Seniūnijos – arčiausiai gyventojų esančios viešųjų paslaugų teikėjos
Gegužės 30 d. Seime buvo pateiktas įstatymo projektas „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo“, kurio teikimui buvo pritarta. Įstatymo projektu siekiama užtikrinti vietos savivaldos įgyvendinimą taip, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnis ir Vietos savivaldos įstatymas. Šiame įstatyme numatyta, kad seniūnijos yra savivaldybės administraciniai struktūriniai teritoriniai padaliniai, kurie užtikrina viešųjų paslaugų teikimą vietos gyventojams. Todėl būtina išsaugoti seniūnijų ir seniūnų veiklą, nes tai yra valstybės įstaigos esančios arčiausiai žmonių bei geriausiai galinčios administruoti priskirtą teritoriją ir žinoti jos problemas. Taip pat svarbu užtikrinti gyventojams geresnį viešųjų paslaugų prieinamumą arčiau jų gyvenamosios vietos. Taigi, įstatymo projekto tikslas - numatyti, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų mažiausiai viena seniūnija, kuri užtikrintų geresnį viešųjų paslaugų teikimą ir prieinamumą gyventojams bei sudaryti galimybes geriau atstovauti vietos gyventojų interesus.
Šiuo metu ne visose Lietuvos savivaldybėse yra sudarytos seniūnijos, kurių steigimą numato Vietos savivaldos įstatymas. Seniūnijų nėra Klaipėdos (~161 300 gyventojų), Alytaus (~60 618 gyventojų), Visagino (~22 091 gyventojų), Panevėžio (~98 612 gyventojų) ir Neringos (~3 685 gyventojai) miestuose. Nuo šių miestų savivaldybių gyventojai yra nutolę 10 – 15 km atstumu.
Vienos svarbiausių paslaugų, kurias teikia seniūnijos, tai – prireikus įvertina atskirų šeimų gyvenimo sąlygas bei poreikius ir pateikia savivaldybės administracijai siūlymus dėl socialinės paramos reikalingumo, pagal kompetenciją organizuoja vaiko teisių apsaugą, apibendrina gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų pastabas. Taip pat gyventojai gali seniūnijose deklaruoti gyvenamąją vietą, o seniūnai turi įgaliojimus atlikti kai kuriuos nemokamus notarinius veiksmus.
Gyventojai, kurių gyvenamoji vieta nutolusi nuo savivaldybės centro, ne visada gali nuvykti į reikiamas valstybines institucijas, o tai mažina žmonių galimybes pasinaudoti savo teisėmis arba, tiesiog, gauti reikiamą pagalbą. Ypatingai tai aktualu vyresnio amžiaus žmonėms.
Seniūnijos užtikrina ne tik geresnį viešųjų paslaugų prieinamumą gyventojams, bet ir skatina bendruomeniškumą, telkia gyvenamosios vietovės gyventojus į vieną centrą, palaiko ir gina jų interesus. Be to, seniūnijos organizuoja nemokamus kultūrinius renginius, šventes, susitikimus, kurių taip trūksta gyventojams.
Taigi, būtina išlaikyti šią vietos savivaldos struktūrą, nes pirmiausia, ji įstatymo leidėjo numatyta Vietos savivaldos įstatyme ir antra, tai yra institucija, reikalinga gyventojams.
Lietuvos Respublikos Seimo narys
Algis Strelčiūnas
