Seime vykstančioje Tarpparlamentinėje Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų valdysenos konferencijoje pranešimus apie tinkamos pokrizinės ekonomikos valdysenos struktūros įtvirtinimą Europos Sąjungoje (ES) skaitė Europos Komisijos (EK) narys Algirdas Šemeta, Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago Biudžeto komiteto narys Norbertas Bartlis (Norbert Barthle) ir Europos Parlamento narė, Europos Parlamento pranešėja Europos semestro klausimu Eliza Fereira (Elisa Ferreira).

Visi pranešėjai pabrėžė Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų glaudaus bendradarbiavimo svarbą, nustatant tinkamą ES ekonomikos valdyseną po krizės bei Europos Sąjungos piliečių lūkesčių pateisinimo svarbą kovojant su nedarbu, mokesčių surinkimu ir siekiant socialinės lygybės principų.

„Reikia, kad nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas labiau dalyvautų Europos semestre. Nacionalinių parlamentų dalyvavimas būtinas, norint padidinti atsakomybę, užtikrinti išankstines diskusijas dėl nacionalinių reformų programų, siekiant tinkamiausiai pasinaudoti gautais tyrimais ir rekomendacijomis, rengiant ekonominį augimą skatinančias reformas, priimant sprendimus dėl biudžeto. Europos Parlamentas (EP) yra esminis ekonominio dialogo Europos lygiu partneris, kuris turi užtikrinti darbo skaidrumą ir prižiūrėti, kaip valstybės narės vykdo jiems skirtas specifines rekomendacijas, o jei nevykdo, kaip paaiškina jų nevykdymo priežastis“, – kalbėjo buvęs Lietuvos finansų ministras, EK narys Algirdas Šemeta.

Nors daugelyje ES valstybių narių yra ir skepticizmo, susijusio su ES klausimais, A. Šemeta neabejojo, kad, užtikrinus aiškų siūlomų sprendimų suvokimą ir jų naudą, piliečiai tai įvertins ir mažės euroskepticizmo. Pasak A. Šemetos mokesčių surinkimo srityje dar yra kur tobulėti: „Būtina kovoti rimčiau su mokestinių priemonių įgyvendinimu ir neapskaitoma ekonomine veikla. Tyrimai parodė, kad yra tiesioginis ryšys tarp mokesčių surinkimo ir piliečių požiūrio į valstybę ir jos institucijas. Todėl, norint pagerinti mokesčių surinkimą, būtina pagerinti valstybės viešųjų paslaugų kokybę. Užtikrinus gerą valdyseną, padidinsime ne tik konkurencingumą, mūsų piliečiai ims tikėti, kad jie vertingai prisideda prie Sąjungos mokėdami mokesčius“.

Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago Biudžeto komiteto narys N. Bartlis pasidalijo savo požiūriu, kad politika „daugiau Europos“ gali būti veiksminga tik tuo atveju, jei geriau nei iki šiol pavyks įtikinti piliečius prisidėti prie valdžios institucijų šiame kelyje. Jis taip pat pabrėžė ES institucijų demokratinio teisėtumo stiprinimą ir svarbų nacionalinių parlamentų vaidmenį.

„Būtų labai praktiška, jei paskirtume EK narį, atsakingą už biudžetus, kuris turėtų panašias galias kaip ir už konkurenciją atsakingas EK narys. Jis arba ji galėtų vetuoti nacionalinius biudžetus, jei šie neatitiktų abipusiai priimtinų principų. Tai nepažeistų nacionalinių parlamentų teisės sudaryti biudžeto. Tuo paprasčiausiai būtų siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi reikalavimų dėl deficito lubų, kurias jau būtų įteisinę anksčiau nacionaliniai parlamentai“, – dėstė savo poziciją N. Bartlis.

EP narė, EP pranešėja Europos semestro klausimu E. Fereira, pažymėjusi, kad 2008 metų ekonomikos krizė vis dar tęsiasi ir daro poveikį įvairiomis ašimis, išreiškė nuomonę, kad ypač didelė krizės kaina buvo socialiniu požiūriu: ES valstybės narės buvo visiškai nepasirengusios ekonominiam smūgiui savo šalies viduje. Dėl to atsirado daug netikėtų įtampų ir dauguma piliečių išreiškė nepasitenkinimą Europa.

„ Į tai reikia atsižvelgti ateityje. Mums reikia kovoti su dideliu skurdu ir nedarbu, su mokesčiu vengimu ir slėpimu, tai susiję su teisingumo pojūčiu ir piliečiai tai labai jaučia“, – kalbėjo EP narė.

 

Asta Markevičienė,

Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5)  239 6202, el. p. [email protected])