje

5. Lisabonos sutartis sustiprino tikslą saugoti Europos Sąjungos kultūrų bei kalbų paveldą ir jo įvairovę, kadangi kultūrų ir kalbų įvairovė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų, įtvirtintų ES pagrindinių teisių chartijos 22 straipsnyje: „Sąjunga gerbia kultūrų, religijų ir kalbų įvairovę“. Kiekviena kalba, įskaitant kalbas, kurioms gresia pavojus išnykti, atspindi tam tikrą istorinę, socialinę, kultūrinę ir ekologinę išmintį, kuri turtina Europos Sąjungą.
6. Europos Sąjunga ir valstybės narės raginamos labiau atsižvelgti į didelę grėsmę, kad ateityje  daug Europos kalbų gali išnykti, ir ryžtingai įsipareigoja vykdyti griežtą kalbų saugojimo ir puoselėjimo politiką, kurią taikant būtų galima išsaugoti Sąjungos kalbų ir kultūrų įvairovę, taip pat remti įvairias plataus užmojo išsaugojimo politikos priemones atitinkamose kalbinėse bendruomenėse, intensyvinti kalbų išteklių kaupimą, jų skaitmeninimą, kalbos technologijų plėtrą bei mokslinius tyrimus.
7. Informacinių technologijų laikais daugeliui kalbų išnykimas gresia dėl nesugebėjimo įsitvirtinti IT erdvėje. Tos kalbos, kurios nesugebės įsitvirtinti informacinėse technologijose, globalioje skaitmeninėje erdvėje, būtų pasmerktos vadinamajam skaitmeniniam išnykimui.
8. Europos meistriškumo tinklo (Network of Excellence) META-NET tyrimo duomenimis 21 iš 30 kalbų skirtas skaitmeninių technologijų palaikymas „iš viso neegzistuoja“ arba, geriausiu atveju, jis yra „prastas“. Tik vienintelė anglų kalba buvo įvertinta kaip turinti „gerą“ palaikymą kalbos technologijų prasme.
9. Kalbos, ypač turinčios mažiau vartotojų, visavertis gyvavimas skaitmeninėje erdvėje užtikrina jos išlikimą. Todėl parlamentų Komitetų pirmininkų susitikimas išreiškia rūpestį, kad Europoje kalbos technologijų erdvė yra plėtojama netolygiai, turimi ištekliai ir įrankiai nėra pakankamai tvarūs, pritaikomi ir išbaigti.
10. Informacinės technologijos mažoms kalboms atveria naujus bendravimo, tekstų rengimo, informacijos sklaidos ir paieškos būdus. Tačiau pokyčiai šioje srityje tokie spartūs, kad kalbos planavimas ir plėtra nebespėja laiku spręsti visų iššūkių. Vartotojams greičiau ir paprasčiau pasiekiami produktai lemia lėtą kalbos technologijų ir įrankių diegimą bei sklaidą, nepakankamą skaitmeninių kalbos išteklių ir įrankių plėtrą. Kad mažesnės ir nepakankamai išteklių turinčios kalbos neišnyktų skaitmeninėje erdvėje, joms turi būti sukurta reikalingų bazinių technologijų ir tam tikslui skirta išteklių, tarp jų ir finansinių.
11. Susitikimo dalyviai ragina Europos Komisiją ir Tarybą įvairias Europos Sąjungos politikos sritis ir programas pritaikyti taip, kad kalbos, kurioms iškilęs pavojus, ir kalbų įvairovė būtų remiamos  naudojant Bendrijos 2014–2020 m. laikotarpio finansinės paramos priemones, tarp kurių yra švietimo ir mokymo programos, jaunimo ir sporto programos, kultūros ir žiniasklaidos programos, struktūriniai fondai, taip pat visos kitos priemonės, kurioms nesvetimos naujosios technologijos.
12. Susitikimo dalyviai sveikina Europos Komisijos pastangas ir jau pasiektus rezultatus, teikiant mašininio vertimo paslaugas (MT@EC), kuriomis greitu laiku galės naudotis ir nacionalinių administracinių įstaigų darbuotojai. Dalyviai mano, kad itin svarbu ypatingą dėmesį skirti morfologiškai sudėtingoms kalboms, kurių atveju kol kas pasiekiami mažiau įtikinami rezultatai. Šiuo tikslu reiktų skatinti glaudesnį ES institucijų ir nacionalinio lygmens suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą.

Daugiakalbės ES visuomenės lūkesčių įgyvendinimo būdai skaitmeninėje erdvėje

13. Susitikimo dalyviai sveikina ES poziciją remti reikšmingus tyrimus, kuriais siekiama išplėsti internetinio turinio prieigą įvairiomis kalbomis, mažinti kalbinę ir socialinę atskirtį.
14. Skatinant daugiakalbystę skaitmeninėje erdvėje, visų pirma, būtina skirti kur kas daugiau dėmesio universaliųjų gebėjimų ir pagrindinių gebėjimų ugdymui visais lygmenimis, švietimo išteklių prieinamumą gimtąja kalba. Mokyklos, universitetai, profesinio rengimo centrai turi didinti prieigą prie švietimo per visiems prieinamus švietimo išteklius („Švietimo persvarstymas”).
15. Būtina skatinti suaugusiųjų kalbų mokymąsi, ir tai užtikrinti per žiniasklaidą, naująsias technologijas, kultūrinius ir laisvalaikio užsiėmimus.
16. ES yra viena didžiausių vertėjų raštu darbdavių ir reikšminga Europos vertimų rinkos žaidėja. Dėl to būtina atidžiai sekti vertėjų rengimo pokyčius Europoje ir prisidėti prie jų.
17. Europai labai reikia kokybiškos mašininio vertimo programinės įrangos, skirtos visoms europinėms ir pagrindinėms neeuropinėms kalboms tam, kad galima būtų galų gale įveikti kalbos barjerus ir taip apsaugoti Europos kalbas nuo ateityje jų laukiančių iššūkių. Susitikimo dalyviai įsitikinę, kad  pristatant gyventojams naujas taikomąsias programas ir paslaugas būtų kuriama daugybė naujų galimybių Europos darbo rinkai ir kalbos pramonei.

Skatintinos kalbos ir jos paveldo išteklių skaitmeninimo iniciatyvos

18. Būtina kurti ir plėtoti daugiakalbius skaitmeninius išteklius ir įrankius, reikalingus automatiniam vertimui ir semantinei kalbos duomenų analizei, be kurios neįmanomas kokybiškos mašininio vertimo įrangos, įprasminančios lygiavertę visų oficialių ES kalbų vartojimo galimybę, kūrimas. Susitikimo dalyviai mano, jog tai nėra vien technologinė funkcija. Skaitmeninant kalbų išteklius, jų paveldo objektus, saugomi šių kalbų bruožai, fiksuojama jų istorinė raida. Kalba skaitmeninėje erdvėje tampa svarbia modernios, pažangios, kūrybingos tautos tapatybės ir kultūrinės raiškos dalimi.
19. Susitikimo dalyviai apgailestauja, kad realybėje mažųjų (nekomercinių) Europos kalbų ir jų paveldo išteklių skaitmeninimas tampa lokalia akademine misija, kurią dažnai komplikuoja žmogiškųjų išteklių, taip pat viešųjų ir komercinių institucijų dėmesio, paramos ir finansavimo trūkumas. Šios aplinkybės yra viena sisteminių priežasčių, sąlygojančių faktinę skaitmeninę kalbų atskirtį Europoje.

Susitikimo dalyviai skatina ir sveikina iniciatyvas:

20. teikti finansavimo prioritetą šios atskirties mažinimui, kad visos Europos kalbos artėtų prie oficialiųjų ES kalbų minimalaus kalbos diegimo informacinėse technologijose standarto taikyti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) principus kuriant ir plėtojant daugiakalbius skaitmeninius išteklius ir įrankius,
21. siekti teisinio reglamentavimo būdu išspręsti tarptautinių projektų darbo įkainių disproporcijos problemą,
22. sudaryti sąlygas nuosekliai mažųjų (nekomercinių) kalbų integracijai į daugiakalbes mokslines infrastruktūras, susijusias su skaitmeninių išteklių ir kalbos technologijų kūrimu ir plėtra: Europos mastu užtikrinti skaitmeninių kalbos išteklių ir jų kūrimo technologijų tvarumą, tarptautinius standartus, numatyti jų atvirumo ir prieinamumo mastus.

Pranešimų ir diskusijų apžvalga

I DALIS: EUROPOS KALBŲ AUTOMATINIS VERTIMAS: PROBLEMOS, IŠŠŪKIAI, PERSPEKTYVOS

Savo pranešime Danijos kalbos tarybos pirmininkė pabrėžė, kad kalba yra glaudžiai susijusi su mūsų tapatybe ir leidžia mums pažvelgti į pasaulį ne tik per kultūros, bet ir per komercijos ar politikos prizmę. Ji akcentavo, kad automatinis vertimas ima vis labiau dominuoti ir kad ateityje jis bus akimirksniu pasiekiamas, pavyzdžiui, mūsų išmaniaisiais telefonais. Šiuo metu labiausiai paplitęs automatinio vertimo šaltinis yra „Google vertėjas“, tačiau jis geriausiai veikia tik su gerai suskaitmenintomis kalbomis ir verčiant bendro pobūdžio tekstus. Dr. Sabine KIRCHMEIER-ANDERSEN pastebėjo, kad vien rinkos jėgų neužtektų automatinio vertimo sistemų plėtojimui, todėl ES turėtų skirti nemažai lėšų tokių sistemų vystymui. Jos manymu, tokių sistemų plėtra leistų informacijos srautams laisvai tekėti įvairiomis kalbomis Europoje.

Europos Komisijos Švietimo ir kultūros generalinio direktorato generalinis direktorius Jan TRUSZCZYŃSKI kalbėjo apie prieš Komitetų pirmininkų susitikimą Seime vykusią konferenciją „Vienijanti įvairovė: kalbų reikšmė mobilumui, darbui ir aktyviam pilietiškumui“. Konferencijos metu buvo aptarta kalbų svarba darbui ir judumui. Jis pabrėžė, kad švietimo politikos srityje Komisijos prioritetinių darbų sąraše kalbos užima svarbiausią vietą. Vertimas į kitas ES kalbas taip pat buvo akcentuotas kaip svarbus veiksnys, užtikrinantis ES demokratinį teisėtumą, kadangi ES piliečiai turi gauti informacijos apie ES sprendimus ir teisės aktus savo kalba. Jis taip pat minėjo, kad po 2004 m. plėtros ES sugebėjo tinkamai susidoroti su pagausėjusiu kalbų kiekiu daugiausia dėl kalbos apdorojimo technologijų. ES ketina ir toliau skirti paramą kalbos technologijoms per įvairias finansavimo programas, pavyzdžiui, per programą „Horizontas 2020“.

Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Portugalų kalbos departamento vadovė Maria Cristina DE PRETER skaitydama savo pranešimą minėjo, kad 40 proc. iš 6000 pasaulyje egzistuojančių kalbų yra pažeidžiamos. Ji pabrėžė, kad ES remia kalbų įvairovę ir daug investuoja į automatinio vertimo technologiją bei yra išvysčiusi savo automatinio vertimo sistemą „MT@EC“. Kalbėtoja pastebėjo, kad automatinis vertimas gali padėti kalboms išlikti. „Moses“ yra viena iš Europos Komisijos finansuojamų ir viena labiausiai pasaulyje naudojamų automatinio vertimo sistemų. Tokios sistemos priartina mus prie tikslo užtikrinti žmonėms Europoje galimybę bendrauti vieniems su kitais savo kalba. Kalbėtoja taip pat pabrėžė, kad Komisija laiko automatinį vertimą svarbiu bendrosios rinkos sukūrimo Europos Sąjungoje  veiksniu.

Europos Parlamento narys dr. Algirdas SAUDARGAS pabrėžė, kad anglų kalba yra šių laikų  lingua franca. Net jei žmonės ir vartotų savo kalbas, anglų kalba būtų žmones jungianti kalba. Automatinis vertimas šiuo metu yra paremtas anglų kalba, tačiau jei norime užtikrinti tikrą daugiakalbystę, situacija turi būti pakreipta priešinga kryptimi, kad automatinis vertimas būtų grindžiamas ne anglų, o gimtosiomis kalbomis. Jis teigė, jog svarbu užtikrinti kitoms kalboms galimybę pasivyti anglų kalbą, o to būtų galima pasiekti tik panaudojant viešąsias lėšas. Kalbėtojas akcentavo, kaip svarbu veikti ir mąstyti glokaliai, t. y. stiprinti vietos tapatybes tuo pat metu didinant sąveiką su pasauliu.

Verslo bendrovės „Tildė“ direktorius dr. Andrejs VASIĻJEVS savo pranešimo pradžioje paminėjo, kad Europoje kapitalas ir žmonės gali judėti laisvai, tačiau vis dar egzistuoja kalbos barjerai. Pasak jo, užsienio kalba pasiekiamą interneto turinį naudoja mažiau nei 40 proc. europiečių , o 46 proc. europiečių negali susikalbėti jokia užsienio kalba. Technologijos galėtų padėti įveikti kalbines kliūtis. Automatinio vertimo rezultatai kartais būna pakankamai geri ir tinkami skelbti. Automatinis vertimas galėtų padėti ir sutaupyti pinigų, ir pagerinti mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumą ES bendrojoje rinkoje. Jis taip pat leistų piliečiams geriau susipažinti su kitomis Europos kultūromis. Todėl ES turi žengti į priekį ir sukurti tikrą bendrąją skaitmeninę rinką, kuri leistų europiečiams gauti bet kokius produktus ar paslaugas savo kalba. Tai reikštų, kad sukurtume tikrą daugiakalbę bendruomenę. Kalbėtojas taip pat pastebėjo, kad globalizacija – tai lenktynės su laiku ir kad ateityje anglų kalbos dominavimas bus jaučiamas dar labiau. Tačiau tai turėtų paskatinti Europos Sąjungą investuoti į kitas kalbas, kad ES taptų tikra daugiakalbe bendruomene.

Diskusija

Diskusijos metu daugelis dalyvių pabrėžė, kad Europos Sąjungoje turi būti remiama  ne tik anglų kalba, bet visos kalbos. Tačiau siekiant vystyti veiksmingą automatinį vertimą, reikia dėti daugiau pastangų skaitmeninant Europos kalbas. Tai taip pat galėtų prisidėti prie automatinio vertimo žodžiu vystymo ateityje. Buvo pastebėta, kad suvienytos Europos idėja  yra pagrįsta daugiakalbyste, o ne vienos ar dviejų kalbų dominavimu. Diskusijos dalyviai pabrėžė ES poreikį vystyti stiprų automatinio vertimo sektorių. Vienas iš prioritetų turėtų būti vertimo technologijų įdiegimas mokiniams mokyklose. Taip pat svarbu užkirsti kelią kalbų išnykimui skaitmeninėje erdvėje, todėl reikia remti kalbų skaitmeninimą siekiant išvengti atotrūkio tarp realios ir skaitmeninės erdvės. Buvo išreikštas susirūpinimas, kad automatinis vertimas gali neskatinti europiečių mokytis kitų kalbų. Todėl buvo pabrėžta, kad europiečiai taip pat turi būti skatinami mokytis kitų kalbų.

II DALIS: KALBOS KAIP KULTŪROS PAVELDO SKAITMENINIMAS

Savo kalboje Europos Komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato Duomenų ir vertinimo skyriaus Mokslinių tyrimų ir inovacijų poskyrio vadovas Kimmo ROSSI įvardijo kliūtis, kylančias bendrojoje rinkoje dėl kalbų mokėjimo stokos. Anot jo, 80 proc. ES vykdomos e. prekybos vyksta tik viena kalba. Vykdydama 7-ąją bendrąją programą ES išleido apie 150 mln. eurų mašininio vertimo sistemoms. Dabar šiam tikslui finansavimas skiriamas pagal iniciatyvą „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir iš struktūrinių fondų. Tačiau šių technologijų kūrimas neprilygsta jų pritaikymui. Šioje srityje reikia labiau suderinti Komisijos ir valstybių narių veiksmus. Pavyzdžiui, siekiant sukurti automatinio vertimo sistemas, reikia rinkti ir skaitmeninti kalbinius išteklius. Net jei valstybėms narėms padeda Komisija, tą padaryti gali tik jos pačios. Valstybės narės pačios turi būti labiausiai suinteresuotos savo kalbų išsaugojimu ir padėti tą daryti Komisijai.

META-NET valdybos pirmininkas, META-NET ir T4ME koordinatorius, prof. Hans USZKOREIT pabrėžė, kad technologijos gerokai patobulėjo. Dabar robotai geba kalbėti, paieškos varikliai yra daug tobulesni, mašininio vertimo sistemos taip pat gerokai pažangesnės. Jis įvardijo tris pagrindines kalbų įvairovės problemas Europoje: 1) kalbos barjeras buvo viena rimčiausių kliūčių ES bendrosios rinkos sukūrimui; 2) dėl kalbų įvairovės ES Europos bendrovės atsiduria nepalankioje konkurencinėje padėtyje; 3) daugelis Europos kalbų, žinoma, išskyrus anglų kalbą, menkai skaitmenizuotos, o tai trukdo kurti veiksmingas šių kalbų mašininio vertimo sistemas. Menkas skaitmeninimas gali lemti net kalbos išnykimą skaitmeninėje erdvėje. Jis pabrėžė, kad Europos bendrovės ir mokslininkai buvo mašininio vertimo technologijų lyderiai, tačiau dėl rinkos susiskaldymo šis ES konkurencinis pranašumas susilpnėjo. Profesorius taip pat išskyrė temas, kurioms šiuo metu mokslininkai skiria daugiausiai dėmesio: tarpkalbinės debesijos kūrimas, socialinio intelekto tobulinimas ir socialiniu požiūriu atsakingų sąveikių pagalbininkų kūrimas.

Asociacijos DIGITAL EUROPE valdybos narė Kaisa OLKKONEN pažymėjo, kad vartotojai nori gauti paslaugas savo kalba. Todėl vietos kalba paslaugas arba informaciją internete teikiančios bendrovės įgyja pranašumą prieš įmones, kurios pasikliauja vien tik anglų kalba. Net jei turinio kūrimas vietos kalba kainuoja brangiai, galiausiai jis atsiperka. Be to, informacinės ir ryšių technologijos (IRT) gali padėti išnaudoti masto ekonomiją. Bendrovės ES bendrojoje rinkoje susiduria su daugybe nacionalinių reglamentų ir taisyklių, kurie pateikiami tik vietos kalba. Tai atgraso daugelį bendrovių pradėti veiklą kitoje valstybėje narėje. Tokias problemas išspręsti padėtų veiksmingesnės ir labiau prieinamos mašininio vertimo sistemos.

Diskusija

Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad ES kalbos, ypač mažosios, yra pažeidžiamos, o skaitmeninimas yra vienas iš būdų joms apsaugoti. Būtent todėl pasitelkus ES ir (arba) nacionalinius biudžetus reikėtų finansuoti projektus, pvz., METANET ir kitus. Diskusijoje minėta, kad viešieji ištekliai gali paskatinti ypač svarbių technologijų kūrimą, pvz., pasaulinė vietos nustatymo sistema (GPS) sukurta padedant Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybei. Diskusijoje iškelta idėja, kad siekdama apsaugoti kalbinę ir kultūrinę įvairovę ES galėtų apsvarstyti galimybę sukurti centrinę skaitmeninio turinio saugyklą.