2015 m. kovo 4 d.

                                              PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS POLITIKŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO nR. VIII-1904 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIP-2350

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

1

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. spalio 10 d. išvadoje pateiktas pastabas, įstatymo projektas yra tikslintinas, siekiant, kad siūlomas juo nustatyti teisinis reguliavimas nepažeistų skaidrumo principo, derėtų su teisingo apmokėjimo už darbą principu ir atitiktų oficialiąją Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną dėl valstybės ir savivaldybių politikų darbo užmokesčio dydžių diferencijavimo (Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarimas), kad savivaldybių tarybų narių – merų ir merų pavaduotojų pareiginė alga būtų adekvati jų teisiniam statusui ir teisės aktu jiems nustatytai kompetencijai (atsakomybei).

Tikslinga, kad įstatymas įsigaliotų ir siūlomi naujai nustatyti didesni pareiginės algos koeficientai 2015 metais tiesiogiai išrinktiems savivaldybių tarybų nariams - merams ir savivaldybių tarybų paskirtiems merų pavaduotojams būtų pradėti taikyti bendra tvarka - kitą dieną po oficialaus įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. Įstatymo priedėlio pakeitimas

Pakeisti Įstatymo priedėlio I skyriaus 5.1. eilutės 3 ir 4 stulpelius ir 5.2. eilutės 3 ir 4 stulpelius ir Įstatymo priedėlio I skyrių išdėstyti taip:

„I. VALSTYBĖS POLITIKŲ PAREIGINĖS ALGOS

(Baziniais dydžiais)

Eil. Nr.

Pareigų pavadinimas

Pareiginės algos koeficientas

1.

Seimo Pirmininkas

25,8

2.

Seimo pareigūnai:

2.1.

Pirmininko pirmasis pavaduotojas

23,2

2.2.

Pirmininko pavaduotojai, Seimo opozicijos lyderis

22,4

2.3.

Komitetų pirmininkai

21,7

2.4.

Komitetų pirmininkų pavaduotojai

20,5

2.5.

Pakomitečių pirmininkai, nuolatinių komisijų pirmininkai

20,2

2.6.

Nuolatinių komisijų pirmininkų pavaduotojai

19,6

2.7.

Frakcijų vadovai, kai frakcijos dydis:

Seniūnai

Seniūnų pavaduotojai

2.7.1.

nuo 7 iki 10 narių

20,0

19,6

2.7.2.

nuo 11 iki 20 narių

20,2

19,9

2.7.3.

nuo 21 iki 30 narių

20,7

20,1

2.7.4.

nuo 31 iki 40 narių

21,4

20,7

2.7.5.

daugiau kaip 40 narių

21,9

21,2

3.

Seimo nariai

19,4

4.

Vyriausybė:

4.1.

Ministras Pirmininkas

25,8

4.2.

Ministrai

23,8

5.

Savivaldybių merai ir

merų pavaduotojai

Savivaldybės teritorijoje gyvena

per 100 tūkst. gyventojų

iki 100 tūkst. gyventojų

5.1.

Merai

~~15,0 - 20,0~~ 19

~~13,0 - 19,0~~

18

5.2.

Merų pavaduotojai

~~13,0 - 17,0~~

16

~~11,0- 16,0~~

15“

2

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 2 straipsnį išbraukti.

„~~2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas~~

~~1. Šis įstatymas išskyrus 2 straipsnį įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d.~~

2. Savivaldybių tarybos iki 2015 gegužės 1 d. savivaldybių tarybų veiklos reglamentuose nustato šiame įstatyme nustatytų pareiginės algos koeficientų savivaldybių merams ir merų pavaduotojams taikymo tvarkas.

2. Šiuo įstatymu nustatyti pareiginės algos koeficientai savivaldybių merams ir paskirtiems savivaldybių merų pavaduotojams taikomi po 2015 metų eilinių savivaldybių tarybų rinkimų naujai išrinktiems savivaldybių merams ir paskirtiems savivaldybių merų pavaduotojams .

3. Po 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimų išrinktiems savivaldybių merams ir paskirtiems savivaldybių merų pavaduotojams savivaldybių tarybų sprendimais nustatyti pareiginės algos koeficientai gali būti keičiami ne anksčiau kaip kitais kalendoriniais metais.“

Teikia

Seimo narė                    Milda Petrauskienė

     2014-10-17

PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ
ĮSTATYMO NR. I-532 35 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-2269(2)

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

35

6

Argumentai.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. KT45-N13/2014 dėl visuomeninių rinkimų komitetų pavadinimų ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo reglamentuojant visuomeninių rinkimų komitetų pavadinimus.

Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 35 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Rinkimų komitetas savo veiklą gali pradėti nuo įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos. Rinkimų komitetas, laikydamasis konstitucinio imperatyvo gerbti ir saugoti konstitucinę santvarką, viešąją tvarką, visuomenės dorovės apsaugą, nekurstant tautinės, rasinės, religinės, socialinės neapykantos, prievartos ar diskriminacijos, turi teisę pasirinkti sau neklaidinantį rinkėjų ir tinkamai juos informuojantį apie rinkimų komitetą pavadinimą ir nurodyti jį rinkimų komiteto veiklos sutartyje. Jeigu rinkimų komitetas pavadinimo nepasirenka arba pasirinktas pavadinimas neatitinka nurodytų reikalavimų, ~~įregistruodama rinkimų komitetą~~ Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi nustatyta tvarka, laikydamasi eiliškumo pagal rinkimų komitetų įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laiką, suteikia jam skirtingą kiekvienam rinkimų komitetui raidę (raides) be diakritinio ženklo. Ši raidė (raidės) laikoma (laikomos) rinkimų komiteto pavadinimu ir įrašoma (įrašomos) rinkimų biuletenyje. Sprendimą dėl rinkimų komiteto ar jo veiklos sutarties pakeitimo įregistravimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo ir veiklos sutarties pateikimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas narys. Jeigu yra nustatomi dokumentų trūkumai, rinkimų komiteto atstovui (koordinatoriui) pasiūloma per 3 dienas juos pašalinti. Atsisakymas registruoti rinkimų komitetą ar jo veiklos sutarties pakeitimą turi būti motyvuotas. Jeigu rinkimų komitetas nesutinka su priimtu sprendimu, sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Skundą Vyriausioji rinkimų komisija privalo išnagrinėti per 3 darbo dienas. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 48 valandas nuo jo gavimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo paskelbimo.“

Teikia Seimo nariai:

Milda Petrauskienė

Albinas Mitrulevičius
Vanda Kravčionok
Vincė Vaidevutė Margevičienė



             2014-10-09
LIETUVOS RESPUBLIKOS
           SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385
                             10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI XIIP-2240

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straips-
nis

Straips-nio
dalis

Punk-
tas

1
2

Argumentai: Tikslinga atsižvelgti į Lietuvos savivaldybių asociacijos 2014 m. rugsėjo 12 d. rašte pateiktus argumentuotus pasiūlymus dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos dalies straipsnių pakeitimo, kuriuos priėmus būtų sudarytos prielaidos geriau subalansuoti savivaldybių biudžetų pajamas ir išlaidas, savivaldybė būtų labiau motyvuotos mažinti emigracijos mastą, skatinti verslumą, užimtumą, investicijų plėtrą, ūkinę veiklą ir pajamų augimą jų administruojamose teritorijose.

Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu Seimas ar Vyriausybė biudžetiniais metais priima ar ateinančiais biudžetiniais metais numato priimti sprendimus, dėl kurių keičiasi savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos, pajamų ir išlaidų pokyčiai, išskyrus pokyčius, kuriais savivaldybių biudžetai sumažėja dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, panaudoto šioje teritorijoje esančiai žemei išpirkti iš žemės savininkų, kompensuojami. Biudžetiniais metais turi būti skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija (BDK), susijusi su savivaldybių pajamų ir išlaidų pasikeitimu, arba iš savivaldybių biudžetų paimamos reikiamos sumos, o ateinančiais biudžetiniais metais koreguojama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams arba įstatymo nustatytam terminui ir nustatytomis sąlygomis yra skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendroji dotacija.“

Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

,,2 straipsnis. 12 straipsnio 2 dalies pakeitimas
„2. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose valstybės biudžetui numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos iš tų savivaldybių, kurių ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamos palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamos (be specialių tikslinių dotacijų ir pajamų iš vietinių rinkliavų) didėja daugiau kaip ~~21 procentu~~ 30 procentų, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis pajamomis. Šios kompensacijos nuo biudžetinių metų ~~antrojo~~ ketvirtojo ketvirčio iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai valstybės biudžetui kas ~~ketvirtį~~ mėnesį lygiomis dalimis grąžinamos iš savivaldybių biudžetų.“

Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

      „3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

       1. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
      „1. Jeigu biudžetiniais metais pagal savivaldybės metinio biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio duomenis pajamų (be dotacijų iš valstybės biudžeto) gauta mažiau, negu buvo prognozuota gauti skaičiuojant tų metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, biudžetiniams metams pasibaigus šios negautos pajamos kompensuojamos iš valstybės biudžete patvirtintų ir metų eigoje paskirties netekusių asignavimų. Skaičiuojant šių negautų pajamų sumą, savivaldybių gautos pajamos didinamos skaičiuotinomis įmokomis, kurių negauta dėl savivaldybės tarybos sprendimais suteiktų mokesčių lengvatų.“

       2. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu patvirtintame valstybės biudžete ~~nėra~~ nepakanka numatytaų asignavimų ~~arba jų nepakanka~~ savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti, joms kompensuoti gali būti naudojama ne daugiau kaip 30 10 procentų savivaldybės, kurios visos prognozuotos pajamos buvo gautos, biudžeto viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio. Savivaldybės viršplaninių gyventojų pajamų mokesčio suma, skiriama negautoms pajamoms kompensuoti, neturi viršyti 50 15 procentų tos savivaldybės bendros viršplaninių pajamų sumos.“

2

Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnį laikyti 4 straipsniu.

Teikia:
Seimo nariai
Valentinas Bukauskas
Milda Petrauskienė
Albinas Mitrulevičius
Agnė Bilotaitė
Algis Strelčiūnas
Vincė Vaidevutė Margevičienė
Povilas Urbšys
Rima Baškienė

2014-06-19

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO NR. XI-968 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIIP-1309(4)

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

91

1,3

Argumentai. Savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, savivaldybės mero politinio asmeninio pasitikėjimo darbuotojai skiriami į pareigas ir įgaliojimus įgyja tik būtent konkrečios tarybos kadencijos laikotarpiui. Šių asmenų įgaliojimai pasibaigia, skirtingai nei karjeros valstybės tarnautojų ar darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis, kai pirmajam posėdžiui susirenka nauja savivaldybės taryba. Veikiantis teisinis reguliavimas (įstatymo 91 straipsnis) dėl atsistatydinimo iš pareigų nesuderinamų su tarybos nario mandatu ar tarybos nario mandato atsisakymu yra vienodas visiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau minėtiems subjektams nereikia išankstinio atsistatydinimo, reikia atitinamai keisti ir pildyti 91 straipsnį.

Pasiūlymas. Pakeisti įstatymo projekto 91 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį, straipsnį papildyti nauja 3 dalimi ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„91 straipsnis. Pareigos, nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, ir išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato netekimas

1. Savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigomis, su Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, su Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojo pareigomis. Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su tos kadencijos savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, su tos savivaldybės kontrolieriaus ar tos savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis, su tos kadencijos savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar su tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartis, pareigomis, su tos savivaldybės tarybos sekretoriato karjeros valstybės tarnautojo ar pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo pareigomis, su tos savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovo pareigomis, su tos savivaldybės viešosios įstaigos, su tos savivaldybės įmonės vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, su tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba su tos savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės vadovo pareigomis.

2. Jeigu asmuo, kuris eina pareigas, pagal Konstituciją, šį ar kitus įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, išrenkamas savivaldybės tarybos nariu, jis turi apsispręsti ir atsisakyti tų pareigų arba išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato. Išrinktas savivaldybės tarybos narys, apsisprendęs atsisakyti savivaldybės tarybos nario mandato, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos paduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai asmeniškai arba išsiunčia jai notarine tvarka patvirtintą pareiškimą dėl išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo. Gavusi šį pareiškimą, Vyriausioji rinkimų komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato netekimo ir mandato naujam savivaldybės tarybos nariui pripažinimo. Porinkiminio kandidatų sąrašo kandidatai į atsiradusią laisvą savivaldybės tarybos nario vietą, apsisprendę atsisakyti išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato, taip pat turi paduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškimus dėl savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos. Jeigu išrinktas savivaldybės tarybos narys ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos nustatyta tvarka nepraneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad jis atsisako pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, Vyriausioji rinkimų komisija mandatų komisijos teisėmis ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos priima sprendimą dėl šio savivaldybės tarybos nario mandato netekimo.

                      3. Šio straipsnio 2 dalies nuostata dėl išrinkto savivaldybės tarybos nario prievolės apsispręsti ir atsisakyti pareigų nesuderinamų su tarybos nario mandatu arba išrinkto savivaldybės tarybos nario mandato ne vėliau kaip likus 10 dienų iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos netaikomi asmenims kurių einamų pareigų įgaliojimai nutrūksta pasibaigus savivaldybės tarybos ir mero įgaliojimams: savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui, savivaldybės mero asmeninio politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams bei savivaldybės tarybos sekretoriui.“

Teikia Seimo nariai:

Virginija Baltraitienė

Milda Petrauskienė

Vincė Vaidevutė Margevičienė

2014-06-12

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO NR. XI-968 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIIP-1309(3)

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

2

Papildyti Įstatymo projektą 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies redakcija taikoma 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimams. 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimas taikoma tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies redakcija:

„3. Pagal proporcinę rinkimų sistemą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kurią sudaro visa savivaldybė, renkami šios savivaldybės tarybos nariai (išskyrus savivaldybės tarybos narį – merą).“

2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies redakcija taikoma 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimams. 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimams taikoma tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies redakcija:

„1. Kiekvienas rinkėjas turi vieną mandato balsą daugiamandatėje rinkimų apygardoje balsuoti už kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą (toliau – kandidatų sąrašas). Pagal mandato balsų už kiekvieną kandidatų sąrašą sumas nustatoma, kiek tarybos nario mandatų gauna ar negauna konkretus kandidatų sąrašas. Už kandidatų sąrašą balsuojantis rinkėjas už šio sąrašo kandidatus gali paduoti pirmumo balsus. Pagal pirmumo balsų sumas už kiekvieną sąrašo kandidatą nustatoma kiekvieno kandidato vieta šiame kandidatų sąraše po rinkimų.“

3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 7 straipsnio 5 dalies redakcija taikoma 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimams. 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimams taikoma tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 7 straipsnio 5 dalies redakcija:

„5. Pakartotinių rinkimų savivaldybėje datą šio įstatymo nustatytais atvejais ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią atsirado pagrindas rengti šiuos rinkimus, jeigu kitko nenumato šis įstatymas, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Ji taip pat skelbia rinkimų datą šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju.“

4. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalys taikomos 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimams.

5. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų 16 straipsnio 2 dalis taikoma 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimams.

6. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 26 straipsnio redakcija taikoma 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimams. 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimams taikoma tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 26 straipsnio redakcija:

„26 straipsnis. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai

Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 26 dienoms iki rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai.“

7. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 27 straipsnio redakcija taikoma 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimams. 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimams taikoma tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 27 straipsnio redakcija:

„27 straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais

1. Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar platinti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas ir paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą. Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam rinkėjo kortelių įteikimo laikotarpiui, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos telefonai ir rinkimų apylinkė, kurios rinkėjų sąraše įrašyti šio namo gyventojai, taip pat turi būti paskelbti daugiabučių namų laiptinėse.

2. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir savivaldybių rinkėjų sąrašai viešai neskelbiami, tačiau rinkėjui duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali būti teikiami ir telefonu.“

8. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 5 punktas taikomas 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimams.

9. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio 4 dalies redakcija taikoma 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimams. 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimams taikoma tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio 4 dalies redakcija:

„4. Partija, rinkimų komitetas kandidatus į tarybos narius kelia pagal kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal partijos, rinkimų komiteto nustatytą eilę. Jeigu partijos įstatai nenumato kitaip, pagal eilę surašytų kandidatų sąrašai bei kandidatai į savivaldybių tarybų narius – merus turi būti patvirtinti partijos suvažiavimo ar konferencijos. Jeigu rinkimų komiteto veiklos sutartis nenustato kitaip, pagal eilę surašytų kandidatų sąrašas ir kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus turi būti patvirtintas visuotinio rinkimų komiteto susirinkimo.“

10. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 83 straipsnio redakcija taikoma 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimams. 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimams taikoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 83 straipsnio redakcija:

„83 straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje

1. Išankstinius rinkimų rezultatus nustato savivaldybės rinkimų komisija po to, kai pasirašytas rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolas

2. Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek rinkėjų paduotų mandato balsų gavo kiekvienas sąrašas, taikant kvotų ir liekanų metodą. Kandidatų sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4 procentai, o už partijų jungtinį arba jam prilygintą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje, kandidatų sąrašą – ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra paduota mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai – jeigu už juos paduota vienodas rinkėjų balsų skaičius), už kurį yra paduota daugiausiai rinkėjų balsų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio skaičiaus, kad už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, būtų paduota ne mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų.

3. Apskaičiuojama mandatų skirstymo kvota. Ji lygi rinkėjų paduotų mandatų balsų, kuriuos gavo kandidatų sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai padalytai iš mandatų skaičiaus daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.

4. Už kiekvieną dalyvaujantį paskirstant mandatus kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius dalijamas iš mandatų skirstymo kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam kandidatų sąrašui pagal mandatų skirstymo kvotą, o dalijant gautos liekanos naudojamos likusiems mandatams (nepaskirstytiems kandidatų sąrašams) paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų kandidatų sąrašų pavadinimai surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas, pradedant didžiausiąja. Jei dviem kandidatų sąrašams tenkančios liekanos lygios, pirmiau įrašomas sąrašas, kurio rinkimų numeris mažesnis. Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną padalijami kandidatų sąrašams pagal eilę, pradedant tuo kandidatų sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.

            5. Jeigu kuriam nors kandidatų sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai padalijami kitiems kandidatų sąrašams, tęsiant mandatų dalijimą liekanų metodu.

6. Sąraše kandidatai į savivaldybės tarybos narius gauna mandatus pagal porinkiminę kandidatų sąrašų eilę Tas kandidatas, kuris gavo mandatą vienmandatėje rinkimų apygardoje, daugiamandatės rinkimų apygardos kandidatų sąraše praleidžiamas.“

Teikia Seimo nariai:

Milda Petrauskienė

Albinas Mitrulevičius

Vincė Vaidevutė Margevičienė

2014-06-11

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ

ĮSTATYMO NR. XI-968 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIIP-1309(3)

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

84

2

Pakeisti Įstatymo projekto 84 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas tas kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus, kuris pirmą kartą balsuojant gavo ~~daugiausia~~ daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų. Jeigu pirmą kartą balsuojant merų rinkimuose nė vienas kandidatas nesurinko reikiamos balsų daugumos, ne vėliau kaip po dviejų savaičių nuo balsavimo dienos, šio įstatymo nustatyta tvarka rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų į merus, gavusių daugiausia balsų pirmą kartą balsuojant. Pakartotinio balsavimo datą Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia kartu su pirmojo balsavimo galutiniais rezultatais. Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas į merus, surinkęs daugiau balsų. Jeigu daugiausia balsų gavusių kandidatų yra daugiau kaip vienas ir tarp tų kandidatų yra bent vienas neįrašytas į kandidatų sąrašą kandidatas, išrinktu laikomas tas kandidatas, kurį burtais nustatys savivaldybės rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Jeigu tarp daugiausia gavusių balsų kandidatų neįrašytų į kandidatų sąrašus nėra, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris įrašytas daugiau mandatų gavusiame kandidatų sąraše, o jeigu kandidatų sąrašai mandatų gavo lygiai, tai tas, kuris įrašytas kandidatų sąraše gavusiame daugiau rinkėjų balsų, o jeigu šie kandidatų sąrašai ir balsų gavo lygiai, tai tas, kuris įrašytas kandidatų sąraše ir kurio rinkimų numeris mažesnis.“

Teikia Seimo nariai:

Milda Petrauskienė

Albinas Mitrulevičius

Vincė Vaidevutė Margevičienė

Povilas Urbšys

2014-04-25

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO

VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO NR. VIII-371 4, 5, 6, 10 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-886(2)

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

1N

Argumentai: Kadangi 2013 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas neteko galios, o 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymui (Žin., 2000, Nr. 64-1931; 2012, Nr. 129-6463) profesinės karo tarnybos kariai, vykdantys operatyvinę veiklą, tapo žvalgybos pareigūnais, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „profesinės karo tarnybos kariai, vykdantys operatyvinę veiklą“ būtina įrašyti žodžius „žvalgybos pareigūnai“.

Pasiūlymas: siūlau papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, ~~profesinės karo tarnybos kariai, vykdantys operatyvinę veiklą~~ žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.“

Argumentai: papildžius įstatymo projektą nauju 1 straipsniu atitinkamai keistina įstatymo projekto straipsnių numeracija ir keistinas įstatymo projekto pavadinimas.

Pasiūlymas:

1. Pernumeruoti įstatymo projekto straipsnius.

2. Įstatymo projekto pavadinimą išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO NR. VIII-371 2, 4, 5, 6, 10 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS“

2014-04-25

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 4 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-1154(3))

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

2

3

Argumentai:

Seimui pritarus Seimo nario A. Paulausko pasiūlymui papildyti Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnį 7 dalimi susidarė kolizinė situacija, nes ši 7 dalis prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 ir 6 dalims.

Be to, Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio papildymas 7 dalimi, vadovaujantis kuria išieškant žalą iš Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybės institucijų ir įstaigų vadovų, kitų Seimo, Respublikos Prezidento paskirtų valstybės pareigūnų, Vyriausybės įstaigų vadovų ir Vyriausybės priimamų kitų šių įstaigų pareigūnų, valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens funkcijas atliktų teisingumo ministras, nepriimtinas iš esmės, nes nepagrįstai būtų susiaurinti Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės įgaliojimai.

Pasiūlymas:

Išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį:

~~3. Papildyti 32 straipsnį 7 dalimi:~~

„7. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka išieškant žalą iš Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybės institucijų ir įstaigų vadovų, kitų Seimo, Respublikos Prezidento paskirtų valstybės pareigūnų, Vyriausybės įstaigų vadovų ir Vyriausybės priimamų kitų šių įstaigų pareigūnų, valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.“



2014-04-10

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-1154)

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

1

Argumentai:

Nustačius, kad Seimo paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams, taikomi Valstybės tarnybos įstatymo 32 ir 33 straipsniai siūlytina nustatyti, kad šie straipsniai taikomi ir Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams. Todėl atitinkamai turi būti papildyta ir Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 4 dalis.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimą, papildyti jį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 4 straipsnio ~~3 dalies~~ pakeitimas

1. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės pareigūnams, Vyriausybės įstaigų vadovams ir Vyriausybės priimamiems kitiems šių įstaigų pareigūnams ~~taikoma~~ taikomi šio Įstatymo 32 ~~straipsnis~~ ir 33 ~~straipsnis~~ straipsniai. Šiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurių kasmetines atostogas reglamentuoja specialūs įstatymai, taip pat taikomas šio Įstatymo 36 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui ir jo pavaduotojams, policijos generaliniam komisarui taikomos šio Įstatymo VI skyriaus nuostatos. Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui šis Įstatymas taikomas be išlygų, o Seimo kancleriui – su Seimo statute numatytomis taisyklėmis.“

2. Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams, ~~taikoma tik~~ taikomi šio Įstatymo 32 ir 33 ~~straipsnio 3 dalis~~ straipsniai. Šiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurie tik periodiškai dalyvauja šioje dalyje nurodytų komisijų, tarybų, fondų valdybų posėdžiuose, taip pat taikomas šio Įstatymo 36 straipsnis.“

N2

Argumentai:

Priėmus įstatymo projektą iter alia būtų nustatyta, kad jei Seimo paskirtas valstybės institucijos ar įstaigos vadovas arba valstybės pareigūnas, gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą vadovą ar pareigūną į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš jo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Esant tokiam teisiniam reguliavimui kiltų valstybės institucijos ar įstaigos vadovo arba valstybės pareigūno į pareigas priėmusio asmens problema: ar tokiu asmeniu turi būti laikomas visas Seimas? Šia problemą siūlytina spręsti panašiai, kaip sprendžiamas Vyriausybės ar savivaldybės tarybos paskirtų valstybės tarnautojų pareigybių tvarkymas: pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta: „Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas ar savivaldybės meras pateikia ar įgalioja kitą asmenį pateikti <...>.

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto papildyti 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

1. pakeisti 32 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme.“

2. Pakeisti 32 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Valstybės tarnautojas, nesutinkantis su jį į pareigas priėmusio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu dėl valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą.“

Argumentai:

Pritarus pasiūlymui papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu ir, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, keistinas įstatymo projekto pavadinimas.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 4 ir 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS“.

Teikia

Seimo nariai                                                                                                   Milda Petrauskienė

Povilas Urbšys

2014-04-02

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO 5, 6 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-886

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

1

Argumentai: Atsižvelgiant į privačių interesų deklaracijų duomenų viešinimo tikslus ir siekiant, kad šių deklaracijų duomenų viešinimas būtų proporcingas šiems tikslams, tikslinga susiaurinti asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, kurių privačių interesų deklaracijų duomenys viešinami, sąrašą, taip pat privačių interesų deklaracijų duomenų, kurie būtų skelbiami viešai, apimtį.

Pasiūlymas: siūlau pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Deklaracijos pateikimas

1. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas einantys asmenys, išskyrus asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, Valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės ir savivaldybių institucijų vadovai ir jų pavaduotojai, politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, valstybės tarnautojai, einantys institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų pareigas, valstybės ir savivaldybių įmonių, biudžetinių įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, viešųjų įstaigų ir asociacijų, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, vadovai ir jų pavaduotojai, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir jų pavaduotojai, politinių partijų pirmininkai ir jų pavaduotojai, valstybės politikų visuomeniniai konsultantai, padėjėjai, patarėjai (išskyrus asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, bei jų sutuoktinius, sugyventinius ir partnerius) deklaraciją elektroninėmis priemonėmis pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per vieną mėnesį nuo išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos.

2. Asmenys, pretenduojantys dirbti valstybinėje tarnyboje (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje), pateikia deklaraciją valstybės ar savivaldybės institucijos, kurioje jie pretenduoja dirbti, vadovui ar šio įgaliotam asmeniui iki jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip.

3. Asmenys, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, taip pat šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, per vieną mėnesį nuo išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos pateikia deklaraciją institucijos, kurioje dirba, vadovui ar šio įgaliotam atstovui.

4. Deklaracija gali būti teikiama ne tik institucijos, kurioje asmuo dirba, vadovui ar jo įgaliotam atstovui, bet ir kitiems struktūriniams padaliniams, jeigu tai numato tos institucijos veiklos tvarką nustatantis teisės aktas.

5. Teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka deklaracijų turinčios teisę reikalauti institucijos jas išsireikalauja pačios iš deklaruojančiojo asmens darbovietės arba iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos.“

2

Pasiūlymas: siūlau pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

,,2 straipsnis. 6 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų pakeitimas

1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) informaciją apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių gautas dovanas (sandorio forma, objektas, šalys, sudarymo data, apytikslė dovanos vertė), išskyrus artimų asmenų dovanas, jeigu dovanų vertė didesnė negu 500 Lt;“.

2. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) informaciją apie per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarytus ir kitus galiojančius sandorius (sandorio rūšis, forma, objektas, šalys, sudarymo data, apytikslė sandorio vertė), jeigu sandorio vertė didesnė negu 10 000 Lt;“.

3

Pasiūlymas: siūlau pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Privačių interesų duomenų viešumas

1. Valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų, politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, valstybės politikų visuomeninių konsultantų, padėjėjų, patarėjų deklaracijų duomenys, išskyrus asmenis, kurių duomenys įstatymų nustatyta tvarka yra įslaptinti ir (arba) kurie vykdo žvalgybą, kontržvalgybą arba kriminalinę žvalgybą, Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų deklaracijų duomenys yra vieši ir skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto tinklalapyje.

2. Negali būti skelbiami deklaracijoje nurodyti asmens duomenys: asmens kodas, valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo numeris, ypatingi asmens duomenys, taip pat kiti duomenys, kurie negali būti skelbiami pagal galiojančius įstatymus. Taip pat nėra skelbiami kitos sandorio šalies fizinio asmens duomenys, kai sudaromas buitinis sandoris.

3. Valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačių interesų duomenų viešumui užtikrinti Valstybės registrų įstatymo nustatyta tvarka steigiamas Privačių interesų registras.“

2013-11-22

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-1162

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

1

Argumentai:

Įstatymuose vengtina vartoti konkrečius įstaigų pavadinimus, nes tai vėliau gali apriboti šias įstaigas įsteigusių institucijų teises, apsunkinti šių įstaigų pertvarkymo ir teisėkūros procesus.

Pasiūlymas:

Įstatymo 9 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Savivaldybės gyventojų skaičius ir šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti rodikliai nustatomi pagal einamųjų biudžetinių metų sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro ~~tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos~~ tvarkytojo interneto svetainėje ~~šios įstaigos~~ šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Kiti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti rodikliai nustatomi pagal duomenis, paskelbtus praėjusių biudžetinių metų statistiką tvarkančių institucijų, įstaigų leidinių duomenų bazėse.“

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-1161

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

1

Argumentai:

Įstatymuose vengtina vartoti konkrečius įstaigų pavadinimus, nes tai vėliau gali apriboti šias įstaigas įsteigusių institucijų teises, apsunkinti šių įstaigų pertvarkymo ir teisėkūros procesus.

Pasiūlymas:

Įstatymo 13 straipsnį papildyti nauja ketvirta dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Savivaldybės gyventojų skaičius nustatomas pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais vyko paskutiniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro ~~tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos~~ tvarkytojo interneto svetainėje ~~šios įstaigos~~ šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais.“



PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-1160

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

1

Argumentai:

Įstatymuose vengtina vartoti konkrečius įstaigų pavadinimus, nes tai vėliau gali apriboti šias įstaigas įsteigusių institucijų teises, apsunkinti šių įstaigų pertvarkymo ir teisėkūros procesus.

Pasiūlymas:

Įstatymo 10 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 110 dienų iki rinkimų paskelbia renkamų savivaldybių tarybų narių skaičių, atsižvelgdama į kiekvienos savivaldybės gyventojų skaičių, nustatytą pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro ~~tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos~~ tvarkytojo interneto svetainėje ~~šios įstaigos~~ šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais.“

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS POLITIKŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO PRIEDĖLIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-1159

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

1

Argumentai:

Įstatymuose vengtina vartoti konkrečius įstaigų pavadinimus, nes tai vėliau gali apriboti šias įstaigas įsteigusių institucijų teises, apsunkinti šių įstaigų pertvarkymo ir teisėkūros procesus.

Pasiūlymas:

Įstatymo priedėlio I skirsnio pastabą išdėstyti taip:

„Pastaba. Savivaldybės mero ir mero pavaduotojo pareiginėms algoms taikytini koeficientai nustatomi atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų skaičių, nustatytą pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais vyko paskutiniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro ~~tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos~~ tvarkytojo interneto svetainėje ~~šios įstaigos~~ tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Nustatyti koeficientai galioja iki pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio.“

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2 PRIEDO PAPILDYMO PROJEKTO Nr. XIIP-1158

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

1

Argumentai:

Įstatymuose vengtina vartoti konkrečius įstaigų pavadinimus, nes tai vėliau gali apriboti šias įstaigas įsteigusių institucijų teises, apsunkinti šių įstaigų pertvarkymo ir teisėkūros procesus.

Pasiūlymas:

Įstatymo 2 priedo pastabą išdėstyti taip:

„Pastaba. Gyventojų skaičius savivaldybės teritorijoje nustatomas pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro ~~tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos~~ tvarkytojo interneto svetainėje ~~šios įstaigos~~ tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Nustatytu konkrečios savivaldybės gyventojų skaičiumi vadovaujamasi iki kalendorinių metų, kuriais turi vykti kiti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos.“

2013-10-31

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

2014 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ

FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-1097

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

Argumentai: 2013 metais Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondo neigiamiems socialiniams ir ekonominiams valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo padariniams sušvelninti (3.3. Fondo sąmatos punktas) buvo skirta 15 189 934 Lt., o 2014 m. numatoma skirti tik 12 670 000 Lt.

Ignalinos rajono, Visagino ir Zarasų rajono savivaldybėms šie pinigai yra labai svarbūs. Jie yra skirti sumokėti išeitines ir priešpensines bedarbio išmokas atleidžiamiems VĮ Ignalinos AE darbuotojams, kompensuoti elektros energijos tiekimo ir skirstymo pajamas, taikant mažesnį tarifą Ignalinos AE regiono gyventojams, skatinti Visagino savivaldybės vietos iniciatyvų projektų įgyvendinimą.

Pasiūlymas: padidinti 2014 metų Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšų sąmatos punktą 3.3 iki 2013 metų lygio, t.y. 15 189 934 Lt., kad galima būtų ne tik Ignalinos, Visagino ir Zarasų rajonuose, bet ir Utenos rajono Daugailių, Tauragnų bei Saldutiškio seniūnijose ir Švenčionių rajono Adutiškio bei Svirkų seniūnijose atstatyti ir išlaikyti 40 proc. elektros energijos tarifo lengvatą. Taip pat atstatyti iki 2012 metų buvusias 2010-2014 metų Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo programos priemones Ignalinos AE regiono savivaldybėms – paramą regiono smulkiam ir vidutiniam verslui, regiono infrastruktūros plėtros projektų dokumentų rengimui ir įgyvendinimui, jaunimo nevyriausybinių organizacijų bei jaunimo verslumo projektų įgyvendinimui. Atitinkamai 2,496 mln. Lt. sumažinant valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšų likutį 2014 m. gruodžio 31 d.

Teikia:

Seimo nariai                                                                       Algimantas Dumbrava

                                                                                            Milda Petrauskienė

                                                                                            Šarūnas Birutis

2013 10 07

PASIŪLYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XIIP-970

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

38

Argumentai:

Rinkimų komitetas nėra juridinis asmuo, todėl nėra registruojamas Juridinių asmenų registre. Dėl šios priežasties nėra galimybės efektyviai patikrinti rinkimų komiteto pavadinimo atitikimo teisės aktų reikalavimams. Registruojant rinkimų komitetą Vyriausiojoje rinkimų komisijoje jo pavadinimo atitikimo teisės aktų keliamiems reikalavimams netikrina nei notaras ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija (kaip tai daroma visų juridinių asmenų pavadinimų atžvilgiu), nei Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija (kaip tai daroma registruojant politinę partiją). Šitoks reguliavimas sukuria nelygiateises sąlygas tarp rinkimų komitetų ir politinių partijų, nes politinės partijos tampa žymiai labiau apribotos pasirenkant pavadinimą nei rinkimų komitetai. Kadangi siūlymas registruoti rinkimų komitetus kaip juridinius asmenis Juridinių asmenų registre prasilenktų su rinkimų komitetų paskirtimi ir esme, siūlytina atsisakyti rinkimų komitetų pavadinimų taip užtikrinant, kad nebus galimybės pasinaudoti reguliavimo dėl pavadinimo atitikimo teisės aktų reikalavimams nebuvimu ir piktnaudžiauti pasirenkant rinkimų komiteto pavadinimą.

Pasiūlymas:

Panaikinti projekto 38 straipsnio 2 dalies 1 punktą:

“1)   rinkimų komiteto pavadinimas, kuris negali būti tapatus politinių partijų, įregistruotų rinkimų komitetų, juridinių asmenų pavadinimui ir turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Rinkimų komiteto pavadinime negali būti naudojami vardai ir pavardės, kurie nepriklauso to rinkimų komiteto nariams ar kandidatams. Rinkimų komiteto pavadinimas negali būti sudarytas iš daugiau kaip 100 ženklų.”

Papildyti projekto 38 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:

“6. Rinkimų komitetas savo veiklą gali pradėti nuo įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos. Įregistruodama rinkimų komitetą Vyriausioji rinkimų komisiją suteikia jam numerį laikantis eiliškumo pagal rinkimų komitetų įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laiką. Šis numeris laikomas rinkimų komiteto pavadinimu ir rašomas rinkimų į Europos parlamentą balsavimo biuletenyje. Sprendimą dėl rinkimų komiteto įregistravimo ar veiklos sutarties pakeitimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo ir veiklos sutarties pateikimo dienos priima Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ar pirmininko įgaliotas narys. Jeigu yra nustatomi dokumentų trūkumai, tai rinkimų komiteto atstovui (koordinatoriui) pasiūloma juos pašalinti. Atsisakymas registruoti rinkimų komitetą ar jo veiklos sutarties pakeitimą turi būti motyvuotas. Jeigu yra nesutinkama su priimtu sprendimu, jis gali būti skundžiamas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Skundą Vyriausioji rinkimų komisija privalo išnagrinėti per 3 darbo dienas. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.”

42

1

Argumentai:

Projekto aiškinamajame rašte nėra pakankamai pagrįsta, kodėl siūloma mažinti rinkimų užstatą kandidatų sąrašui nuo 10 VMDU iki 5 VMDU, tik abstrakčiai konstatuota, kad tai sudarys galimybę rinkimuose dalyvauti platesniam subjektų ratui. Visgi nėra pateikta argumentų, ar 10 VMDU dydžio užstatas nepagrįstai ribojo galimybę dalyvauti rinkimuose. Manytina, kad 10 VMDU dydžio užstatas rinkimuose į Europos parlamentą tikrai nėra nepagrįstai didelis, tačiau, tuo tarpu, tinkamai padeda išvengti piktnaudžiavimo pasyviąja rinkimų teise.

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 42 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:

“1. Rinkimų užstatas vienam kandidatų sąrašui įregistruoti yra paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) 5 10 dydžių. Pakeičiant kandidato vietą sąraše, įrašant į sąrašą naują kandidatą, užstato dydis – 1 VMDU, sujungiant kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą sąrašą. Jeigu kandidato eilės numeris sąraše keičiasi dėl kito kandidato vietos sąraše pakeitimo ar naujo kandidato įrašymo, ar įrašyto kandidato išbraukimo, rinkimų užstatas neimamas. Rinkimų užstatą gali mokėti tik partija, rinkimų komiteto nariai ar kandidatai banko pavedimu iš savo lėšų.”

42

3

Argumentai:

Vienas pagrindinių rinkimų užstato tikslų - užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai piktnaudžiaujama pasyviąja rinkimų teise, nes tai ne tik eikvoja valstybės išteklius, bet ir trukdo rinkėjams apsispręsti. Siūlomas reguliavimas, kai sumokėtą rinkimų užstatą atgaus visi kandidatų sąrašą iškėlę subjektai, jei pateiks finansines ataskaitas ir nepadarys pažeidimų, neskatina šių subjektų atsakingai žiūrėti į kandidatavimą rinkimuose į Europos parlamentą, nes valstybė iš jų reikalauja tik elgtis pagal teisės aktų reikalavimus tam, kad atgautų užstatą, tačiau nereikalauja dėti pastangų tam, kad kandidatavimas turėtų prasmės. Manytina, jog nustačius reguliavimą, kad rinkimų užstatas už kandidatų sąrašą yra grąžinamas tik tuo atveju, jei kandidatų sąrašas rinkimuose į Europos parlamentą surinko ne mažiau nei 3% rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, efektyviau užtikrintų, kad rinkimuose dalyvausiantys subjektai nepagrįstai nepiktnaudžiautų pasyviąja rinkimų teise.

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 42 straipsnio 3 dalį nauju 3-iuoju punktu ir jį išdėstyti taip:

“3) kandidatų sąrašas rinkimuose surinko ne mažiau nei 3% rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų.”

Teikia:

Seimo narė Milda Petrauskienė

2013-09-17

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO, SEIMO KANCELIARIJOS IR SEIMUI ATSKAITINGŲ INSTITUCIJŲ, RESPUBLIKOS PREZIDENTO INSTITUCIJOS IR RESPUBLIKOS PREZIDENTUI ATSKAITINGŲ INSTITUCIJŲ, NACIONALINĖS TEISMŲ ADMINISTRACIJOS, TEISMŲ, PROKURATŪROS, SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ SĄRAŠO PAGAL GRUPES, Į KURIAS ATSIŽVELGIANT NUSTATOMOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SUVIENODINTŲ PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS, PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ PROJEKTO

Nr. XIIP-715

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

Argumentai:

Nuo 2012 m. sausio 1 d. Vertybinių popierių komisijos funkcijas perėmė Lietuvos bankas, o Vertybinių popierių komisija yra likviduota.

Pasiūlymas:

Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, I grupėje išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisiją“ ir šio sąrašo I grupę išdėstyti taip:

Grupė

Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos pavadinimas

I

Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo kanceliarija

Respublikos Prezidento institucija, Respublikos Prezidento kanceliarija

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Lietuvos apeliacinis teismas

Nacionalinė teismų administracija

Generalinė prokuratūra

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

~~Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija~~

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

Teikia:

Seimo narė Milda Petrauskienė

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

RINKIMŲ KODEKSO KONCEPCIJOS PROJEKTO NR. XIIP-634(2)

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

VI skirsnis

53.2

Argumentai: atsižvelgiant į rinkėjų skaičių savivaldybėse ir savivaldybių tarybų narių skaičių.

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 53.2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„53.2 visuomeninis rinkimų komitetas:

53.2.1 sudarytas ne mažiau kaip 15 iš dvigubo savivaldybės tarybos narių skaičiaus rinkėjų, ir

53.2.2 užsiregistravęs Vyriausiojoje rinkimų komisijoje politinės kampanijos dalyviu šioje rinkimų apygardoje iki pareiškinių dokumentų pateikimo pradžios (65 dienos iki rinkimų),

53.2.3. jeigu kandidatų sąrašo iškėlimą parašais paremia ne mažiau kaip dvidešimt ~~dešimt~~ procentų skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų ir

53.2.4. kandidatų sąraše negali būti mažiau kaip pusė ir du kartus daugiau negu iš viso renkama tos savivaldybės tarybos narių,“

VI skirsnio

57.2

Argumentai: analogiški pirmajam siūlymui.

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 57.2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

57.2 visuomeninis rinkimų komitetas.

57.2.1 sudarytas ne mažiau kaip 15 iš dvigubo Europos Parlamento narių, renkamų Lietuvoje, skaičiaus rinkėjų ir

57.2.2 užsiregistravęs Vyriausiojoje rinkimų komisijoje politinės kampanijos dalyviu iki pareiškinių dokumentų pateikimo pradžios (65 dienos iki rinkimų),,

57.2.3 jeigu kandidatų sąrašą paremia parašais ne mažiau kaip ~~1000~~10000 rinkimų teisę turinčių piliečių ir kandidatų sąraše yra nemažiau kaip 5 ir nedaugiau kaip 24 (22) kandidatai

Teikia:

Seimo narė Milda Petrauskienė

2013-06-17

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 9, 10, 12, 13, 15, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 37, 38, 39, 40, 41, 45, 46, 47, 48, 49, 51 ir 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIP-2924(2)

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

Argumentai: Šiuo metu galiojantis įstatymas nenumato pirmumo asmenims, kurie ūkininkauja ir naudoja valstybinę žemės ūkio paskirties žemę jos nuomotis ir toliau pirmumo teise, todėl susidaro konfliktinė situacija, kai vienas asmuo pradėjęs dirbti apleistą žemę ją įdirba, tačiau vėliau jau įdirbtas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas kitam asmeniui. Taip yra priešinami asmenys, atsiranda netikrumas dėl ūkininkavimo ir investicijų darymo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog siekiant skatinti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, užtikrinti ūkininkų lūkesčius bei galimybę planuoti investicijas kaime, tikslinga nustatyti tokį reglamentavimą, kad asmenys, kurie jau naudoja (tinkamai naudoja ir moka mokesčius) valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, turėtų pirmumo teisę nuomoti (ar pratęsti nuomą) naudojamą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.

Pakeitimo tikslas yra užtikrinti racionalų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, investicijų skatinimą bei ūkių planavimą ir plėtrą kaime.

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„ 4. Pakeisti 9 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tais atvejais, kai yra keli asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems išnuomojamas aukcione.”

Teikia Seimo nariai:

Milda Petrauskienė

Albinas Mitrulevičius

Artūras Skardžius

Bronius Pauža

Vytautas Saulis

Bronius Bradauskas

2013 m. gegužės 28 d.

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO 2, 8, 9, 12, 14, 17, 21, 24, 30, 32, 33, 35 IR 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIP – 474

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

41

1

5

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnyje nurodyti atvejai, kada iš asmens paimami ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys ir jų dalys. Pažymėtina, kad toks paėmimas nereiškia ginklo ir šaudmenų leidimų panaikinimo, tačiau praktikoje labai daug atvejų, kai ginklai paimami iš asmenų kai jie įtariami arba kaltinami nusikalstamomis veikomis, kurios yra susijusios ne tik su smurtiniais nusikaltimais, bet ir su ekonominiais, finansiniais nusikaltimais, santuokos nutraukimo metu iškilusiomis konfliktinėmis situacijomis ar administracinės teisės pažeidimais. Dėl to ginklo ir (ar) šaudmenų paėmimas neturėtų būti taikomas asmenimis, kurie nėra įtariami arba kaltinami smurtiniais nusikaltimais arba nusikaltimais, kurie konkrečiais ayvejais yra susiję su šaudmenimis ar sprogmenimis, arba nusikaltimais, kurie padaryti apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių, psichotropinių medžiagų.

Be to pažymėtina, kad praktikoje ikiteisminiai tyrimai, ypatingai dėl finansinių, ekonominių nusikalstamų veikų dažnai užtrunka ilgą laikotarpį ir nevisada pasibaigia asmens nuteisimu, todėl ydinga būtų atimti galimybę minėtomis nusikalstamomis veikomis įtariamam ar kaltinamam asmeniui laikyti ir naudoti ginklą ir (ar) šaudmenis.

Praktiniai argumentai:

·       nėra logiška paiimti, pavyzdžiui, medžioklinį ginklą iš asmens įtariamo ar kaltinamo finansiniais, ekonominiais nusiklatimai, nes tarp tokio nusikaltimo ir medžioklės nėra siejamo ryšio;

·       netikslinga, ir net galima sakyti ydinga, paiimti iš asmens savigynai skirtą ginklą, kai jis įtariamas ar kaltinamas nusikalstama veika siejama su nesąžiningais verslo santykiais su kitu verslo subjektu. Tokiais atvejais, ypač užsitęsus ikiteisminiam tyrimui, kaip iškyla savigynos poreikis, nes gali būti atvejų, kai ir įtariamajam iškyla reali grėsmė gyvybei;

·       nėra sąžininga, pavyzdžiui iš asmens įtariamo ar kaltinamo kyšio davimu pareigūnui paiimti ginklus, nes toks nusikaltimas neturi jokio ryšio su ginklo laikymo ir turėjimo paskirtimi.

Be to pažymėtina, kad ginklų ir šaudmenų paėmimo atvejais už jų laikymą ir saugojimą yra atsakingi policijos padaliniai. Priėmus apačioje pateiktus įstatymo pataisymus sumažėtų policijos pareigūnams ginklų ir šaudmenų saugojimo saugyklų poreikis, ko pasekoje policijos pareigūnai galėtų aktyviau gilintis į tiesiogines savo funkcijas.

Kita vertus gali nutikti atvejų, kai asmuo, iš kurio ginklai buvo paiimti, gali kreiptis į teismą dėl netinkamų ginklų ir šaudmenų saugojimo atvejų (praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai šaunamieji ginklai dėl netinkamų saugojimo salygų ar nepriežiūros surūdija ir praranda savo vertę) ir reikalauti žalos atlyginimo. Dėl to gali padidėti ir valstybės biudžeto išlaidos.

Pasiūlymas:

Pakeisti Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, kuri nurodoma šio įstatymo 18 straipnsio 2 dalies 1-4 punktuose ir kai dėl šių nurodytų nusikalstamų veikų ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas;“

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO 2, 18, 23, 37 IR 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIP – 441

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

18

2

5

7

8

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (Nr.XIIP-441) nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką. Projekte siūloma švelninti reikalavimus nepriekaištingai reputacijai, tačiau pažymėtina, kad toks straipsnio pakeitimas palies tik tas nusikaltamas veikas, kurios yra atliktos tyčia.

Praktikoje yra labai daug atvejų, kai asmenys yra įtariami arba kaltinami tyčinėmis nusikalstamomis veikomis, kurios yra susijusios ne tik su smurtiniais nusikaltimais, bet ir su ekonominiais, finansiniais nusikaltimais, santuokos nutraukimo metu iškilusiomis konfliktinėmis situacijomis ar administracinės teisės pažeidimais. Pažymėtina, kad pastarieji nusikaltimai neturi jokio priežastinio ryšio susijusio su ginklo ir (ar) šaudmenų laikymu, todėl ginklo ir (ar) šaudmenų laikymas neturėtų būti ribojamas asmenimis, kurie nėra įtariami arba kaltinami smurtiniais nusikaltimais arba nusikaltimais, kurie konkrečiais atvejais yra susiję su šaudmenimis ar sprogmenimis, arba nusikaltimais, kurie padaryti apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių, psichotropinių medžiagų.

Be to pažymėtina, kad praktikoje ikiteisminiai tyrimai, ypatingai dėl finansinių, ekonominių nusikalstamų veikų, dažnai užtrunka ilgą laikotarpį ir nevisada pasibaigia asmens nuteisimu, todėl ydinga būtų apriboti minėtomis nusikalstamomis veikomis įtariamojo ar kaltinamojo asmens teises ir laisves laikyti ginklą ir (ar) šaudmenis.

Pažymėtini ir tokie atvejai, kai asmuo gali turėti teistumą, pvz. už tokius nusikaltimus kaip dokumentų klastojimas ar valstybės paslapties atskleidimas, tokiu atveju taip pat nėra logiškos sąsajos tarp tokio asmens teistumo ir leidimo turėti, laikyti ginklą.

Pagal BK įtvirtintą teisinį reguliavimą (12 str.) baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą. Tokie nusikaltimai nėra susiję su smurtiniais nusikaltimais, todėl reikėtų pastarajį apribojimą panaikinti.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2013-01-25 LR Konstitucinis teismas yra išleidęs Nutarimą, kuriame buvo analizuojamas konkretus atvejis susijęs su šio Įstatymo 18 straipsniu, t.y. dėl asmens laikymo nepriekaištingos reputacijos asmeniu, todėl vadovaujantis minėtu nutarimu tikslinga įstatymą patobulinti sekančiai, tam kad ateityje būtų išvengta žmonių skundų.

Pasiūlymai:

Pakeisti Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) turintis teistumą, pagal BK nurodytas tyčines smurtines nusikalstamas veikas ar nusikalstamas veikas, sukeliančias pavojų žmogaus, visuomenės sveikatai ir gyvybei;“

Išbraukti Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punktą:

„~~7) per pastaruosius metus teistas už baudžiamąjį nusižengimą~~;“

3. Pakeisti Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, kuri nurodoma šios dalies 1-4 punktuose;“

Seimo nariai:

Kęstutis Daukšys

Milda Petrauskienė

Gintautas Mikolaitis

Saulius Bucevičius

Bronius Bradauskas

Mindaugas Bastys

Leonard Talmont

Algimantas Salamakinas

Remigijus Žemaitaitis

Kazys Starkevičius

Rokas Žilinskas

Virginija Baltraitienė

Valentinas Bukauskas

Raimondas Markauskas

Vytautas Gapšys

Kęstas Komskis

Antanas Matulas

Vitalijus Gailius

Rimantas Jonas Dagys

Remigijus Ačas

Gediminas Jakavonis

2013-04-17

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 14, 20, 22, 42 43, 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 18² STRAIPSNIU ĮSTATYMAS PROJEKTO

XIIP-252(2)

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

1

Argumentai:

Suderinti tarpusavyje turinio ir įsigaliojimo datos atžvilgiu keičiamas Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas.

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnį nauja dalimi, kurioje būtų keičiama Valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 3 dalis, ir ją išdėstyti taip:

„2. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Asmenys į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas, išskyrus pakaitinį valstybės tarnautoją, priimamą į pareigas iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, priimami iš asmenų, turinčių teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą, ir iš buvusių karjeros valstybės tarnautojų ar įstaigų vadovų, atleistų iš pareigų pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 5 punktą, dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu) ir iš buvusių pakaitinių valstybės tarnautojų (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), pareigas nepertraukiamai ėjusių ne mažiau kaip dvejus metus ir atleistų iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo ar atleidimo. Šie asmenys nėra tikrinami dėl atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytiems reikalavimams. Nepriėmus į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas iš šių asmenų, pakaitiniu valstybės tarnautoju gali būti priimamas kitas asmuo, kuris atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Šie asmenys, išskyrus pakaitinį valstybės tarnautoją, priimamą į pareigas iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, yra tikrinami dėl atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytiems reikalavimams. Asmuo į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamas Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.“

6

Argumentai:

Suderinti tarpusavyje turinio ir įsigaliojimo datos atžvilgiu keičiamas Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 2 dalimi, kurioje būtų keičiama Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 3 dalis, ir ją išdėstyti taip:

„3. Buvusiam įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimtą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, taip pat įstaigos vadovą, kuriam suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 5 punktą, dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigos, jeigu asmuo atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Asmuo į įstaigos vadovo pareigas priimamas Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Jeigu nėra galimybės šioje dalyje nurodytu atveju buvusiam įstaigos vadovui pasiūlyti įstaigos vadovo pareigų, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka jam siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo priimamas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Šis asmuo nėra tikrinamas dėl atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytiems reikalavimams.“

8

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 2 dalį ir straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2013 m. ~~gegužės~~ birželio 1 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis ir 6 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2013 m. birželio 2 d.

3. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2013 m. ~~balandžio~~ gegužės 31 d. priimti šiam įstatymui įgyvendinti būtinus teisės aktus.“



         Teikia:

Seimo narė Milda Petrauskienė





2012-12-04

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

2013 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIP-4917

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

Argumentai:

       Utenos rajono savivaldybė LR Sveikatos ministerijai pateikė 5 VŠĮ Utenos ligoninės investicijų projektus, siūlomus įtraukti į Valstybės investicijų 2012-2015 metų programą, kurių bendras poreikis 2013 m. yra

5 913,98 tūkst. Lt.   Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija informavo Utenos rajono savivaldybę, kad bus skirta tik 300 tūkst. Lt.



Pasiūlymas:

          Ligoninės renovacijos procesui užsitęsus ir norint jį greičiau baigti, siekiant pagerinti paslaugų tiekimą ir užtikrinti higienos reikalavimus atitinkančias sąlygas VŠĮ Utenos ligoninės pacientams, siūloma papildomai skirti 1 200, 0 tūkst. Lt. Už šias lėšas planuojama atlikti šiuos darbus:

1.     Suremontuoti ligoninės pastato trečio aukšto dalį – Terapijos kliniką (252.26 m² bendrojo ploto patalpų);

2.     Vykdyti ketvirto aukšto Terapijos klinikos patalpų (255.70 m² bendro ploto) remonto darbus. Šios patalpos yra susijusios inžinerinėmis- komunikacinėmis sistemomis su remontuojama trečio aukšto dalimi.

           Lėšų šaltinis: atitinkamai sumažinti valstybės skolos aptarnavimui skiriamus asignavimus.

PRIDEDAMA:

1. Utenos rajono savivaldybės raštas. 1 lapas.

2. VŠĮ Utenos ligoninės raštas. 2 lapai.

Teikia:

Seimo nariai:

Milda Petrauskienė

2012-12-03

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

2013 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIP-4917

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

Argumentai:

Utenos vaikų globos namų ir Utenos specialiojo ugdymo ir užimtumo centro savininko teises ir pareigas Utenos apskrities viršininko administracija 2010 m. perdavė Utenos rajono savivaldybei. Šių įstaigų finansavimui buvo skiriamos lėšos iš Valstybės biudžeto kaip specialioji tikslinė dotacija. Utenos vaikų globos namams 2011 m. - 2012 m. kasmet – 1 323 tūkst. Lt, Utenos specialiojo ugdymo ir užimtumo centrui -1 699 tūkst. Lt. Buvo teigiama, kad ir ateityje šių įstaigų finansavimui bus skirtos lėšos, tačiau toks finansavimas buvo skirtas tik 2 metus.

Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Utenos vaikų globos namams finansavimas numatytas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pagal šios ministerijos žodinį paaiškinimą vietoj anksčiau gautų 1 323 tūkst. Lt bus skirta tik 250 tūkst. Lt. Šios sumos tikrai neužteks išlaikyti įstaigai, kurios plotas 3000 kv. m, o jos šildymui ir kitoms pastato išlaikymo išlaidoms lėšų neskiriama.

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į Utenos vaikų globos namų veiklos tęstinumą ir svarbą, siūloma užtikrinti šiai įstaigai finansavimą nemažesnį nei buvo skiriama 2011-2012 m.

Lėšų šaltinis: peržiūrėti ir perskirstyti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos numatytoms veikloms ir programoms įgyvendinti skirtas lėšas.

Argumentai:

Utenos specialiojo ugdymo ir užimtumo centrui 2013 m. finansavimas bus teikiamas per Švietimo ir mokslo ministeriją ir planuojama skirti lėšas tik ugdymui. Tačiau centre be specialiojo ugdymo yra teikiamos ir socialinės globos paslaugos. Ilgalaikės socialinės globos paslaugas gauna 13 suaugusių, turinčių proto ir psichikos negalią. Dauguma jų yra visiški našlaičiai arba jų tėvams yra atimtos tėvystės teisės. Centre jie mokėsi ir gyveno, o baigus ugdymo programą, jiems buvo teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos. Visi šie neįgalūs žmonės centre yra globojami nuo 2007 metų, tačiau tolesnis socialinės globos finansavimas 2013 m. nenumatytas.

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į Utenos specialiojo ugdymo ir užimtumo centro veiklos tęstinumą ir svarbą, siūloma užtikrinti šiai įstaigai finansavimą nemažesnį nei buvo skiriama 2011-2012 m.

Lėšų šaltinis: peržiūrėti ir perskirstyti Lietuvos Respublikos Švietimo ministerijos numatytoms veikloms ir programoms įgyvendinti skirtas lėšas.

PRIDEDAMA:

                      Utenos rajono savivaldybės raštas. 2 lapai.

Teikia:

Seimo narė Milda Petrauskienė

2012-11-21

PASIŪLYMAS

DĖL Lietuvos respublikos

2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo

1, 2, 4, 13 straipsnių ir 1, 3, 4, 10 priedėlių pakeitimo

ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIP-4987 (2)

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

2

Argumentai:

Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1, 2, 4, 13 straipsnių ir 1, 3, 4, 10 priedėlių pakeitimo įstatymo projekto XIP-4987 (2) aiškinamajame rašte rašoma: “Atsižvelgus į Seimo Švietimo, mokslo, ir kultūros komiteto ir Seimo nario J. Razmos pasiūlymus, patobulintame įstatymo projekte siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį bei joje nustatyti, kad nepanaudota specialiosios tikslinės dotacijos dalis mokinio krepšeliui dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. ketvirtąjį ketvirtį, išskyrus išmokėtas sumas mokytojų išeitinėms kompensacijoms, grąžinama į valstybės biudžetą.“

Šiai nuostatai įgyvendinti, remiantis Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos skaičiavimais ir Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, reikėtų 7,162 tūkst. Lt. tačiau Vyriausybė (Finansų ministerija), siūlo skirti tik 4.565 mln. Lt., motyvuodama tuo, kad „savivaldybės, kurios iki 2012 metų lapkričio 1 d. įvykdė pajamų planą (imant 1/12 prognozuojamos metinės pajamų sumos) daugiau kaip 5 proc., išeitines kompensacijas pedagogams galėtų mokėti iš savo biudžeto lėšų“. Tačiau toks ribojimas (t. y. išlyga) neseka iš minėtojo įstatymo projekto XIP-4987(2) 4 straipsnio 2 dalies pakeitimo: pakeitime visoms savivaldybėms, nepriklausomai nuo to, ar jos vykdo ar nevykdo biudžeto pajamų rinkimo planą, siūloma palikti lėšas reikalingas išmokėti išeitines kompensacijas uždaromų mokyklų mokytojams.

Todėl turi būti tikslinamas Įstatymo projekto XIP-4987(2) 2 straipsnis ir keičiamos 7 straipsnio 4 ir 5 dalys, padidinant valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams sumą 2,597 mln. Lt (7,162 - 4,565 = 2,597) ir atitinkamai koreguojant Įstatymo 4 priedėlio Švietimo ir mokslo ministerijos eilutėse “Švietimo ir mokslo ministerija” ir ,,mokinio krepšeliui finansuoti” numatytas lėšas.

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto XIP-4987 (2) 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

1 straipsnis. 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimas

2 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj skaičiaus „3 208 387“ įrašyti skaičių „~~3 324 922~~ 3 327 519“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„2) valstybės biudžeto specialiąsias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams – ~~3 324 922~~ 3 327 519 tūkst. litų (4 ir 5 priedėliai);“

7

4

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto XIP-4987 (2) 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Įstatymo 4 priedėlio eilutėje „Švietimo ir mokslo ministerija“ vietoj skaičiaus „2 032 762“ įrašyti skaičių „2 017 824“ ir šią eilutę išdėstyti taip:

„Švietimo ir mokslo ministerija              ~~2 032 762~~     2 017 824“.



7

5

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto XIP-4987 (2) 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Įstatymo 4 priedėlio Švietimo ir mokslo ministerijos eilutėje „mokinio krepšeliui finansuoti“ vietoj skaičiaus „2 018 592“ įrašyti skaičių „2 003 654“ ir šią eilutę išdėstyti taip:

         „mokinio krepšeliui finansuoti                ~~2 018 592~~   2 003 654“.

7

6

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto XIP-4987 (2) 7 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Įstatymo 4 priedėlio eilutėje „IŠ VISO:“ vietoj skaičiaus „3 099 829“ įrašyti skaičių „3 218 961“ ir šią eilutę išdėstyti taip:

„IŠ VISO: ~~3 099 829~~“ 3 218 961“.



Teikia:

Seimo nariai:

Milda Petrauskienė

Edvardas Žakaris

Valerijus Simulik

Naujausi pakeitimai - 2016-09-29
Jūratė Audra Strakšienė