Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai parlamentinio matmens renginys – Socialinių reikalų ir darbo komitetų pirmininkų susitikimas „Užimtumo skatinimo veiksniai įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ (toliau – Susitikimas) darbą baigė priimdamas Išvadas.

Dokumente ypač daug dėmesio skiriama jaunimo nedarbo problemoms, pabrėžiant, kad 23,5 procento siekiantis jaunimo nedarbo lygis yra du kartus didesnis nei suaugusiųjų. Akcentuojama, kad jaunimo nedarbo lygis valstybėse narėse labai skiriasi. Pavyzdžiui, 2013 m. rugsėjo mėn. Vokietijoje darbo neturėjo 7,7 procento jaunų žmonių, o nuo ekonomikos ir finansų krizės labiausiai nukentėjusiose valstybėse narėse – Graikijoje ir Ispanijoje – beveik 60 procentų.     

Susitikimo dalyviai, sveikindami  Europos Vadovų Tarybos sprendimą skirti 6 mlrd. eurų 2014–2020 m. Jaunimo užimtumo iniciatyvai įgyvendinti, atkreipė dėmesį, kad Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, norint įveikti jaunimo nedarbą vien tik euro zonos valstybėse, reikėtų 21 mlrd. eurų.

Priimtame dokumente ES valstybės narės skatinamos kuo greičiau parengti konkrečius valstybinius Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planus, be to „Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimas turėtų būti stebimas ir vertinamas per nacionalines reformų programas Europos semestro kontekste ir ši iniciatyva turėtų būti integruota į aktyvią darbo rinkos politiką“.

Aptariant ES Užimtumo gairių įgyvendinimo klausimus, teigiama, kad kova su socialine atskirtimi turėtų būti neatskiriama užimtumo ir socialinės politikos dalis, o ES valstybės narės ypatingą dėmesį turėtų skirti galimybių įsidarbinti labiausiai atitrūkusiems nuo darbo rinkos asmenims kūrimui. Išvadose pritariama Europos Komisijos 2013 m. spalio 2 d. komunikatui dėl ekonominės ir pinigų sąjungos socialinio matmens stiprinimo ir išreiškiama nuomonė, kad turėtų būti įtvirtintas glaudesnis ryšys tarp ES ekonomikos ir finansų politikos bei tarp socialinės ir užimtumo politikos.

Dokumente taip pat pastebima, kad „senėjančios ir mažėjančios ES populiacijos siekis išlaikyti dabartinį dirbančių žmonių lygį gali pareikalauti, Komisijos vertinimu, 60 milijonų papildomų imigrantų iki 2060 m.“ Susitikimo dalyviai paragino Europos Komisiją parengti studiją apie tai, kokį poveikį tokie imigracijos srautai turės Europai. Atkreipiamas dėmesys ir į „protų nutekėjimo“ problemą, su kuria susiduria dauguma naujųjų valstybių narių. Pabrėžiama, kad tai yra iššūkis, kuris turėtų būti sprendžiamas ne tik nacionaliniu, bet ir Europos lygmeniu.   

Su Susitikimo išvadomis galima susipažinti čia.

Jolanta Anskaitienė, Ryšių su visuomene skyrius,

tel. (8 5) 239 6508, el. [email protected]