Gruodžio 16 d. Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos mokiniai, istorijos mokytoja Daiva Dūdėnienė, direktorius Saulius Brasiūnas LR Seimo narės Mildos Petrauskienės kvietimu lankėsi LR Seime, kur dalyvavo diskusijoje, skirtoje narkotikų ir alkoholio prevencijai. Kartu su Milda Petrauskiene diskusijoje dalyvavo LR Seimo Pirmininko pavaduotojas, Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos narys Algirdas Sysas ir LR Seimo narė, Sveikatos reikalų komiteto narė gydytoja Alma Monkauskaitė. Gimnazistams buvo pristatytos Sveikatos komiteto, Narkomanijos ir alkoholizmo komisijos veiklos, planuojami priimti prevenciniai dokumentai, tvarkos, kurių pagalba bus siekiama apriboti energetinių gėrimų, tabako ir kitų psichotropinių medžiagų įsigijimą, platinimą ir vartojimą. Mokiniai buvo supažindinti su kitose šalyse taikomomis veiksmingomis prevencinėmis priemonėmis, diskutuota apie jų taikymo galimybę Lietuvoje. Į diskusijas aktyviai įsitraukė ir gimnazistai.
Po diskusijos gimnazijos delegacija lankėsi Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime. Gimnazistus pasitiko Kalėjimų departamento direktorius Artūras Norkevičius, įstaigos vadovas Viktoras Davidenko, Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas Dmitrijus Voskresenskis. Gimnazistams buvo papasakota apie tardymo izoliatoriaus – kalėjimo darbo organizavimo tvarką, vykdomas prevencines programas, taikomas nuteistųjų socializacijos priemones. Gimnazistai apžiūrėjo nuteistųjų laikymo kameras, karcerius, jiems buvo atsakyta į gausiai užduotus klausimus.

Grįžę iš kelionės gimnazistai sėdo ir surašė savo įspūdžius.

Austėja Petrokaitė
Diskusija Seime ir ekskursija po Lukiškių tardymo izoliatorių–kalėjimą man labai patiko ir paliko didelį įspūdį. Per diskusiją Seime sužinojau, kokie yra naujausi pasiekimai užtikrinant žalingų įpročių prevenciją ir visuomenės sveikatos apsaugą. Taip pat turėjome galimybę išklausyti politikų nuomonę šiais klausimais ir išgirsti jų užsibrėžtus tikslus. Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime sužinojau labai daug apie šios įkalinimo įstaigos veiklą ir tvarką. Kalėjimo darbuotojai atsakė į visus rūpimus klausimus, aprodė kalėjimo patalpas. Taip pat gavome, mano manymu, unikalią ir neįkainojamą galimybę pasikalbėti su iki gyvos galvos kalinčiais nuteistaisiais. Visa tai padėjo geriau suprasti ir įkalinimo įstaigų veiklą, ir nuteistųjų savijautą.

Grėta Kaušylaitė
Labai įdomu buvo sužinoti, kaip kalėjime viskas vyksta. Buvau nustebinta, kad kaliniai turi nemažai veiklos, nes įsivaizdavau, kad jie visą dieną sėdi uždaryti kameroje ir kartais išeina padirbti. Labai įdomu buvo pabendrauti su kaliniais ir išgirsti apie jų gyvenimą. Bet aplinka, iš tiesų, yra šiurpoka ir nelabai malonu ten būti. Vis dėlto, gaila žmonių, kurie ten patenka.

Neringa Damošiūtė
Buvo džiugu padiskutuoti su Seimo nariais tikrai visais laikais opia tema – kvaišalai. Buvo įdomu išgirsti jų nuomonę šiuo klausimu. Sulaukti atsakymo į rūpimus klausimus. Iš tiesų, tai buvo svarbi bei reikalinga diskusija.
Kokios bebūtų geros kalėjime sąlygos (kabelinė TV, kompiuteris, geras maitinimas), vis vien gyvenimas be laisvės − nieko vertas. Atmosfera kalėjime buvo sunkoka. Bet kažko kito yra sunku tikėtis, nes ten susirenkama ne savo noru ir ne atostogauti. Pokalbis su įkalintaisiais iki gyvos galvos manyje sukėlė sumaištį, kuri iki šiol niekaip nenurimsta. Suprantama, reikia bausti už nusikaltimus, ypač už žmogžudystes, išžaginimus, bet pokalbio metu sužinojusi, už ką jie kali Lukiškėse, tiesiog nepajėgiau jų teisti (konkrečiai remiantis tuo ką mačiau, ką girdėjau). Ir pati niekaip negaliu sau atsakyti, kodėl taip yra. Nes mano nusiteikimas nuteistųjų atžvilgiu yra griežtas ir nepakeičiamas − reikia atsakyti už savo veiksmus. Aš nei vieno iš nuteistųjų poelgių niekada nepateisinsiu. Bet, man rodos, kalintieji iki gyvos galvos atsako už savo darbus. Nes žinojimas, jog praleisi visą likusį gyvenimėlį vienoje kameroje, jog tave visi išbraukė iš savo gyvenimo, jog gyvenimas niekur toliau nebeveda − yra skausmingiau ir žiauriau už bet kokią mirties bausmę, nes tai trunka ne akimirką: tave žlugdo kiekviena diena vis labiau.

Akvilė Šeikytė
Negaliu pasakyti, kad kalėjime gražu, nes vis dėlto čia kali nubausti žmonės, tačiau ši įstaiga yra tvarkinga ir griežta. Labai šaunu, kad čia bausmę atliekantys žmonės neleidžia laiko veltui, o dirba. Manau, tokiose įstaigose dirba žmonės, kurie yra stiprūs psichologiškai ir fiziškai, nes būti kasdien tarp kalėjimo sienų gali ne kiekvienas. Labai patiko tai, kad galėjome pabendrauti su kaliniais. Matosi, kad ši vieta davė jiems naudos. Keista, kai kameroje kabo šventųjų paveikslai, lentynose susidėtos knygos religine tematika. Laisvėje to nepamatysi. Tik patekęs į kalėjimo kamerą supranti, kad esi laisvas žmogus, kad laisvę reikia gerbti ir mylėti bei stengtis išsaugoti.

Dominyka Svarauskaitė
Man labai patiko išvyka į Lietuvos Respublikos Seimą bei Lukiškių kalėjimą. Buvo labai įdomu sužinoti apie kalinių gyvenimo kasdienybę, gyvenimo sąlygas, bet tikriausiai labiausiai įspūdį padarė bendravimas su kaliniais, buvo įdomu sužinoti, kaip jiems sekasi. Taip pat buvo įdomi diskusija Seime, valgėme labai skanius blynus − viskas buvo šaunu.

Valentina Dundaitė
Lukiškių kalėjime „gyvena“ virš 1000 žmonių. Jų gyvenimo sąlygos yra geresnės nei daugelio Lietuvos gyventojų. Jie turi viską, išskyrus laisvę. Klausant apie tai kalbų, matant viską per televiziją, tai sukelia tik neigiamus jausmus, žinant, kad nuteistieji gyvena labai gerai, tačiau, gavus galimybę pabendrauti su kaliniais, supranti, kad laisvė − didžiausia ir brangiausia vertybė. Kaip sakė vienas iš kalinių: žmonės keičiasi ir dėl jaunystės klaidų neverta kentėti visą gyvenimą. Kitaip sakant, visuomet pagalvok du kartus.