Europos Sąjungos (ES) parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkų ir Parlamentinio demokratijos forumo susitikime „Parlamentai už demokratiją: ambicingesnio globalaus bendradarbiavimo link“ savo valstybių patirtimi kelyje Europos link dalijosi Rytų partnerystės šalių atstovai.

Kaip pažymėjo Moldovos Respublikos Parlamento Užsienio reikalų ir Europos integracijos komiteto pirmininkė Ana Gucu (Ana Guţu), Asociacijos sutartis, kuri bus pasirašyta Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo metu padės tinkamą pagrindą tolesnei Moldovos Respublikos ir ES santykių plėtrai, vedančiai prie politinės asociacijos ir ekonominės integracijos.

 

 

„Sistema per naktį pasikeisti negali. Moldova tik mokosi demokratijos, ji ką tik atsisakė viso to, kas buvo panašu į autoritarinį radikalųjį valdymą. Mūsų politikai yra tvirtai įsitikinę, kad Moldova priklauso europinių vertybių civilizacijai ir tik padedama ES gali toliau siekti pažangos. Didžiausias mūsų siekis – Moldovos ekonominė ir politinė integracija į ES“, – sakė A. Gucu.

Moldovos Respublikos Parlamento Užsienio reikalų ir Europos integracijos komiteto pirmininkė išreiškė tvirtą įsitikinimą, kad Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimas tik paskatins geras reformas, demokratijos plėtrą šioje šalyje. Pasak A. Gucu, pagrindinis Moldovos siekis parafavus Asociacijos sutartį – ją pasirašyti ir ratifikuoti kaip galima greičiau iki dabartinės sudėties Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Moldovos vyriausybės kadencijos pabaigos.

Gruzijos įsipareigojimus siekti ES ir euroatlantinės integracijos savo kalboje pabrėžė ir Gruzijos Parlamento Užsienio ryšių komiteto pirmininkas Tedo Džaparidzė (Tedo Japaridze): „Mums svarbu ne tik narystė, mums svarbu ir vertybės, principai, mes norime tapti europiečiais, bet kartu išlaikyti savo istorinį paveldą, tradicijas, įpročius, susiformavusius per amžius“.

 

 

T. Džaparidzės nuomone, itin svarbūs bus Vilniaus susitikimo susitarimai: „Būtina pasiekti rezultatų ir išsivežti ką nors namo – įrodyti mūsų visuomenei, kad tapimas Europos šalimi yra mūsų noro, o ne tik geografinės tapatybės klausimas. Mes norime tokio Asociacijos susitarimo, kuris būtų ne tik ekonominis, politinis, norminis, infrastruktūrinis. Ne mažiau svarbu, kad jis būtų paremtas tapatybe“.

Gruzijos Parlamento Užsienio ryšių komiteto pirmininkas kartu pabrėžė, kad šios valstybės siekis būti Europoje nereiškia priešiškumo Rusijai: „Gruzijai tai reiškia konkurencingumą, teisės viršenybę, pagarbą kultūrinei įvairovei, tvirtą daugiašališkumo principą, politiką konsensuso pagrindu, patikimą socialinio saugumo tinklą, socialinės partnerystė kultūrą, gerbiamas institucijas ir įsipareigojimą gerbti žmogaus teises“.

Pasak Armėnijos Respublikos Nacionalinio Susirinkimo Užsienio ryšių komiteto pirmininko Artako Zakarjano (Artak Zakaryan), ES yra viena svarbiausių Armėnijos partnerių įgyvendinant plataus masto reformas žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės srityse. Armėnija siekia ir toliau tęsti visapusišką ir abiems pusėms naudingą partnerystę su ES.

 

 

„Nuo pat Rytų partnerystės iniciatyvos pradžios ir net prieš jos atsiradimą, mes visada deklaravome ir deklaruojame, kad siekiame ne tik kiek įmanoma glaudesnių santykių su ES, bet ir būti kuo arčiau ES. Armėnija lieka įsipareigojusi Europos vertybėms ir principams. Armėnijos valdžia, priėmusi sprendimą šiuo istoriniu laikotarpiu siekia valstybės ekonomikos plėtros ir  energetinio bei strateginio šalies saugumo. Suartėjimas su Europa mums reiškia, kad tęsime išsamias mūsų politinės ir administracinės sistemos reformas, kurių tikslas – stabilus šalies vystymasis“, – sakė A. Zakarjanas.

Diskusijoje dalyvavęs Baltarusijos opozicijos atstovas, Baltarusijos Jungtinės piliečių partijos pirmininkas Anatolijus Liabedzka apgailestavo, kad vos keliasdešimt kilometrų, skiriančių Vilnių, nuo jo rinkiminės apylinkės, virsta tolimu atstumu, kai kalbama apie žmonių padėtį kaimyninėse šalyse: „Koks tai yra mažas atstumas ir kokia didžiulė distancija yra požiūryje į žmogų, pilietį, rinkėją“.

 

 

Savo kalboje A Liabedzka pripažino Vilniaus Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo sprendimų svarbą: „Mes turime parodyti duris, kurios atidaromos, tai labai svarbu pasikeitimų Baltarusijoje šalininkams. Šiandien Kijeve sprendžiamas ne Ukrainos vidaus klausimas. Šiandien Ukrainoje sprendžiama posovietinės erdvės ateitis, tai erdvei priklauso ir Baltarusija“.

 

 

Jam pritarė ir kitas diskusijos dalyvis – Gruzijos parlamento opozicijos vadovas, Vieningo nacionalinio judėjimo partijos narys Davidas Bakradzė: „Visos Rytų partnerystės šalys yra viena su kita susijusios. Tikiuosi, kad mūsų sėkmė reikš sėkmę Armėnijai, o Ukrainos sėkmė reikš sėkmę mums visiems. Mes visi susiję vieni su kitais ir aš tikiuosi, kad Vilniaus Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio  susitikimas bus dar vienas žingsnis, leisiantis įgyvendinti laisvos, vientisos Europos idėją“.

Sąjungos parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkų ir Parlamentinio demokratijos forumo susitikimo „Parlamentai už demokratiją: ambicingesnio globalaus bendradarbiavimo link“ tiesioginę transliaciją galite stebėti pirmininkavimo ES Tarybai parlamentinio matmens svetainėje.

Nuotraukas ir vaizdo įrašus rasite čia.

 

Saulė Eglė Trembo,

Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected])