Gegužės 13-oji meilės, piršlybų ir giminės tęstinumo dievaitės Mildos diena. Tikra lietuviška meilės diena, galinti ir turinti nukonkuruoti vasario 14-ąją minimą šv. Valentino dieną, kurios ištakos anapus Atlanto. Kad konkurencijos svarstyklės linktų dievaitės Mildos naudai, LR Seimo narė Milda Petrauskienė jau trečią kartą Utenoje surengė linksmą, nuotaikingą, kupiną meilės ir žavesio šventę Mildos dieną. Ji buvo švenčiama saulėtą ir pavasariškai šiltą gegužės 14-ąją Utenos kultūros centre, į kurį susirinko 25-ios Mildos iš Utenos rajono, bičiuliai, Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovai, žiniasklaidos atstovai bei kiti svečiai.
Mildos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Netoli Perlojos iš Ašarinio ežero išteka upeliukas Mildupis. Žinia, prieš keletą šimtmečių jis buvo didesnis, o dabar legendos nuotrupos kalba, jog ten mėgusi vaikščioti lyg tai kunigaikštytė, lyg tai dievaitė Milda.
Pagoniškais laikais gegužės mėnuo dar vadintas sėmeniu, žiedžiu, miličiu, mildiniu. Pasak mitologų, Mildos garbintojus ir žiniuonis, žolelėmis ar užkalbėjimais gydžiusius meilės negalias, žmonės vadino mildauninkais. Beje, šį žodį kaimuose dar prieš dešimtmetį būdavo galima išgirsti gyvą, iš senolių lūpų. Mildauninkais vadinti ir tie, kurie mokėjo apmalšinti arba sužadinti meilės aistras ar sopulius. Daugybė pavyzdžių, liudijimų, legendų ir dievų liudija, kad lietuviai ne prasčiau už kitas tautas kreipę dėmesį į meilę, seksualinį bei šeimyninį gyvenimą. Tad yra tvirtas pagrindas gegužės 13-ąją ir visą mėnesį drąsiai mylėti, mylėtis ir voliotis žolėje, o ne vasario sniege.
Taip apie Mildos dieną kalbėjo renginio vedėjas Linas Bražionis, pasakojęs apie šventės reikšmę lietuvių tautos gyvenime. Apie jos svarbą kalbėjo ir pati renginio sumanytoja ir įgyvendintoja Milda Petrauskienė. Seimo narė dėkojo atvykusioms Mildoms bei kitiems svečiams, prisiminė praėjusius mildadienius ir maloniai visus nustebino pranešdama, kad kitais metais yra planuojama Utenoje surengti respublikinę Mildų dieną-suvažiavimą. Šis Seimo narės pranešimas sulaukė audringų aplodismentų.
Visos Mildos buvo pasveikintos skambiai žodžiais, joms įteikta gėlių. Mildas sveikino Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, LSDP Utenos skyriaus pirmininko pavaduotoja Zita Ringelevičienė, kiti svečiai, pavasarinių gėlių puokštė buvo įteikta svarbiausiajai Mildai Mildai Petrauskienei. Seimo narė sulaukė nemažai sveikinimų: nuoširdžius sveikinimo žodžius tarė Utenos bičiuliai, pačios Mildos Seimo narei dėkojo už pakvietimą į gražią ir lauktą šventę. Lauktą todėl, kad kai kurios Mildos į šventę atvyksta jau trečią kartą ir neabejoja, kad tradiciniu tapęs renginys jas pakvies susiburti kiekvieną pavasarį.
Vien sveikinimais šventėje nebuvo apsiribota. Milda Petrauskienė pasistengė, kad susibūrusioms Mildoms ir kitiems svečiams netektų nuobodžiauti. Susirinkusius linksmino iliuzionistas Mantas Wizard, melodingas dainas atliko Utenos kultūros centro jaunimo choras SOLE, Pakalnių kultūros centro moterų ansamblis. Bendraudamos Mildos vaišinosi vaisias, kava ir arbata.
Visus sužavėjo mažiausia, ketverių neseniai sulaukusi Mildutė. Ji su mama ir broliuku šventėje dalyvauja jau trečią kartą. Pirmojoje šventėje Mildutė buvo dar visai mažytė, o dabar jau paaugusi ir nebijanti bendrauti. Tiesiog galime matyti, kaip Mildutė auga ir bręsta, sakė Milda Petrauskienė. Džiugu žinoti, kad jai ir jos šeimai sekasi gerai, kad ji tokia linksma ir džiuginanti kitus.
Šventė užsitęsė: nė viena Milda, nė vienas svečias nenorėjo skirstytis. Buvo apie ką pakalbėti, padiskutuoti, buvo su kuo pabendrauti. Jau gerai viena kitą pažįstančios Mildos linkėjo sveikatos, ramybės, kasdienių džiugių akimirkų. Ir žadėjo būtinai atvykti į ketvirtąją šventę. Juk joje jau susiburs visos Lietuvos Mildos.
