1. Su kokiomis didžiausiomis problemomis ir iššūkiais šiandien susiduria vietos savivalda?
Viena iš didžiausių problemų yra ta, kad iš savivaldybių daugeliu klausimų atimta teisė priimti sprendimus, o atsakomybė palikta. Negalime pamiršti, kad, be pagrindinės veiklos, savivaldybėms buvo perduota ir dalis apskričių funkcijų. Taip pat labai svarbu, kad būtų įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl 2014 – 2020 metų Nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“.
Šiuo metu rengiamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkto pakeitimą, kurio tikslas - sudaryti sąlygas taikyti skirtingus fiksuoto pajamų mokesčio tarifus, nustatant fiksuotą pajamų mokestį už individualią veiklą, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą. Planuojama, kad jau nuo ateinančių metų Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų, Marijampolės ir Neringos savivaldybių taryboms bus suteikta teisė nustatyti individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, fiksuotus pajamų mokesčio dydžius savo savivaldybių teritorijose. Šiuo metu tokią teisę turi 51 savivaldybė Lietuvoje.
Būtina užtikrinti racionalų miškininkavimą miestų ir miestelių miškuose. Savivaldybėms valdyti patikėjimo teise galėtų būti perduodami miestų ar miestelių urbanizuotose teritorijose esantys valstybinės reikšmės miško plotai nekeičiant esamos teisinės bazės. Šiuo metu savivaldybės, neturėdamos pakankamo teisinio pagrindo, faktiškai administruoja 13-16 tūkst. ha valstybinės reikšmės miško plotų, kuriems užsako miškotvarkos projektus, juos prižiūri, ugdo, vykdo sanitarinę priežiūrą, priešgaisrinę apsaugą ir atlieka kitas tik turto valdytojui būdingas funkcijas.
Daug problemų savivaldybėms kelia ir automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas prie daugiabučių gyvenamųjų namų, vaikų žaidimo ir sporto aikštelių įrengimas bei priežiūra, šaligatvių ir įvažiavimų į gyvenamuosius namus remontas, skverų tvarkymas. Savivaldybėms galėtų būti skiriama daugiau lėšų šioms funkcijoms vykdyti.
2. Ar mūsų šalyje pakankamas piliečių ir vietos savivaldos institucijų dialogas, bendradarbiavimas sprendžiant aktualius vietos bendruomenių klausimus, gyventojų įtraukimas į valdymo procesus?
Manau, kad svarbiausia problema, su kuria šiandien susiduria vietos savivalda, – tai žmonių tiesioginis pasitikėjimas.
Būtų tikslinga savivaldybių tarybų narius rinkti ne vienmandatėje apygardoje, o vienmandatėse apygardose. Tokiu būdu padidėtų išrinktų tarybos narių atsakomybė rinkėjams kiekvienoje savivaldybėje. Rinkėjai būtų geriau atstovaujami kiekvienoje savivaldybės dalyje.
Taip pat šiuo metu siekiama, kad gyvenamosios vietovės bendruomenės ir jų išrinkti atstovai – seniūnaičiai, vis aktyviau dalyvautų priimant svarbius sprendimus, susijusius su gyvenamosios vietovės bendruomenės gyvenimu. Tokiu būdu turėtų būti didinamas valdžios institucijų priimamų sprendimų viešumas ir skaidrumas, stiprinamas bendruomenių vieningumas ir bendruomenės narių atsakomybė už jų gyvenamosiose vietovėse vykstančius pokyčius.
3. Norima, kad gyvenamosios vietovės bendruomenės ir jų išrinkti atstovai – seniūnaičiai – aktyviau dalyvautų priimant svarbius sprendimus, susijusius su gyvenamosios vietovės bendruomenės gyvenimu. Kaip to pasiekti?
Dar ne visose Lietuvos savivaldybėse yra išrinkti seniūnaičiai, todėl nepakankamai įgyvendinamos gyvenamosios vietos bendruomenės teisės ir galimybės atstovauti savo interesus seniūnijose, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose bei gauti informaciją iš šių institucijų vietos bendruomenei aktualiais klausimais.
Taip pat šiuo metu įstatyme numatyta dviejų metų seniūnaičio kadencija yra per trumpa. Todėl būtina įteisinti ketverių metų kadenciją, kuri būtų suvienodinta su kitų, į savivaldybės institucijas renkamų atstovų, kaip meras, savivaldybės tarybos nariai ir kiti, kadencijos trukme.
Vietos savivaldos įstatyme nenumatytos ir finansinės garantijos seniūnaičių veiklai užtikrinti. Nenumačius seniūnaičio, su jo, kaip seniūnaičio, tiesiogine veikla susijusių išlaidų (kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto) apmokėjimo, seniūnaičiai už savo asmenines lėšas ne visada gali dalyvauti savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kuriuose svarstomi seniūnaitijai aktualūs klausimai ir ginti savo bei seniūnaitijos gyventojų interesus.
Įstatymo pakeitimai pagerintų vietos gyventojų, savivaldybės institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą, galimybę gauti informaciją ir ja tinkamai pasinaudoti.
4. Valdančioji koalicija pasiryžusi įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Ar pritariate tokiems siekiams? Kodėl?
Nuolat atliekamose gyventojų apklausose matyti, kad yra pritariama tiesioginiams merų rinkimams.
Todėl reikėtų įteisinti tiesioginius merų rinkimus, siekiant didesnės atsakomybės ir atskaitomybės prieš rinkėjus.
5. Kokiomis priemonėmis reikėtų stiprinti savivaldą?
Savivalda reikėtų pradėti stiprinti nuo seniūnijų įgaliojimų stiprinimo. Seniūnijos yra arčiausiai gyventojo esanti institucija. Tai ypatingai aktualu kaimiškosiose seniūnijose, kur rajono centras dažnai yra nutolęs nuo seniūnijos centro. Todėl dažnai rajono centro problemos nustelbia gyventojų interesus.
Reikia skatinti bendruomenių savivaldą ir savarankiškumą tenkinant vietos bendruomenių viešuosius poreikius, stiprinti bendruomenių sutelktumą ir tarpusavio pasitikėjimą bei didinti bendruomenės narių atsakomybę už jų bendruomenės sprendžiamus klausimus.
Be to, reikia sudaryti palankesnes sąlygas smulkaus verslo plėtrai, nes pernelyg dideli mokesčiai žlugdo individualią iniciatyvą ir verslą, stabdo ekonomikos atsigavimą, didina socialinį nuosmukį, nedarbą, skurdą ir emigraciją.
Jei valstybės valdymo ir vietos savivaldos sistema bus orientuota į visuomenės poreikių tenkinimą ir socialinį teisingumą, tai ji veiks efektyviai ir skaidriai, o visuomenė ja pasitikės.
