Straipsniai 

Ar šešėlinę ekonomiką įtraukti į nacionalinį produktą?

Europoje gana aktyviai svarstomas klausimas apie galimybę šešėlinės ekonomikos produktus įtraukti į nacionalinį produktą, kitaip sakant, į bendrąjį vidaus produktą (BVP). Tokio žingsnio šalininkai savo poziciją argumentuoja tuo, kad tokiu atveju būtų galima tiksliau ir visapusiškiau nustatyti šalies turtėjimo procesą. Jie sako - jeigu į BVP įskaičiuotume narkobiznį, prostituciją ir panašius šešėlinius dalykus, galėtume parodyti, kad šalies mastu  gautos įvairių grupių pajamų suma yra didesnė nei BVP skaičiuojama įprastiniu būdu. Suomijoje ar Švedijoje tas BVP padidėjimas siektų 4-5 %, o, tarkim, Italijoje 1-2 %. Visos ES metinis produktas, Eurostato teigimu, pakeitus skaičiavimo būdą galėtų padidėti 2,4 %.

Tik iš pirmo žvilgsnio šis pokytis oficialioje statistikoje yra paprastas. Giliau pažvelgus matyti tikrasis, drįstu teigti – statistinės ekvilibristikos motyvas: padidinti BVP rodiklį tam, kad biudžeto deficito procentinė dalis nacionaliniame produkte sumažėtų. Didesniame, padidintame BVP tas pats biudžeto deficitas, sudarys mažesnę procentinę dalį. Pavyzdžiui, tas pats 3 mlrd. eurų biudžeto deficitas senuoju, įprastiniu būdu paskaičiuotame 100 mlrd. eurų BVP bus didesnis nei BVP, į kurį įeitų pajamos iš narkobiznio, prostitucijos, nelegalios prekybos cigaretėmis ar alkoholiu ir t.t. ir kuris sudarytų, sakykim, 105 mlrd. eurų. Pirmu atveju deficitas sudarytų 3 % BVP, o antru – 2,86 %. Taip pakoregavus BVP rodiklį atsiranda galimybė Briuseliui demonstruoti geresnę biudžetinę tvarką, užganėdinti Briuselį – žiūrėkite, mūsų biudžeto deficitas mažesnis nei 3 % BVP. Kaip žinia, tie 3 % yra riba tarp leistino ir neleistino.

Tuo problemos nesibaigia. Dar Saimonas Kuznetz‘as, mums padovanojęs nacionalinio produkto skaičiavimo metodiką, įspėjo: BVP nėra idealus visuomenės gerovės kilimo rodiklis. Jis deramai neatsižvelgia į nerinkos sektoriuose sukuriamas vertybes. Pavyzdžiui, į gėrybes, kurios kuriamos švietime, moksle ir t.t..

Vėliau ekonomistai atkreipė dėmesį į tai, kad į BVP įeina produktai ir paslaugos, kurios, viena vertus, atneša pajamas, o kitu požiūriu – sukelia žalą (rūkalai, alkoholis ir pan.).

Šio straipsnelio (teksto) autorius į mokslinę apyvartą yra įvedęs antiekonomikos sąvoką, kuri atspindi neigiamą žmonių veiklos aspektą. Tai leidžia parodyti, kad egzistuoja žmonių veiklos pasekmės, kurios pasireiškia kaip žala ir kad ji turi  būti minusuojama nustatant, kokiu mastu šalis praturtėjo per metus. Pritaikant pasakyta, mūsų nagrinėjamam atvejui tektų pripažinti, kad narkobiznis ar prostitucija kai kam atneša pajamas, tačiau kartu tai yra antiekonomikos dalis, kuri MAŽINA visuomenės gaunamą naudą. Vadinasi, šia dalimi šešėlinė ekonomika prisideda ne prie šalies praturtėjimo, o prie jos plačiai suprantamo nuskurdimo. Vienais, pavyzdžiui, prekybos žmonėmis atvejais, antiekonomikos dalis yra ypač didelė, kitais, tarkim, prekybos namine, mažesnė.

Pagaliau egzistuoja dar vienas fundamentalus kontrargumentas aptariamai statistinei naujovei – šešėlinė veikla yra slapta, jos nieks nedeklaruoja. Vadinasi, reiktų remtis gana subjektyviais vertinimais, kurie lengvai gali tapti politinių manipuliacijų instrumentu.

Apibendrintai galima teigti, kad siūlymai įtraukti šešėlinę ekonomiką į BVP skaičiavimus sukelia rimtų abejonių.