Iš plenarinių posėdžių 

2010 m. spalio 19 d. pranešimas VIR

 

Šiandien, spalio 19 d. iškilmingame Seimo posėdyje bus paminėtas Helsinkio proceso pradžios 35-metis ir jo įtaka Rytų Europai bei pristatytas Lietuvos pirmininkavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai 2011 metais. Posėdžio dalyvius pasveikins Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Kalbės ESBO Parlamentinės Asamblėjos Pirmininkas Petros Efthymiou, Seimo delegacijos ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkė Vilija Aleknaitė Abramikienė, užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, Seimo narys Vytautas Gapšys, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

 

Posėdžio pradžia – 10 val.  Tiesioginę transliaciją bus galima stebėti internetu www.lrs.lt, kanalu „Seimas – tiesiogiai“, matomu skaitmeninės televizijos „Interaktyvioji GALA“ pagrindinio kanalų rinkinio vartotojams. Iškilmingą Seimo posėdį nuo 10 val. tiesiogiai transliuos ir Lietuvos televizija.

 

Helsinkio proceso pradžia

 

1975 m. rugpjūčio 1 d. Sovietų Sąjunga kartu su kitomis Europos valstybėmis (išskyrus Albaniją), JAV ir Kanada Helsinkyje pasirašė Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos (ESBK) Baigiamąjį aktą. Šiame dokumente buvo suformuluoti Europos saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo principai ekonomikos, mokslo, technologijos, aplinkos apsaugos srityse bei valstybių bendradarbiavimas humanitarinėse srityse. Pastarojoje dalyje buvo aptarta ir žmogaus teisių priežiūra. Baigiamasis Aktas, pasirašytas prieš 35-erius metus, buvo reikšminga paskata pradėti kovą už žmogaus teises ir laisves Rytų Europoje.

 

Sovietų Sąjunga, pasirašiusi Helsinkio konferencijos Baigiamąjį aktą, ignoravo straipsnius, deklaruojančius žmogaus teises. Tai ir buvo tiesioginė priežastis, dėl kurios susikūrė visuomeninės organizacijos – Helsinkio grupės, atkreipiančios visuomenės dėmesį į Helsinkio nutarimų vykdymą Sovietų Sąjungoje. Pirmoji tokia grupė susikūrė Maskvoje 1976 m. Tais pačiais metais jos pavyzdžiu susikūrė Ukrainos, Lietuvos, o 1977 metais – Armėnijos Helsinkio grupės.

 

Lietuvos Helsinkio grupė iš analogiškų grupių, veikusių kitose sovietinėse respublikose, išsiskyrė tuo, kad reikalavo laikytis ne tik žmogaus teisių, bet ir tautų teisių. Svarbiausias Lietuvos Helsinkio grupės tikslas buvo informuoti pasaulio visuomenę, taip pat ESBK Helsinkio Baigiamąjį aktą pasirašiusių šalių vyriausybes apie žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje.

 

Po Helsinkio konferencijos JAV Kongrese buvo sudaryta Saugumo ir bendradarbiavimo Europos komisija, kuri rinko liudijimus ir tikrino, kaip vykdomi Helsinkio konferencijos Baigiamojo akto nutarimai. Vieną iš tokių liudijimų šiai Komisijai 1988 m. rugsėjo 15 d. pateikė Lietuvos Helsinkio grupės narys dr. Algirdas Statkevičius, kuris 1987–1990 m. gyveno JAV ir trejus su puse metų buvo Lietuvos Helsinkio grupės įgaliotu atstovu Vakaruose.

 

Oficialiai lietuvių Helsinkio grupė vadinosi „Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninė grupė“. Jos nariai steigėjai buvo kunigas Karolis Garuckas, fizikos mokslų daktaras Eitanas Finkelšteinas, poetė, pedagogė, buvusi politinė kalinė Ona Lukauskaitė-Poškienė, buvęs politinis kalinys Viktoras Petkus ir poetas, vertėjas Tomas Venclova. Pirmieji grupės dokumentai buvo paskelbti 1976 m. gruodžio 1 d. Maskvoje, J. Orlovo bute, rusų disidentų suorganizuotoje neoficialioje spaudos konferencijoje užsienio žurnalistams. Šiame susitikime pirmą kartą oficialiai paskelbtas Lietuvos Helsinkio grupės susikūrimo manifestas. Dokumente pabrėžiama, kad susikūrusi grupė „kreips didžiausią dėmesį į Helsinkio susitarimų humanitarinius paragrafus, liečiančius sąžinės, religijų, minties ir įsitikinimų laisvę, taip pat žmogiškųjų kontaktų (šeimų susijungimo, giminių lankymo) laisvę“. Manifeste atkreiptas dėmesys ne tik į žmogaus teisių pažeidimus, bet ir į patį Lietuvos okupacijos faktą: „Mes tikimės, kad šalys […] atsižvelgs į tai, jog dabartinį Lietuvos statusą nulėmė TSRS kariuomenės įėjimas į jos teritoriją 1940 metų birželio 15 dieną“.

 

ESBO Parlamentinė Asamblėja

 

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinė Asamblėja (toliau – ESBO PA) yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinė dimensija, kurios 56 šalys-narės (Europos šalys, JAV, Kanada ir NVS valstybės) geografiškai išsidėsto nuo Vankuverio iki Vladivostoko.

 

1975 m. Helsinkyje įsteigta Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencija, pasibaigus Šaltajam karui, peraugo į Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizaciją (toliau – ESBO). Oficialiai naujasis pavadinimas naudojamas nuo 1995 m. sausio 1 d. Organizacijos veikla remiasi trimis pagrindiniais dokumentais, kuriuose įtvirtinti politiniai valstybių narių įsipareigojimai saugumo užtikrinimo srityje: 1975 Helsinkio baigiamuoju aktu; 1990 Paryžiaus Chartija naujajai Europai; 1999 Stambulo Europos Saugumo Chartija. Pagrindiniai organizacijos tikslai – nedalomas saugumas, konfliktų prevencija ir pokonfliktinis sureguliavimas.

 

Įgyvendindama savo tikslus, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija sukūrė papildomų instrumentų sistemą, į kurią įeina: ESBO misijos, Įgaliotinis visuomenės informavimo priemonių laisvės klausimams, Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, Aukštasis komisaras tautinių mažumų reikalams, ESBO sutaikinimo ir arbitražo teismas, Saugumo bendradarbiavimo forumas.

 

Parlamentinė Asamblėja įkurta 1990 metais Paryžiaus viršūnių susitikime,  siekiant labiau įtraukti nacionalinius parlamentus į ESBO veiklą. Be to, organizacija siekia ir kitų tikslų, kurie išdėstyti Parlamentinės Asamblėjos veiklos nuostatų preambulėje: vertinti, kaip šalys-narės įgyvendina ESBO tikslus; svarstyti klausimus, iškeltus ESBO Ministrų tarybos ar ESBO valstybių vadovų susitikimuose; sukurti ir įgyvendinti konfliktų prevencijos ir sprendimo mechanizmus; remti ESBO šalių-narių demokratinių institucijų stiprinimą ir konsolidavimą; prisidėti prie ESBO institucijų struktūrų vystymo ir tarpusavio bendradarbiavimo. Šių tikslų ESBO Parlamentinė Asamblėja siekia panaudodama įvairias priemones: kiekvienais metais Metinės (vasaros) sesijos metu yra priimama Galutinė deklaracija, nutarimai bei rekomendacijos.

 

ESBO Parlamentinė Asamblėja savo veiklą vykdo ir per tris pagrindinius komitetus:

Politinių reikalų ir Saugumo; Ekonomikos reikalų, technologijų ir aplinkos apsaugos;

Demokratijos, žmogaus teisių ir humanitarinių klausimų komitetuose.  Nuo 1993 metų ESBO Parlamentinė Asamblėja vaidina svarbų vaidmenį atlikdama rinkimų stebėjimo misijas ESBO regione.

 

Parlamentinei Asamblėjai vadovauja Pirmininkas, renkamas kiekvienais metais Metinės sesijos metu. Tarp sesijų darbui vadovauja Biuras ir Nuolatinis komitetas.

 

Lietuva prie ESBK valstybių – dalyvių prisijungė 1991 metų rugsėjo 10 dieną. Tais pačiais metais Vienoje buvo įkurta Lietuvos Respublikos misija prie Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos. Įkūrus Lietuvos Respublikos misiją prie ESBO, jos vadove 1991 m. rugsėjo 17 d. buvo paskirta Gintė Bernadeta Damušis.

2009 m. birželio 29-liepos 3 dienomis ESBO Parlamentinės asamblėjos Vasaros sesija vyko Vilniuje, Seimo rūmuose.

 

Lietuvos pirmininkavimas ESBO prasidės 2011 m. sausio 1 d. ir truks vienerius metus. Sprendimas dėl būsimų pirmininkavimų buvo priimtas 2007 m. lapkričio 29-30 d. Madride vykusiame 15-ajame ESBO Ministrų Tarybos susitikime. Sprendimas numato, kad ESBO 2009 m. pirmininkaus Graikija, 2010 m. – Kazachstanas, 2011 m. – Lietuva. Lietuva bus pirmoji Baltijos valstybė, kuri pirmininkaus ESBO.

 

Pirmininkavimo metu mūsų šalis ketina daugiausia dėmesio skirti šių metų gruodžio 1–2 dienomis Astanoje vyksiančio ESBO valstybių vadovų susitikimo sprendimų įgyvendinimui, taip pat skatinti ESBO dokumentuose įtvirtintų įsipareigojimų politinėje ir karinėje, ekonominėje ir aplinkosaugos bei žmogiškojoje dimensijose įgyvendinimą, tęsti užsitęsusių konfliktų sprendimų paieškas ir plėtoti regioninį bendradarbiavimą.

 

Vida Nacickaitė (tel. 2396203)

Ryšių su visuomene skyrius