Viešojoje erdvėje egzistuoja nuomonė, kad tiesioginiai mero rinkimai galėtų įnešti daugiau demokratijos, įtrauktų piliečius į savivaldos valdymą, kartu suteiktų daugiau pilietinės atsakomybės, užtikrintų greitesnį ir skaidresnį sprendimų priėmimą bei išspręstų atsakomybės už vykdomus veiksmus klausimą. Tačiau, kaip realiai veiktų sistema, nėra sutariama.

„Visų pirma yra reikalingas aiškus modelis, kaip bus perskirstytos funkcijos tarp savivaldybės tarybos, mero ir administracijos direktoriaus. Tik turėdami aiškią koncepciją, galime kalbėti apie galimas tiesioginių mero rinkimų pasekmes“, - kalbėjo Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos pirmininkas Ramūnas Burokas.

Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl reikia rinkti merus tiesiogiai, yra poreikis turėti nepartinį savivaldos vadovą. Tokia galimybė egzistuoja nuo 2011 m. vykusių savivaldybių tarybų rinkimų. Savo kandidatūrą rinkimuose gali kelti ir partijoms nepriklausantys asmenys.

Privalumu laikomas tiesiogiai renkamo mero galių padidinimas prieš kitas institucijas, netgi galimybė paleisti savivaldybės tarybą diskusijos metu buvo aiškiai sukritikuota. Lietuva yra ratifikavusi Europos savivaldos chartiją, kuri numato, kad valdžią savivaldybėje įgyvendina taryba, todėl ji yra aukščiausias valdžios organas, ir šiuo atžvilgiu galios santykis keistis negali.

„Diskusija dėl mero galių išplėtimo dažnai neturi pagrindo. Piliečiai į merą kreipiasi dėl pensijų, mokestinių prievolių ir kitų klausimų, kurie nėra savivaldybės galios ribose, o vyriausybės kompetencijos klausimas. Todėl kyla baimė, kad šiais klausimais, kurie nėra sprendžiami savivaldos lygmeniu, būtų manipuliuojama per rinkimus, ir populistiniai šūkiai užimtų didelę dalį rinkiminės darbotvarkės“, - įsitkinęs Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. Jis pridūrė, kad partijų politinius žingsnius ir atstovaujamas vertybes galima prognozuoti, priešingai nei pavienių populistų, kurie keltų grėsmę savivaldos institucijų veiksnumui.

Pasak Savivaldybių asociacijos direktorės Romos Žakaitienės, tiesioginiai mero rinkimai gali užkirsti kelią efektyviam darbui. „Savivaldybės meru gali būti išrinktas visiškai priešingos partijos atstovas arba jokiai partijai nepriklausantis asmuo, o jeigu savivaldybės tarybos daugumą sudarytų oponuojanti politinė jėga, tuomet situacija ne tik nepalengvėtų, bet ir komplikuotųsi ir apsunkintų darbą. Todėl teikiant tiesioginių mero rinkimų modelį, reiktų numatyti visus galimus saugiklius užtikrinti stabiliai sistemos veiklai“, - vertino ji.

„Savivaldoje yra priimami kolegialūs sprendimai, ir tai veikia kaip saugiklis nuo vienasmenių sprendimų. Kitoks veiksmų tvirtinimas sunkiai įsivaizduojamas“, – teigė R. Burokas.

Mitologizuoti mero, kaip turinčio dideles galias nereikėtų, nes institucinė sąranga suteikia galimybę veikti tik kolegialiai, todėl tolesniam diskusijos tobulinimui reikalingas aiškus funkcijų perskirstymo modelis bei galimų realių pasekmių įvardinimas.

Per keturias renginio dienas susirinkusius daugiau nei 100 jaunųjų socialdemokratų lanko ir žiniomis bei patirtimi dalinasi Seimo nariai, merai, žymūs mokslo, politikos, žmogaus teisių, žiniasklaidos ekspertai.

LSDJS Vasaros akademija yra skirta aktyviausių organizacijos narių mokymams, neformaliam bendravimui su Lietuvos politikos lyderiais, žinomais visuomenės veikėjais bei diskusijoms apie politiką ir kitomis aktualiomis jaunimui temomis.