Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) delegacija, vadovaujama komiteto pirmininko Valentino Bukausko, gegužės 17–19 d. vyksta vizito į Helsinkį (Suomijos Respublika). Vizitas organizuojamas plėtojant tarpparlamentinį bendradarbiavimą su Suomijos Respublikos parlamento (Eduskunta) Konstitucinių reikalų komitetu.

Vizito tikslas – surengti susitikimus-posėdžius, kuriuose būtų aptarta Suomijos reformų geroji patirtis rinkimų ir regionų plėtros tarybų srityje. Vizito susitikimų temos – rinkimų sistemos Suomijoje ypatumai, t.y. šios sistemos reglamentavimo tobulinimas ir rinkimų organizavimo parlamentinės kontrolės įgyvendinimas, rinkimų nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiais organizavimas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimai formuojant rinkimų politiką ir organizuojant rinkimus, rinkimų komisijų veikla ir atsakomybė, rinkimų apygardų formavimas bei kiti su rinkimų sistema susiję klausimai. Ypatingą dėmesį numatoma skirti diskusijoms dėl Suomijos regioninės plėtros tarybų veiklos gerosios patirties. Vizito metu numatoma susitikti su Eduskuntos vadovais, Konstitucinių reikalų komiteto pirmininku ir nariais, Teisingumo ministerijos ir Rinkimų komisijos vadovais.

Pažymėtina, kad Suomijos patirtis rinkimų ir regionų plėtrų tarybų veiklos srityse naudinga svarstant Lietuvos rinkimų sistemą ir regionų plėtrą tobulinančius sprendimus, kuriuos numatoma Seime priimti artimiausiu metu.

VVSK su Norvegijos Karalystės Parlamento (Stortinget) Kontrolės ir Konstitucinių reikalų komitetu ir kitomis institucijomis diskutavo apie rinkimų organizavimo tobulinimą

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto delegacija, plėtodama tarpparlamentinį bendradarbiavimą, š.m. vasario 17-19 d. su vizitu lankėsi Osle (Norvegijos Karalystė). Vizito tikslas - aptarti Norvegijos reformų rinkimų srityje gerąją patirtį ir iššūkius.

Norvegijos Karalystės Parlamento (Stortinget) Kontrolės ir Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkas Martin Kolberg delegacijai pristatė savo vadovaujamo komiteto kompetencijas teisėkūros ir parlamentinės kontrolės srityje. Akcentuota, kad komiteto sprendimai Norvegijoje yra gerbiami, jų paisoma. Susitikime Lietuvos ir Norvegijos parlamentarai diskutavo apie rinkimų sistemos Norvegijoje ypatumus, rinkimų nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiais organizavimą, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus formuojant rinkimų politiką ir organizuojant rinkimus, rinkimų apygardų formavimą bei kitais su rinkimų sistema susijusias klausimais. Pastebėta, kad Norvegijoje rinkimuose į parlamentą rinkėjų aktyvumas yra didelis ir siekia 75-77 proc., vietos ir regionų rinkimuose – apie 60 proc., rinkimais labai pasitikima. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkui Valentinui Bukauskui pasidomėjus, kodėl per kelis rinkimus išbandžius elektroninį balsavimą šiuo metu jo atsisakyta, M. Kolberg pažymėjo, kad balsuojant elektroniniu būdu neužtikrinamas slaptumas – nežinoma, kas paspaudžia kompiuterio mygtuką. Be to, nėra tikrumo, ar elektroniniu būdu balsuojantis asmuo nėra įtakojamas šeimos narių ar kitų asmenų. Seimo nariams pasiteiravus, kodėl buvo atsisakyta Norvegijoje merus rinkti tiesiogiai, paaiškinta, kad tai buvo politinis sprendimas, sąlygotas politinių partijų valios. Stortinget Kontrolės ir Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkas M. Kolberg padėkojo delegacijai už Norvegijoje gyvenančio Lietuvos jaunimo pastebimą indėlį į Norvegijos ekonominį, kultūrinį ir socialinį gyvenimą.

Lietuvos jaunimo aktyvumą ir pasiekimus Norvegijoje taip pat akcentavo Norvegijos Savivaldos ir modernizavimo ministerijos valstybės sekretorė Grete Ellingsen. Ji delegacijai pristatė pastaraisiais metais Norvegijoje įgyvendintas rinkimų įstatymų pataisas. Pažymėta, kad šiuo metu Norvegijoje formuojamas nepriklausomas Rinkimų departamentas, dėl kurio teisinio statuso dar diskutuojama. Iki šiol už rinkimų organizavimą buvo atsakingos tik savivaldybės, regionai bei laikinai, tik rinkimų metu, veikianti Vyriausioji rinkimų komisija. Komiteto pirmininkui V. Bukauskui pasiteiravus apie elektroninį balsavimą, G. Ellingsen teigė, kad artimiausiu metu jo diegimo pratęsti nenumatoma, bet bus ieškoma būdų, kaip elektronines priemones panaudoti rinkimų procesuose, pavyzdžiui, rinkėjų sąrašuose realiuoju laiku pažymint rinkimuose balsavusius asmenis ir pan.

Su Norvegijos savivaldybių asociacijos vadovais Komiteto delegacijos nariai aptarė savivaldybių ir regionų bendradarbiavimo ypatumus teisėkūroje ir formuojant biudžetus.

Prie sėkmingo delegacijos vizito labai prisidėjo Lietuvos Respublikos ambasadorės Norvegijos Karalystėje J.E. Izoldos Bričkovskienės tarpininkavimas organizuojant ir dalyvaujant vizito susitikimuose. Per specialiai tam skirtą susitikimą ambasadorė delegacijai išsamiai pristatė Norvegijoje gyvenančių lietuvių, kurių skaičius svyruoja nuo 30 iki 50 tūkstančių, situaciją. Delegacijos nariai domėjosi, kaip sprendžiamos Norvegijos lietuviams kylančios problemos vaikų teisių, darbo santykių, verslo plėtojimo, nusikalstamumo ir kitose srityse.

Lietuvos ambasadoje vykusiame susitikime su Osle gyvenančių lietuvių bendruomenės jaunimo atstovais tiesiogiai aptarti gyvenimo Norvegijoje ypatumai, lietuvių bendruomenių tarpusavio bendradarbiavimas ir ryšių su Lietuvą palaikymo stiprinimas per kultūrinos puoselėjimą, verslo plėtojimą ir įsitraukimą į politinį gyvenimą, rinkimus.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETO NARIŲ

KOMANDIRUOTĖ Į LATVIJOS RESPUBLIKĄ IR ESTIJOS RESPUBLIKĄ

2015-10-30

Vilnius

ATASKAITA

Komandiruotės pagrindas:

Seimo Valdybos 2015-10-14 sprendimas Nr. SV-S-1224 „Dėl Seimo narių komandiruotės į Latvijos Respubliką ir Estijos Respubliką“ ir Seimo kanclerio 2015-10-16 įsakymas Nr. 400-KK-70 „Dėl J. Marcinkutės ir B. Kleponio komandiruotės į Latvijos Respubliką“.

Komandiruotės laikas ir vieta:

2015 m. spalio 20-21 d., Ryga (Latvijos Respublika), 2015 m. spalio 21-22 d. Talinas (Estijos Respublika).

Kviečiančiosios institucijos:

Latvijos Respublikos Saeimos Viešojo administravimo ir vietos valdžios komitetas bei Estijos Respublikos Riigikogu Konstitucinis komitetas.

Komandiruotės tikslas:

Plėtojant tarpparlamentinį bendradarbiavimą, surengti atsakingų Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų komitetų įgaliotų atstovų susitikimus-posėdžius, skirtus rinkimų sistemų ir jų reformų, rinkimų apygardų formavimo, balsų skaičiavimo, kandidatų reitingavimo, elektroninio balsavimo diegimo ypatumams ir kitoms rinkimų aktualijoms aptarti.

Finansavimo šaltinis:

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui skirtos lėšos.

Vykusios diskusijos ir aptarti klausimai:

2015 m. spalio 20 d.

Susitikime Lietuvos Respublikos ambasadoje Rygoje ministrė patarėja Vilma DAMBRAUSKIENĖ Komiteto delegacijai pristatė Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos dvišalio bendradarbiavimo aktualijas, bendrą politinę situaciją Latvijoje po 2014 m. spalį įvykusių Latvijos Respublikos Saeimos rinkimų ir 2015 m. liepą vykusių prezidento rinkimų. Susitikime pažymėta, kad vyksta aktyvus Lietuvos ir Latvijos atstovų bendradarbiavimas įvairiais valdymo lygiais. Apsikeista nuomonėmis apie pozicijoje esančių politinių partijų ir jų lyderių nuostatas valstybės valdymo, viešojo administravimo, regioninės politikos ir vietos savivaldos srityse.

Latvijos Respublikos Saeimoje vykusiame Komiteto delegacijos susitikime-posėdyje dalyvavo Viešojo administravimo ir vietos valdžios komiteto pirmininkas Sergejs DOLGOPOLOVS, komiteto pirmininko pavaduotojas Juris ŠULC, komiteto sekretorius Ainārs MEŽULIS, komiteto narys Aldis ADAMOVIČS, Latvijos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Arnis CIMDARS ir šios komisijos sekretorius Ritvars EGLĀJS.

Susitikimą pradėdamas Latvijos Respublikos Saeimos Viešojo administravimo ir vietos valdžios komiteto pirmininkas S. DOLGOPOLOVS pažymėjo, kad daugelis jo vadovaujamo komiteto narių yra buvę merai ar savivaldybių tarybų nariai, todėl komitetas kompetentingai sprendžia klausimus, susijusius su vietos savivalda.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas V. BUKAUSKAS pristatė komiteto delegacijos narius ir komiteto veiklos kryptis. Jis pažymėjo, kad Latvijos ir Lietuvos parlamentų komitetai turi sukaupę daug gerosios patirties viešojo administravimo, vietos savivaldos, rinkimų, politinių partijų veiklos ir kitais klausimais ir svarbu dalintis šia patirtimi. Taip pat akcentuota, kad vizito metu įgytos žinios apie rinkimų sistemas ir aktualijas pasitarnaus Seime svarstant Lietuvos rinkimų sistemą tobulinančius sprendimus, kuriuos numatoma priimti dar šiais metais.

S. DOLGOPOLOVS sakė, kad Latvijoje šiuo metu daug dėmesio yra skiriama gyvenamojo būsto, žemės nuosavybės ir Latvijos Respublikos administracinės-teritorinės reformos reglamentavimui tobulinti. Saeimos Viešojo administravimo ir vietos valdžios komiteto pirmininkas pažymėjo, kad Latvijoje, sekant Lietuvos geruoju pavyzdžiu, norima savivaldybes stambinti ir vietoje šiuo metu esančių 530 savivaldybių suformuoti 119 savivaldybių. Didelė problema – itin dideli savivaldybių skirtumai pagal gyventojų skaičių, pavyzdžiui, Rygos savivaldybėje gyvena apie 410 000 asmenų, o mažiausiose savivaldybėse gyventojų skaičius tesiekia vos 1000-1500 asmenų. Latvijos parlamente taip pat vyksta diskusijos dėl regioninės plėtros perspektyvų. Šiuo metu kaip realiausi aptariamai šie du regionų pertvarkymo variantai: 1) 49 regioninių darinių suformavimas kartu su 9 respublikinio tipo miestais; 2) 29 teritorinio bendradarbiavimo regionų sukūrimas. Taip pat galimi kiti regionų reformos variantai.

Kalbėdamas apie Latvijos rinkimų sistemos tobulinimą, S. DOLGOPOLOVS pažymėjo dvi spręstinas problemas: 1) rinkėjai gali balsuoti bet kurioje rinkimų apygardoje; 2) auga deputatų, išrenkamų Rygos apygardoje, skaičius, nes parlamentarų mandatų skaičius apygardoje priklauso nuo toje apygardoje gyvenančių asmenų skaičiaus, o Rygos rinkimų apygardoje gyventojų skaičius dėl migracijos procesų nuolat auga: joje balsuoti teisę turi ne tik Latvijos sostinės gyventojai, kurių nuolat daugėja, bet ir užsienyje gyvenantys Latvijos piliečiai.

Latvijos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas A. CIMDARS akcentavo, kad Latvijoje yra įtvirtinta proporcinė rinkimų sistema, nėra vienmandačių apygardų. Per rinkimus į Saeimą valstybės teritorija yra suskirstyta į 5 rinkimų apygardas. Kiekvienoje rinkimų apygardoje sudaromi skirtingi kandidatų į parlamentą sąrašai. Rinkėjas, balsuodamas už kandidatų sąrašą, turi teisę šiame sąraše nurodytus kandidatus reitinguoti dėdamas pliusus prie remiamų pavardžių ar išbraukdamas nepalaikomų kandidatų pavardes. A. CIMDARS pripažino, kad dėl šių balsavimo ypatumų yra gana sudėtinga, ilgiau užtrunka suskaičiuoti balsavimo rezultatus. Šiam procesui palengvinti pradėti naudoti skaneriai. Balsavimo biuleteniai skanuojami, parodomi ekrane ir išsaugomi skaitmeniniu formatu, Tai leidžia operatyviau, skaidriau ir tiksliau suskaičiuoti balsavimo rezultatus. Be to, esant reikalui, skaitmeniniu būdu saugomi užpildyti rinkimų biuleteniai gali būti lengvai patikrinami ar perskaičiuojami. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkui V. BUKAUSKUI pasidomėjus, iš kokių lėšų ir kuri institucija perka skanerius, A. CIMDARS patikslino, kad šie skaneriai – savivaldybių nuosavybė, įsigyta už savivaldybių biudžeto lėšas. Tarp rinkimų šie skaneriai, gebantys nuskenuoti apie 1000 rinkimų biuletenių per 20 minučių, yra naudojami savivaldybių reikmėms. Tiesa, anot A. CIMDARS, skaneriais kol kas yra aprūpintos ne visos vietos rinkimų komisijos.

Latvijos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas pažymėjo, kad siekiant užtikrinti kuo sklandesnį ir geresnį vietos rinkimų komisijų darbą, šių komisijų nariais pastaruoju metu nuspręsta patikėti profesionalams, išmanantiems rinkimų organizavimą. Politinių partijų įgalioti asmenys gali būti skiriami stebėtojais vietos rinkimų komisijose. A. CIMDARS akcentavo, kad Latvijos Vyriausioji rinkimų komisija nekontroliuoja politinių partijų finansavimo: ši funkcija patikėta specialiai įstaigai, kuri gali vykdyti tyrimus ir įgyvendinti kitas specialias procedūras.

Lietuvos ir Latvijos parlamentarai susitikime-posėdyje išsamiai diskutavo ir apsikeitė nuomonėmis dėl elektroninio balsavimo. Nors Latvijoje veikia elektroninė pajamų deklaravimo sistema, elektroniniu būdu teikiama kitų viešųjų paslaugų, tačiau elektroninis balsavimas nėra įdiegtas ir artimiausiu metu tokio diegimo galimybės nėra svarstomos. Kaip pažymėjo Saiemos Viešojo administravimo ir vietos valdžios komiteto pirmininkas S. DOLGOPOLOVS, technologijos negali leisti išspręsti prieštaravimo tarp saugumo ir balsavimo slaptumo užtikrinimo. Latvijos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas A. CIMDARS atkreipė dėmesį į tai, kad labai svarbu atskleisti, kokiu tikslu gali būti diegiamas elektroninis balsavimas. Pastebėta, kad elektroninis balsavimas nepadidina rinkėjų aktyvumo, jaunimas aktyviau nedalyvauja rinkimuose, tiesiog rinkėjų balsavimo būdas pasikeičia iš balsavimo paprastai į balsavimą elektroniniu būdu. Be to, esama kitų ryškių elektroninis balsavimo trūkumų, tokių kaip rinkimų vertės sumenkėjimas, brangūs diegimo kaštai, technologijų saugumo užtikrinimas, išaugęs balsų papirkinėjimas, rinkimų kampanijos apribojimų įgyvendinimo problemos ir kita. Apibendrinant vykusias diskusijas, pažymėta, kad išryškėję elektroninio balsavimo trūkimai ir kitų valstybių patirtis pastaraisiais metais labai sumažino anksčiau tvyrojusį optimizmą dėl šio balsavimo diegimo.

Baigiantis susitikimui-posėdžiui, Lietuvos ir Latvijos parlamentų komitetų atstovai pripažino tarpparlamentinio bendradarbiavimo svarbą ir sutarė ateityje reguliariai organizuoti aktualiausioms temoms aptarti.

2015 m. spalio 21 d.

Susitikime Lietuvos Respublikos ambasadoje Taline dalyvavo ambasadorius Neilas TANKEVIČIUS ir patarėjas Mindaugas ČIAGLYS. Ambasadorius išsamiai pristatė Lietuvos Respublikos ir Estijos Respublikos dvišalio bendradarbiavimo ypatumus ir bendrą politinę situaciją Estijoje po 2015 m. kovą įvykusių rinkimų į Riigikogu. Šiuos rinkimus laimėjo Reformų partija, gavusi 30 mandatų 101 vietą turinčiame parlamente. Centro partija –parlamente iškovojo 27 vietas, Socialdemokratų partija - 15 vietų, konservatyvi „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjunga (IRL) – 9 vietas. Anksčiau Estijos parlamente nedirbusios Laisvės partija ir Konservatyvioji liaudies partija turi atitinkamai 8 ir 7 vietas. Kitos rinkimuose dalyvavusios politinės jėgos ir visi nepriklausomi kandidatai neįveikė 5 proc. balsų slenksčio. Ambasadorius pažymėjo, kad iš anksto elektroniniu būdu per šiais metais vykusius rinkimus į Estijos parlamentą balsavo apie 170 000 rinkėjų, t.y. apie vienas trečdalis visų rinkimų teisę turinčių asmenų. N. TANKEVIČIUS atkreipė dėmesį į Centro partijos dabartiniam pirmininkui Edgars SAVISAAR š.m. rugsėjį iškeltus rimtus kaltinimus dėl korupcijos ir š.m. lapkritį vyksiančius naujus šios partijos pirmininko rinkimus, nuo kurių rezultatų gali priklausyti, ar vyks pokyčių tarp valdančiųjų partijų sudarytos koalicijos.

Ambasadorius pažymėjo, kad siekiama Estijoje stambinti savivaldybes: nuo 2014 m. gruodžio valstybėje yra suformuota 213 savivaldybių, po 2017 m. vietos rinkimų savivaldybių skaičius turėtų dar sumažėti. Estijoje taip pat mažinamas ministerijose dirbančių asmenų skaičius: kitais metais numatoma panaikinti apie 750 pareigybių.

Ambasadorius atkreipė dėmesį į š.m. rugsėjo 28 d. Estijoje startavusį trečiąjį valstybinį televizijos kanalą, kuriame laidos transliuojamos rusų kalba. Šį televizijos kanalą per pirmąją transliacijų savaitę žiūrėjo apie 10 proc. Estijos gyventojų, kas laikoma didele šio projekto sėkme.

Susitikime Estijos Respublikos Policijos ir sienos apsaugos tarnyboje buvo išsamiai aptarti Estijoje įdiegtų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų naudojimo ypatumai. Šios tarnybos Vystymo departamento Identifikavimo biuro ekspertas Helar LAASIK pristatė fizinių ir elektroninių asmens identifikavimo dokumentų (ID kortelių) formas. Nuo 2011 m. Estijoje naudojami dviejų tipų asmens identifikavimo kortelės, vienos yra skirtos Estijos piliečiams, kitos – Europos Sąjungos valstybių piliečiams. Taip pat išduodamos trijų tipų identifikavimo kortelės, suteikiančios leidimą gyventi Estijoje – laikino leidimo gyventi Estijoje turėtojams, nuolat Estijoje gyvenantiems ne Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams ir asmenų, turinčių Europos Sąjungos valstybių narių pilietybę šeimos nariams. Taip pat egzistuoja dviejų tipų elektorinės identifikavimo kortelės – digi-ID ir mobil-ID. H. LAASIK pažymėjo, kad siekiant apsisaugoti nuo galimo identifikavimo kortelį padirbinėjimo, šių kortelių galiojimo laikas yra ne ilgesnis nei 5 metai.

Estijos Respublikos Policijos ir sienos apsaugos tarnybos atstovas, apžvelgė elektroninių identifikavimo kortelių diegimo istoriją. Estijoje 2001 m. buvo įsteigtas Sertifikacijos centras, elektroninės kortelės įdiegtos 2002 m., nuo 2007 m. pradėjo veikti mobil-ID, o nuo 2010 m. – digi-ID. Šiuo metu elektroninės identifikavimo kortelės Estijoje gali būti panaudotos asmens tapatybei nustatyti, skaitmeniniam parašui patvirtinti, failams iššifruoti, elektroninėms paslaugoms tiek viešosioms, tiek ir privačioms gauti. H. LAASIK pažymėjo, kad šiuo metu Estijoje yra aktyvuota
1 258 000 (vienas milijonas du šimtai penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai) ID kortelių. Nors šios korteles privalo turėti visi Estijos gyventojai, nebaudžiama už jų neturėjimą. Apibendrindamas Estijos patirtį Policijos ir sienos apsaugos tarnybos atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad būtina sukurti elektroninės paslaugoms tinkamą infrastruktūrą, ID kortelių turėtojai ir paslaugų teikėjai turėtų būti abipusiai suinteresuoti naudoti elektroninį parašą. Jis taip pat pastebėjo, kad veikia tik paprastos sistemos, pagrindinės rizikos yra susijusios ne su technologijų diegimu, bet su žmogiškuoju veiksniu, be to, sisteminiams pokyčiams įdiegti reikia gana daug laiko, t.y. tam mažiausiai reikia 3 metų.

Komiteto delegacijos nariams buvo pristatytas Estijos policijos patrulių automobilis ir pademonstruota, kaip veikia jame įdiegtos elektroninės priemonės, pavyzdžiui, kaip ID kortelės naudojamos tikrinant duomenis, ar asmuo turi teisę vairuoti transporto priemonę, ar turi galiojančių nusižengimų ir pan. Komiteto delegacijos nariai domėjosi, kokie duomenys yra prieinami kiekvienam pareigūnui, ar yra užtikrinama asmens duomenų apsauga. Buvo paaiškinta, kad kiekvienas pareigūnas apie asmenį iš registrų gauna tik tuos duomenis, kurie reikalingi šio pareigūno funkcijos įgyvendinti.

2015 m. spalio 22 d.

Susitikime-posėdyje su Riigikogu Konsitucinio komiteto pirmininku Kalle LAANET ir komiteto nariais aptartos komitetų veiklos kryptys ir politinės aktualijos. Pažymėta tarpparlamentinio bendradarbiavimo svarba ir keitimosi valstybių gerąja patirtimi nauda. Pripažinta, kad tiek Estijos, tiek ir Lietuvos patirtis ir pamokos valstybės valdymo, rinkimų organizavimo, vietos savivaldos ir kitose srityse suteikia pagrindą išsamioms parlamento narių diskusijoms.

Estijos rinkimų sistemą pristatęs Riigikogu kanceliarijos Rinkimų departamento direktorius Priit VINKEL, teigė, kad Estijoje nenumatoma rengti rinkimų kodekso ir kodifikuoti rinkimų įstatymų, nes paprastai organizuojami vieni rinkimai arba į Europos Parlamentą, arba į Riigikogu, arba į savivaldybių tarybas. Estijoje Prezidentą renka parlamentas, merus – savivaldybių tarybos.

Pažymėta, kad Estijos parlamentas šių metų gegužę patvirtino pakeitimus, susijusius su balsavimo teise: nuo 2017 m. savivaldybių tarybų rinkimuose balsuoti bus leidžiama asmenims, sulaukusiems 16 metų., t.y. rinkėjų amžiaus cenzas nuo 18 metų buvo sumažintas iki 16 metų. Tikimasi, kad šie pakeitimai leis jaunimui aktyviau nei iki šiol įsitraukti į rinkimus. Galima tikėtis ir kitų pasekmių, ypač turint omenyje faktą, kad savivaldybių tarybų rinkimuose balsuoti turi teisę apie 50-60 tūkst, taip vadinamojo „pilkojo paso“ turėtojų, kurie turi ilgalaikius leidimus gyventi Estijoje, bet neturi jokios pilietybės. Dar vienas Estijos rinkimų ypatumas, susijęs su balsavimo teise yra tas, kad nuteistiesiems yra draudžiama balsuoti. Dėl tokio draudimo per pastaruosius ketverius rinkimus į Europos žmogaus teisių teismą Strasbūre kreipėsi du nuteistieji ir jie laimėjo bylas prieš Estiją. Šiuo metu Riigikogu nėra vieningos nuomonės dėl teisės nuteistiesiems balsuoti suteikimo ir ši tema išlieka aktuali per kiekvienus rinkimus.

Estijoje savivaldybių tarybų nariais gali būti renkami asmenys, sulaukę 18 metų, kandidatuoti į Riigikogu ar Europos Parlamentą gali 21 metų sulaukę asmenys. Priit VINKEL sakė, kad šiuo metu 213 savivaldybių yra renkami 2591 savivaldybių tarybų nariai. Nuo 2017 m. šis skaičius gali mažėti, nes planuojama stambinti savivaldybes, paliekant tik 113 savivaldybių. Šiuo metu vidutinis savivaldybės dydis Estijoje – 1500-2000 gyventojų, tačiau yra dideli netolygumai, pavyzdžiui, mažiausioje savivaldybėje gyvena apie 80 asmenų, o didžiausioje – Taline gyvena apie 400 tūkst. asmenų. Po reformos tikimasi pasiekti, kad savivaldybėje gyventų nemažiau kaip 5 000 asmenų. Estijoje savivaldybių tarybos renkamos pagal proporcinę rinkimų sistemą, savivaldybėje sudarant po vieną rinkimų apygardą. Išimtis nustatyta tik Talino savivaldybei: per rinkimus ji yra suskirstoma į 8 apygardas, kad būtų pasiekta kuo tolygesnio teritorinio gyventojų atstovavimo savivaldybės taryboje.

Estijoje 12 rinkimų apygardų renkamas 101 Riigikogu narys. Kiekvienoje apygardoje sudaromi politinių partijų ir save išsikėlusių kandidatų sąrašai. Kiekvienas asmuo sąraše turi numerį. Rinkėjai balsavimo biuletenyje pažymi vieną kandidato numerį, taip pabalsuodami už šį kandidatą ir už visą sąrašą, kuriame yra šio kandidato pavardė. Elektroniniu būdu balsuojantis asmuo pasirenka kandidatą iš viso kandidatų sąrašo, pažymėdamas šio kandidato numerį ir vardą bei pavardę. Estijos parlamento atstovai pripažino, kad prieš 15 metų suformuotos rinkimų apygardos, kurių ribos sutampa su apskričių ribomis, šiuo metu tapo itin netolygios dėl migracinių procesų. Vienas iš Riigikogu Konstitucinio komiteto uždavinių – rasti būdus, kaip sulyginti rinkimų apygardas. Vyksta diskusijos, kas geriau: didinti rinkimų apygardas ar palikti mažas, bet per jas skirtyti daugiau mandatų.

Komiteto pirmininkas V. Bukauskas pažymėjo, kad rinkimų apygardų formavimo klausimas taip pat yra aktualus Lietuvai, nes Lietuvos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą dėl vienmandačių apygardų perskirstymo ir kad, įgyvendinant šį nutarimą, Lietuvos atsakingos institucijos turės atlikti analizę, o Seimas priimti sprendimą, kaip valstybės teritoriją suskirstyti į vienmandates apygardas, kad jose būtų optimalus rinkėjų skaičius.

Komiteto delegacijos nariai domėjosi, kaip Estijoje yra skaičiuojami rinkėjų balsai ir kaip yra paskirstomi parlamento narių mandatai. Riigikogu Rinkimų departamento direktorius pristatė dviejų ratų balsų skaičiavimo metodiką. Pagal ją pirmiausia yra suskaičiuojama, kiek balsų surinko kiekvienas kandidatas, kokia yra apygardos paprastoji kvota ir kuries asmenys laikomi pagal šią kvotą išrinktais. Antrajame rate, suskaičiavus visus balsus, kandidatams paskirstomi apygardos mandatai. Per š.m. kovą vykusius Estijos parlamento rinkimus, 85 mandatai buvo paskirstyti apygardose, 16 mandatų buvo padalintą įvertinant balsavimą visos valstybės mastu.

Daug dėmesio buvo skirta internetinio balsavimo ypatumams aptarti. Kaip pažymėjo P. VINKEL, atsakydamas į gausius komiteto delegacijos narių klausimus, yra 4 esminės būtinos sąlygos internetiniam balsavimui įdegti. Pirma, elektorinis rinkėjų sąrašas, sudaromas pagal Gyventojų registro duomenis, pagal kuriuos nustatomi balsavimo teisę turintys Estijoje ir užsienio valstybėse gyvenantys asmenys. Antra, asmens elektroninis identifikavimas, tam Estijoje naudojama digi-ID. Trečia, įdiegta elektroninė balsavimo sistema. Ketvirta, pasitikėjimas valstybe, techniniais sprendimais ir rinkimų organizatoriais. Riigikogu Rinkimų departamento direktoriaus nuomone ketvirtoji sąlyga – pasitikėjimas, yra esminė sąlyga elektroniniam balsavimui įdiegti.

Kaip teigė P. VINKEL , elektroniniu būdu balsuojančių asmenų skaičius auga. 2005 m., kada buvo įdiegtas elektroninis balsavimas Estijoje, elektroniniu būdu balsavo 1,9 proc. rinkėjų. Per parlamento rinkimus, vykusius 2015 m., elektroniniu būdu balsavo 176 tūkst. asmenų arba 30 proc. visų rinkėjų. Šių rinkėjų analizė rodo, kad elektroniniu būdu balsuoja įvairių amžiaus grupių asmenys, ne tik jaunimas. Pastebėta, kad dėl elektroninio balsavimo rinkėjų aktyvumas padidėjo 3-4 proc., kiti rinkėjai tik pakeitė balsavimo būdą – vietoje balsavimo popieriniu būdu jie balsuoja elektroniniu būdu. Taip pat pastebėta, kad elektroninį būdą dažniau renkasi rinkėjai, kuriems nuvykti rinkimų apylinkes užtrunka ilgiau nei 30 min. Elektroniniu būdu, kaip ir balsuojant paprastu paštu, galima balsuoti tik iš anksto, septynias dienas. Šiuo laikotarpiu balsuoti elektroniniu būdu galima kiek nori kartų, užskaitomas paskutinis balsavimas. Likus trims dienoms iki rinkimų, balsuoti nebegalima. Rinkimų dieną negali balsuoti asmenys, kurie balsavo elektroniniu būdu arba paprastu būdu iš anksto.

Komiteto delegacijos nariams pasiteiravus apie elektroninio balsavimo perspektyvas, P. VINKEL akcentavo keletą aspektų. Jo nuomone, labai svarbu užtikrinti elektroninio balsavimo skaidrumą ir patikimumą. Rinkimų organizatoriai privalo būti ir rinkėjams atrodyti nepriklausomais. Siekiama, kad Estijoje elektroniniu būdu ateityje būtų galima balsuoti ne tik kompiuteriu, pasinaudojant digi-ID, bet ir mobiliuoju telefonu, t.y. pasitelkiant mobil-ID. Riigikogu atstovai mato galimybių ateityje, pasitelkiant elektroninį balsavimą, savivaldybių lygiu organizuoti referendumus, pavyzdžiui, kaip galėtų būti panaudojamas 1 proc. savivaldybių biudžeto, arba organizuoti partijų primininkų rinkimus ir pan.

Baigiantis susitikimui-posėdžiui, Lietuvos ir Estijos parlamentų komitetų atstovai pripažino tarpparlamentinio bendradarbiavimo svarbą ir sutarė ateityje reguliariai organizuoti susitikimus aktualiausioms temoms aptarti. Seimo komiteto pirmininkas V. Bukauskas susitikimo dalyviams pasiūlė pasirašyti bendradarbiavimo memorandumą, kuris taptų tolimesniu bendradarbiavimo tarp parlamentų komitetų pagrindu.

Apibendrinant vizito metu vykusias diskusijas, pažymėtina, kad Komiteto delegacija išsamiai susipažino su Latvijos Respublikos ir Estijos Respublikos patirtimi rinkimų srityje. Įgyta išsamių žinių apie rinkimų apygardų formavimą, elektroninį balsavimą, ID kortelių naudojimą, administracinių reformų įgyvendinimą ir kitas aktualijas. Komiteto delegacijos narių susitikimai su Saeimos ir Riigikogu nariais ir kitų institucijų įgaliotais asmenimis leido apsikeisti nuomonėmis dėl iššūkių, kylančių organizuojant savivaldybių tarybų ir parlamento rinkimus, sužinoti gerąją Latvijos ir Estijos patirtį. Vizito metu įgytos žinios ir vykusios diskusijos pasitarnaus Seime svarstant Lietuvos rinkimų sistemą tobulinančius sprendimus, kuriuos numatoma priimti dar šiais metais. Šie sprendimai lems rinkimų sistemos modelį, kuriuo remiantis kitų metų pabaigoje bus organizuojami rinkimai į Seimą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ MARIJOS AUŠRINĖS PAVILIONIENĖS IR MILDOS PETRAUSKIENĖS KOMANDIRUOTĖS Į TURKIJOS RESPUBLIKĄ

2013 M. GEGUŽĖS 13-17 DIENOMIS

ATASKAITA

2013-05-22

Ataskaitą pateikė Seimo narės Marija Aušrinė PAVILIONIENĖ ir Milda PETRAUSKIENĖ. Komandiruotės pagrindas: 2013 m. balandžio 26 d. Seimo valdybos sprendimas Nr. SV-S-199.

Komandiruotės laikas ir vieta: 2013 m. gegužės 13-17 d. Turkijos Respublika.

Komandiruotės tikslas: dalyvauti Turkijos Respublikos Didžiojo Nacionalinio Medžliso ir Europos Sąjungos bendrame projekte „Parlamentiniai mainai ir dialogas“. Projekto tikslas – padidinti Turkijos Respublikos Didžiojo Nacionalinio Medžliso vaidmenį derybose dėl narystės Europos Sąjungoje (toliau - ES), skatinant ES valstybių narių parlamentuose ir Turkijos parlamente atstovaujamų politinių partijų ir parlamentarų dialogą, sustiprinti politinį ir kultūrinį Turkijos ir ES dialogą, sukuriant galimybes dalintis patirtimi ir gilinti žinias apie priimančios šalies parlamento veiklą ir šalies kultūrą.

Komandiruotės metu vyko susitikimai su Turkijos Užsienio reikalų, Europos Sąjungos reikalų viceministrais, Turkijos Respublikos Didžiojo Nacionalinio Medžliso Užsienio reikalų, ES harmonizavimo komitetų pirmininkų pavaduotojais, Moterų ir vyrų lygių galimybių komiteto primininke, Turkijos Respublikos Didžiojo Nacionalinio Medžliso ir Lietuvos parlamentinės draugystės grupės pirmininke ir nariais, Teisingumo ir plėtros partijos (AKP), Liaudies respublikonų partijos (CHP), Nacionalinio judėjimo partijos (MHP) ir Taikos ir demokratijos partijos (BDP) atstovais, Stambulo Fatih rajono meru bei Turkijos verslo moterų asociacija KAGIDER.

Susitikimo su Europos reikalų viceministru dr. Fatih HASDEMIR metu viceministras paprašė Lietuvos paramos Turkijos stojimo į ES procese. Lietuvos delegacija pažymėjo, kad Lietuva su Turkija palaiko glaudžius ir draugiškus santykius ir išreiškė paramą Turkijos stojimui į ES. Viceministras pažymėjo, kad Turkijoje jau 10 metų aktyviai vyksta ekonominės ir socialinės reformos, tačiau iš ES pusės Turkija jaučia stiprų derybų vilkinimą, jų vertinimu derybų procesas nėra sklandus. Jeigu tokiu pačiu greičiu vyks derybinis procesas, tai labai tikėtina, kad šis procesas gali užtrukti dar 60 metų. Buvo pažymėta, kad kai kurios ES šalys narės dėl tam tikrų politinių priežasčių blokuoja Turkijos stojimą į ES. Pavyzdžiui Kipro graikai patys neblokuoja derybų, tačiau ragina kitas galingesnes šalis tai daryti. Per 10 metų Turkija, derindama savo teisės aktus su ES acquis, pakeitė per 2000 teisės aktų. Turkija deda daug pastangų ir nori sulaukti paramos, supratimo ir pagalbos iš ES valstybių narių. Ekonominės krizės Europoje laikotarpiu Turkijoje stebimas žymus ekonomikos augimas. Turkijoje taip pat stebimas politinis ir ekonominis stabilumas. Jau 10 metų Turkijai vadovauja ta pati politinė partija, kuri turi daugumą parlamente. Rinkimų metu žmonės gali pakeisti valdančiąją daugumą, tačiau jau kelis rinkimus iš eilės laimi ta pati politinė jėga. Vadinasi, žmonės tiki ja ir remia valdančiosios daugumos atliekamas reformas. Turkija nėra patenkinta derybų dėl Turkijos narystės ES procesu, kadangi per pastaruosius 4 metus nebuvo uždarytas nė vienas derybinis skyrius. Remiantis paskutiniu atliktu tyrimu tik 30 proc. turkų remia Turkijos stojimą į ES, tačiau apie 70 proc. remia Turkijos valdžios vykdomas reformas. Pažymėtina, kad prieš penkerius metus visuomenės nuomonė buvo palankesnė, tačiau dabar visuomenės palankumas mažėja, kadangi žmonės nemato paramos iš ES pusės ir netiki, kad Turkija gali tapti pilnaverte ES nare.

Viceministras apgailestavo, kad Turkija pasigenda ES ir tarptautinės paramos Sirijai. Turkijoje yra apie 300 000 Sirijos pabėgėlių. Turkijos Vyriausybė skelbia, kad Sirijos pabėgėlių problemoms išleido apie 1,5 mlrd. USD.

Lietuvos delegacija atkreipė dėmesį, kad Turkija pirmoji pasirašė ir ratifikavo Europos Tarybos konvenciją ,,Dėl smurto prieš moteris ir šeiminio smurto prevencijos bei kovos su juo“ (Stambulo konvenciją) ir pasveikino Turkiją priėmus tokį reikšmingą sprendimą.

Lietuvos delegacija domėjosi, kaip Turkijai pavyksta suderinti islamo kultūrą su Europos vertybėmis. Viceministras pažymėjo, kad islamas reiškia taiką ir toleranciją, o ekstremistiniai judėjimai nesusiję su islamo religija. Islamo religijoje kiekviena religija ir kiekvienas žmogus yra gerbiami. Turkija Europos Sąjungą mato kaip taikią bendruomenę, o jeigu Turkijai nebus vietos Europos Sąjungoje, tuomet Europos Sąjunga bus tik krikščioniška bendrija.

Susitikimo metu buvo aptarta ir Turkijos vykdoma trijų vaikų politika. Turkijos valdžia pažymi, kad Europa susiduria su demografine problema. Europa sensta, todėl reikia padidinti gimstamumą.

Lietuvos delegacija pažymėjo, kad valstybė turi remti šeimas, bet taip pat reikia suteikti žmonėms teisę pasirinkti turėti vaikų ar ne. Demokratija – tai pasirinkimas. Taip pat turi būti sudarytos sąlygos, sukurta infrastruktūra, įkurta pakankamai vaiko priežiūros įstaigų (darželių), kad moterys galėtų derinti šeiminį gyvenimą ir profesinę veiklą.

Susitikimo metu taip pat buvo pasidžiaugta gerais Lietuvos ir Turkijos santykiais kultūros srityje. Nuo 1993 m. Vilniaus Universitete dėstoma turkų kalba, taip pat dėstomos lyginamosios Azijos studijos. Vilniaus universitete veikia Turkų kalbos centras, Vilniaus Pedagoginiame universitete veikia turkų kalbos ir kultūros centras. Kasmet apie 20 000 Turkijos studentų vyksta į ES valstybes nares pagal Erasmus programą ir apie 5 000 studentų iš ES valstybių narių atvyksta mokytis į Turkiją. 2012 m. Lietuvos ambasada Turkijoje išdavė 600 vizų Turkijos studentams mokytis Lietuvos Respublikoje.

Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Muhammed ÇETIN susitikimo metu pabrėžė, kad Turkija niekada nepripažino Lietuvos okupacijos ir pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę bei parėmė Lietuvos stojimą į NATO. Komiteto pirmininko pavaduotojas pažymėjo, kad Lietuva palaiko Turkijos siekį tapti ES nare ir šią poziciją ne kartą yra patvirtinęs buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis 2011 ir 2012 metais.

Muhammed ÇETIN priminė 2005 m. Seimo priimtą rezoliuciją ,,Dėl armėnų tautos genocido pripažinimo“ po kurios Turkijos ir Lietuvos santykiai atšalo, tačiau tuometinio Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus dėka santykiai normalizavosi, kadangi buvo paaiškinta, kad Seimo priimta rezoliucija nereiškia oficialios valstybės pozicijos, kad tai tebuvo kelių parlamentarų išreikšta nuomonė. Taip pat kritikos sulaukė 2012 m. balandžio mėn. Seime armėnų organizuotas kultūrinis renginys, kuriame dalyvavo ir Seimo nariai. Tai pat buvo kritikuojama ir Seimo narių įkurta Kalnų Karabacho Respublikos rėmimo grupė.

Komiteto pirmininko pavaduotojas pažymėjo, kad Turkija siūlo sudaryti specialią ekspertų, istorikų komisiją, kuri kaip nepriklausomas teisėjas galėtų įvertinti istorinius įvykius ir pateiktų savo objektyvų vertinimą. Muhammed ÇETIN labai kritiškai vertino pastabas dėl žmogaus teisių padėties Turkijoje. Jo teigimu, nėra nė vieno derybinio skyriaus skirto žmogaus teisėms, todėl niekas negali nurodinėti, kaip reikėtų pagerinti žmogaus teisių padėtį Turkijoje.

Susitikimo su ponia Azize Sibel GÖNÜL, Moterų ir vyrų lygių galimybių komiteto primininke metu Lietuvos delegacija buvo supažindinta su komiteto įkūrimo istorija ir moterų atstovavimu Parlamente. Komitetas buvo įkurtas 2009 metais, komitetą sudaro 26 nariai. Buvo išreikšta viltis, kad Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu Lietuva skirs daugiau dėmesio Turkijai. Per pastaruosius 10 metų Turkija padarė pažangą moterų ir vyrų lygių galimybių srityje. Nuo 1930 metų Turkijoje moterims suteikta teisė balsuoti rinkimuose. Nuo 1990 metų pradėjo kurtis įvairios moterų nevyriausybinės organizacijos. Paskutinių rinkimų į parlamentą metu moterų skaičius parlamente išaugo 5 proc. ir šiuo metu Turkijos parlamente yra 79 moterys. Moterys yra atstovaujamos visuose komitetuose. Buvo pažymėta, kad Turkija nori tapti viena didžiausių ir ekonomiškai stabiliausių šalių, todėl siekia išnaudoti tiek vyrų, tiek moterų potencialą. Turkija siekia didinti moterų užimtumą, norima įtvirtinti lanksčias darbo valandas ir apmokamas motinystės atostogas.

Susitikimo metu buvo akcentuota, kad Turkija yra pirmoji valstybė pasirašiusi ir ratifikavusi Europos Tarybos konvenciją ,,Dėl smurto prieš moteris ir šeiminio smurto prevencijos bei kovos su juo“. Turkija paragino ir Lietuvą artimiausiu metu ratifikuoti šią konvenciją.

Susitikimo su Turkijos Respublikos Didžiojo Nacionalinio Medžliso ir Lietuvos parlamentinės draugystės grupės pirmininke ponia Sermin BALIK, buvo pažymėta, kad labai svarbu abiejų šalių parlamentarams palaikyti glaudžius tarpusavio ryšius. Buvo paminėta, kad jau 83 metus tęsiasi Lietuvos ir Turkijos draugystė. Turkija niekada nepripažino 1940 metais SSRS paskelbtos Lietuvos okupacijos ir viena iš pirmųjų pripažino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę 1990-aisiais. Sermin BALIK pažymėjo, kad po 2005 m. Seimo priimtos rezoliucijos ,,Dėl armėnų tautos genocido pripažinimo“ santykiai komplikavosi, tačiau po tuometinio Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus pareiškimo, kad tai nebuvo oficiali valstybės pozicija, santykiai normalizavosi. Buvo akcentuota, kad Turkijos ir Armėnijos nesutarimai yra istorinis klausimas, todėl ne parlamentarai turėtų analizuoti istoriją.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu Turkija tikisi didesnės paramos iš Lietuvos. Sermin BALIK pažymėjo, kad palaiko Lietuvos narystę EBPO ir prašė Lietuvos paramos, Turkijai siekiant 2020 m. surengti EXPO parodą. Turkija kandidatuoja į UNESCO Pasaulio paveldo komitetą ir taip pat tikisi sulaukti Lietuvos paramos.

Susitikime buvo išreikšta viltis, kad Lietuvos ir Turkijos dvišaliai vizitai bus dažnesni ir tai prisidės prie dvišalių santykių gerinimo. Buvo pažymėta, kad Turkijai labai svarbu būti pilnateise ES nare, todėl Turkija siekia įgyvendinti Kopenhagos kriterijus. Turkijoje yra 76 mln. gyventojų ir Turkijos ekonomika yra viena didžiausių visame pasaulyje, tačiau ES kontekste kalbama tik apie Kipro problemą. ES nori, kad Turkija būti tik asocijuota narė, tačiau Turkija su tuo nesutinka ir nori pilnateisės narystės. Buvo pažymėta, kad Turkija gali praturtinti ES. Jau dabar daug Turkijos Respublikos piliečių gyvena Europoje. Turkija yra vienintelis tiltas tarp Vakarų Europos ir Rytų. Turkija siekia readmisijos susitarimo pasirašymo bei pradėti dialogą vizų liberalizavimo, mobilumo ir migracijos srityse.

Susitikimo su Užsienio reikalų viceministre Birnur Fertekligil metu Lietuvos delegacija susipažino su šeimos, švietimo, kultūros, socialinių reikalų politika. Viceministrė paminėjo, kad ji atsakinga už tarptautinį bendradarbiavimą su Jungtinių Tautų Organizacija, Europos Taryba, ryšius su Afrika ir kultūros politiką. Ji paminėjo, kad Turkija 2013 metais įkūrė naują institutą, kuris teikia stipendijas, asmenims, kurie nori mokytis užsienyje. Taip pat Turkija daug dėmesio skiria paramai vystomajam bendradarbiavimui ypač švietimo srityje. Įvairiuose Afrikos didmiesčiuose siekiama atidaryti Turkiškus universitetus, kad švietimas taptų prieinamas trečiųjų šalių piliečiams.

Viceministrė pažymėjo, kad socialinės apsaugos srityje nuolatos vyksta reformos. Turkija siekia įgyvendinti lygių galimybių principą ir panaikinti visų formų diskriminaciją. Susitikimo metu taip pat buvo paminėta, kad Turkija pirmoji pasirašė ir ratifikavo Stambulo konvenciją. Turkijoje smurtas prieš moteris yra smerkiamas. Daug dėmesio šiai problemai skiria ir Turkijos žiniasklaida. Turkijoje yra įkurti moterų krizių centrai, kur moterys gali gauti moralinę, psichologinę ir teisinę pagalbą. Taip pat veikia telefoninė pagalbos linija. Viceministrės teigimu, kova su smurtu prieš moteris - tai kova prieš tradicijas, prieš privatų šeimos gyvenimą. Būtina skatinti visuomenės švietimą, ypač mergaičių, nes atokesniuose rajonuose moterys nežino savo teisių, neatpažįsta prieš jas naudojamo smurto. Mokyklose į švietimo programas yra įtrauktas mokymas apie žmogaus teises, diskriminaciją, smurtą. Siekiama, kad vaikai nuo mažens žinotų savo teises, norima pakeisti visuomenės mentalitetą.

Turkijoje daug dėmesio skiriama teisėjų ir policininkų mokymams. Europos žmogaus teisių teismui yra pateikiama labai daug skundų prieš Turkijos Respubliką, todėl teisėjai yra nuolat siunčiami tobulintis, susipažinti su Europos Žmogaus teisių teismo praktika, kad žmonės savo teises galėtų apginti Turkijoje.

Viceministrė akcentavo, kad narystė ES išlieka Turkijos prioritetu, tačiau Turkija palaiko glaudžius ryšius ir su kitais regionais. Jos nuomone, Turkija gali padėti ir praturtinti ES. Nors ES stebimos islamofobiškos apraiškos, tačiau ES turi būti atvira visoms civilizacijoms.

Viceministrė pažymėjo, kad kaip ir ES, taip ir Turkija susiduria su visuomenės senėjimo problema. Turkija ragina šeimas auginti po 3 vaikus. Turkija neturi daug gamtinių išteklių. Turkijos pagrindiniai ištekliai – žmonės, todėl siekiama, kad Turkijos gyventojai būtų išsilavinę ir kad ateinančios kartos tęstų pradėtus darbus.

Turkija siekia skatinti moterų ekonominį nepriklausomumą, į darbo rinką įtraukti jaunus žmones. Merginoms yra kuriamos specialios programos, kad jos tęstų mokslus ir siektų aukštojo mokslo. Viceministrė pažymėjo, kad moterys yra atstovaujamos įvairiuose sektoriuose, tačiau politinių sprendimų priėmime, moterų dalyvavimas yra nepakankamas.

Lietuvos delegacija susitiko su keturiomis 2011 m. rinkimus į parlamentą laimėjusiomis partijomis: Teisingumo ir plėtros partija (AKP) laimėjusia 327 vietas Parlamente (susitikime dalyvavo partijos narys, Užsienio reikalų komiteto narys A. Çağatay KILIÇ), Liaudies respublikonų partija (CHP) laimėjusia 135 vietas (susitikime dalyvavo partijos narys Demir ÇELIK), Nacionalistinio judėjimo partija (MHP) laimėjusia 53 vietas (susitikime dalyvavo partijos vicepirmininkas dr. Oktay VURAL) ir Taikos ir demokratijos partija ( BDP) – laimėjusia 35 vietas.

Teisingumo ir plėtros partija (AKP) jau trečius rinkimus iš eilės laimi rinkimus, turi daugumą Parlamente ir gali viena formuoti vyriausybę. Ši partija teigia esantys dešinieji centristai, atstovaujantys konservatyvios demokratijos idėjas. Ši partija teigia sugebėjusi stabilizuoti ekonominę situaciją Turkijoje, ko pasėkoje, Turkija išmokėjo visas skolas ir dabar gali teikti paramą kitoms šalims. Ši partija siekia priimti naują Konstituciją. Dabartinė Turkijos Konstitucija vadinama karine Konstitucija, kadangi ji buvo priimta 1982 m. po 1980 m. šalyje įvykusio karinio perversmo. 2011 m. pradėta konstitucinė reforma. Sudaryta darbo grupė į kurią įtraukta po 3 visų parlamente esančių partijų atstovus, nevyriausybinės organizacijos, akademinė bendruomenė. Tam, kad Nacionalinėje Asamblėjoje būtų priimta nauja Konstitucija, reikalingi 367 balsai iš 550. Daugumos partija nepasiekė planuotos 2/3 parlamento daugumos, kuri leistų keisti Konstituciją be tautos referendumo, taip pat trūksta trijų vietų, kad galėtų inicijuoti referendumą dėl Konstitucijos reformos.

Liaudies respublikonų partija (CHP) - socialdemokratai, pagrindinė opozicinė partija. Tai seniausia Turkijos politinė partija, įkurta 1923 m. Turkijos Respublikos įkūrėjo Mustafa Kemal Atatürk. Šios partijos atstovai teigė, kad Turkijoje negerbiama minties ir saviraiškos laisvė. Kalėjimuose yra daug politikų, profesinių sąjungų atstovų, studentų ir teisininkų. Sulaikymo priežastys ir terminai yra nepagrįsti. Turkijos valdžia savo veiksmus siekia pateisinti kova su teroristinėmis organizacijomis.

Nacionalinio judėjimo partija (MHP) - turkiškos nacionalizmo pakraipos. Šios partijos atstovas teigė, kad net 8 šios partijos nariai yra sulaikyti, jo manymu, dėl politinių priežasčių. Sulaikymo terminai (5-6 metai) nepagrįstai ilgi. Šios partijos atstovas teigė, kad partija yra atskaitinga savo rinkėjams ir siekia savo piliečiams naudos. Ši partija pasisako už nacionalinę kultūrą, nacionalinę naudą, nacionalinį identitetą ir nacionalinį integralumą.

Taikos ir demokratijos partija (BDP) - demokratinio socializmo pakraipos, remia kurdų mažumos interesus, pasisako už lyčių lygybę, demokratiją, ir žmogaus teises. Jų nuomone Turkija yra autoritarinė, centralizuota valstybė. Ši partija siekia kuo daugiau valdžios suteikti regionams, vietos valdžiai. Jų šūkis - ,,laisva ir demokratiška vietos valdžia“. Partijos atstovai teigė, kad 2003-2006 m. Vyriausybė rūpinosi Turkijos stojimo į ES procesu, tačiau šiuo metu Ministras Pirmininkas svarsto galimybę stoti į Šanchajaus Bendradarbiavimo Organizaciją. Turkija negali priimti ES deklaruojamų vertybių, todėl ir negali prisijungti prie ES. Šios partijos atstovai teigė negalintys pritarti svarstomam Konstitucijos projektui, kuriuo nepaisoma valdžių padalijimo principo ir yra iškeliamas vienas asmuo virš visų kitų. Ši partija siekia sukurti federacinę valstybę, kurioje valdymo sistema remtųsi valdžių padalijimo bei „stabdžių ir atsvarų“ principais. Ši partija siekia, kad 1982 m. Konstitucija būtų panaikinta ir sukurta nauja civilinė, demokratinė Konstitucija. Partija parengė savo Konstitucijos projektą ir įteikė jį parlamento Pirmininkui. Šiame projekte siekiama užtikrinti visas teises ir demokratines vertybes. Partija sieks bendro sutarimo, kad naujoji demokratinė Konstitucija būtų priimta.

Susitikimo su Stambulo Fatih rajono meru Mustafa DEMIR Lietuvos delegacijai buvo pristatyta rinkimų į rajono tarybą ir mero rinkimo tvarka, vaikų priežiūros įstaigų sistema, sveikatos apsaugos bei socialinės pagalbos teikimo sistema.

Lietuvos delegacija taip pat susitiko su Turkijos verslo moterų asociacija KAGIDER. Asociacija veikia nuo 2002 metų ir turi 280 narių. Ši asociacija išreiškė pageidavimą užmegzti ir vystyti ryšius su Lietuvos verslo moterų organizacijomis.

Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė

Seimo narė Milda Petrauskienė

Naujausi pakeitimai - 2016-05-20
Jūratė Audra Strakšienė