„Lietuvai ir kitoms Baltijos bei Vidurio Europos valstybėms prisijungus prie Europos Sąjungos, naujoji Europos Sąjungos riba pasislinko gerokai į Rytus. Kaip tik šioje erdvėje nuolat vyko ir vis dar vyksta didžiųjų pasaulio galių interesų kova, įtakos sferų persidengimo veikiami procesai, kuriuos stebėjome visą pasirengimo Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimui laikotarpį“, – sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka, pradėjęs šiandien Seime vykstantį Europos Sąjungos parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkų ir Parlamentinio demokratijos forumo susitikimą „Parlamentai už demokratiją: ambicingesnio globalaus bendradarbiavimo link“.

Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse vykstantis parlamentinio matmens renginys, be abejonės, daugiausia dėmesio skirs ES Rytų partnerystės klausimams, ypač Ukrainos prisijungimo prie Bendrijos klausimui.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad, vertindami Rytų partnerystės programos įgyvendinimą, šiandien turime įvertinti, kas pasiekta, kokios pamokos išmoktos ir kas bus daroma ateityje. „Kalbant apie Ukrainą, per pastarąjį laikotarpį arba, jeigu matuotume pirmininkaujančios Lietuvos atsakomybės laikotarpį, – per pusmetį, Ukraina priartėjo prie Europos, to nematyti neįmanoma, neįmanoma nematyti dėl pilietinio aktyvumo, kuris gal buvo šiek tiek nuslopęs pastarąjį dešimtmetį“, – kalbėjo L. Linkevičius. Ministro įsitikinimu, net tuo atveju, jei Ukrainos asociacijos sutartis Vilniuje nebūtų pasirašyta, rezultatas vis tiek bus, nes dialogas su Ukraina bus tęsiamas. Jis išreiškė didžiulę padėką ir susižavėjimą Europos Parlamento stebėsenos misijos Ukrainoje nario Pato Kokso (Pat Cox) intensyviu darbu – surengtais 27 vizitais į Kijevą; tai, jo nuomone, negali neduoti rezultatų.

 

Kalbėdamas apie išmoktas pamokas vykdant Rytų partnerystės programą, Linas Linkevičius pažymėjo, kad svarbiausia jų – požiūrio, kad abi šalys gali būti laimėtojos, suformavimas. Ministro įsitikinimu, situacija, kai, Armėnijai pareiškus norą stoti į Muitų sąjungą, partnerių Rusijoje nuomonė, kad tai yra vienų pralaimėjimas, o kažkieno laimėjimas, neatitinka ES mąstymo, – ES visuomet užteks   strateginės kantrybės ir noro plėtoti dialogą su partneriais.

Nuomonę, kad kai kurios valstybės santykius su kaimynais linkusios matyti per jėgos ir spaudimo prizmę, išsakė ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius. Jo nuomone, Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina pastaraisiais mėnesiais tapo tikro geopolitinio „mūšio“ aikšte, kurioje aiškiai konkuruoja dvi alternatyvios integracinės erdvės – Europos Sąjunga ir Rusijos inicijuotas Eurazijos sąjungos projektas. Jis pasidžiaugė Moldovos ir Gruzijos pasiekta pažanga pasirinktame kelyje į ES, kurio vienas iš etapų – Asociacijos susitarimų parafavimas – bus sėkmingai užbaigtas Vilniuje.

Renginyje pranešimą skaitęs Moldovos Respublikos Parlamento Pirmininkas Igoris Kormanas (Igor Corman) patikino, kad Moldova yra pasirengusi stiprinti glaudesnius santykius su Europos Sąjunga ir kad galutinis šalies tikslas yra visateisė narystė ES. „Parafuodami Asociacijos susitarimą, mes aiškiai pamatysime, kokius iššūkius Moldova turės įveikti ateityje tam, kad būtų glaudesnis ekonominis bei politinis bendradarbiavimas ir partnerystė su ES. Kai tik parafuosime susitarimą, pradėsime įgyvendinti pagrindinius susitarimo elementus, ypač daug dėmesio skirsime toms problemoms, kurios gali iškilti pasirašius išsamųjį Laisvosios prekybos susitarimą“, – patikino Moldovos Parlamento Pirmininkas.

Sąjungos parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkų ir Parlamentinio demokratijos forumo susitikimo „Parlamentai už demokratiją: ambicingesnio globalaus bendradarbiavimo link“ tiesioginę transliaciją galite stebėti pirmininkavimo ES Tarybai parlamentinio matmens svetainėje.

Nuotraukas ir vaizdo įrašus rasite čia.

 

 

Asta Markevičienė

Ryšių su visuomene skyrius (tel. (8 5) 239 6202, el. p. [email protected])