STRAIPSNIAI SPAUDOJE 

    Utenos muzikos mokykla švenčia 50-ies metų  jubiliejų. Jau vasario mėnesį mokykloje prasidėjo šventiniai renginiai, kuriuos vainikavo baigiamasis akordas – šventinis koncertas „Muzika, priklausome Tau...“.
    Muzikos mokykla Utenoje įsteigta 1964 m. liepos 1 d. Pirmoji mokyklos direktorė –Janė Barčienė. Mokytojai Irena Jovaišienė,   Zenona Gylienė, Algirdas Palskis, Vytautas Mikšys priėmė mokytis fortepijono ir akordeono specialybės  pirmuosius 75 mokinius.
    Mokykla augo, mokytojų kolektyvą papildė nauji mokytojai, buvo steigiamos naujos specialybės. 1966–1967 m. įsteigtos smuiko, triūbos specialybės, akordeonininkai susibūrė į orkestrą. Tais pačiais metais muzikinę veiklą pradėjo pirmasis mokyklos choras. Pasitinkant mokyklos 25-metį įsteigti muzikos mokyklos filialai Užpaliuose ir Tauragnuose. Per tuos metus mokinių skaičius ūgtelėjo per 200.
    1991 m. Utenos muzikos mokyklai paskirtas erdvus ir šviesus pastatas Maironio gatvėje. Nuo to meto mokyklos koncertų salė tapo Utenos miesto rimtosios muzikos mylėtojų traukos centru. 1998 m. mokyklos direktoriumi tapo Arūnas Katinas, vadovaujantis  iki šiol. Mokykloje buvo pradėtas modernizuoti muzikinio ugdymo procesas, atnaujinti muzikos instrumentai, įsigyti kompiuteriai su muzikine programine įranga, sukomplektuota moderni įgarsinimo, apšvietimo, garso įrašymo aparatūra. Visos mokytojų darbo vietos aprūpintos kompiuterine technika, šiuolaikiškai   įrengti solfedžio ir muzikos istorijos kabinetai.
    Mokykloje yra rengiama nemažai festivalių, konkursų: respublikinis autorinės dainos festivalis „Ave, Vita!“, pilietinės dainos festivalis-konkursas „Volunge šauk ąžuole“, tarptautinis jaunųjų  atlikėjų konkursas „Mažieji talentai“, fortepijoninių ansamblių konkursas „Muzikinės akimirkos“. Kovo 11-oji yra  minima, rengiant  muzikuojančių šeimų festivalį „Vienu ritmu“. Kasmet uteniškiai yra pakviečiami į mokyklos festivalį „Kamertonas“, Pasaulinės muzikos dienos, Advento, Kalėdų koncertus.
    Šiuo metu mokykloje mokosi 260 mokinių, dirba 22 mokytojai. 11 iš jų – buvę mokyklos auklėtiniai. Be teorinių disciplinų  mokiniai renkasi vieną specializacijų: chorinio dainavimo, fortepijono, smuiko, vargonų, akordeono, klarneto, saksofono ir kt. 2001 m. įsteigtas saviraiškos skyrius, į kurį priimami visi liaudies instrumentais muzikuoti norintys vaikai, ikimokyklinukai susipažįsta su muzika ankstyvojo muzikinio ugdymo grupėje.
    Prie sėkmingo Utenos muzikos mokyklos gyvavimo, dabartinių patalpų perdavimo 1991 m. Muzikos mokyklai daug prisidėjo LR Seimo narė Milda Petrauskienė. Pateikėme Seimo narei keletą klausimų.
    – 50 metų mokyklai – tai branda ar tik įsibėgėjimas?
    – 50 metų žmogaus gyvenime – branda, vidurvasaris. Kolektyvo, mokyklos – tai šešių kartų gyvenimas, prisimenant pirmuosius mokinius ir ugdant, mokant muzikos paslapčių  dabartinius. Keitėsi mokiniai, keitėsi mokytojai, bet mokyklos dvasia ir siekis – auginti, mokyti, ugdyti dvasingas, kūrybingas asmenybes, mokančias suprasti gėrį ir grožį – išliko visada bėgant metams. Nuoširdžiai sveikinu mokyklos bendruomenę 50-ies metų sukakties proga. ši graži šventė sukūrė bendrystės jausmą, leido pasidžiaugti tuo, ko nespėjame pastebėti kasdienybės bėgime: kartu nuveiktais darbais, entuziastingais, kūrybingais mokytojais, išmintingais vadovais, talentingais mokiniais.
–    Kas paskatino pasirūpinti, kad Utenos muzikos mokykla gautų naujas patalpas?
    – Kai prieš 29 metus atvažiavau į Uteną, Muzikos mokykla buvo įsikūrusi dviaukščiame mažyčiame pastate J. Basanavičiaus gatvėje. Tuo metu mokykloje mokėsi apie 150 mokinių. Direktorė Janina Barčienė pas mane kaip pas kuratorę, besirūpinančią kultūra ir švietimu, atėjo su pasiūlymais ir prašymais, kad Muzikos mokyklai verkiant reikia naujų patalpų, nes mažame namelyje sunku beišsitekti. Apskritai Utenai reikalinga nauja meno mokykla. Tą patį sakė ir Dailės mokyklos direktorius Jonas Pleckevičius. Pagalvojau: reikia tai reikia. Nuvažiavau pas tuometinį švietimo ministrą Henriką Zabulį ir papasakojau visą susiklosčiusią situaciją dėl Meno mokyklos. Sakiau, kad Utenoje yra daug gabių, talentingų vaikų, kurie nori tobulėti ir lavintis. Ilgai prašymais atakavau ministrą, kol jis pažadėjo atvykti į Uteną ir apžiūrėti viską vietoje. Pamenu, kai ministras atvažiavo, aplankėme Vaikų muzikos mokyklą, Dailės mokyklą, kuri glaudėsi 5–ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Vyturių progimnazija). Ministras pažadėjo, kad ateityje meno centras Utenoje tikrai bus: Muzikos mokykla, Dailės mokykla, choreografijos studija ir dramos studija. Bet... keitėsi laikmetis, per Lietuvą ritosi Sąjūdžio banga, Lietuva ėjo laisvėjimo keliu, tad atsirado kitų daug svarbesnių dalykų.
    – Kaip klostėsi naujųjų patalpų Muzikos mokyklai reikalai pirmaisiais laisvos Lietuvos metais?
     – Džiaugiuosi, kad mintis apie Meno mokyklą Utenoje niekada nebuvo pamiršta. Atėjus 1991 metams tuometinė Lietuvos demokratinė darbo partija (LDDP) paveldėjo pastatą Maironio gatvėje, pastatytą partijos narių mokesčio lėšomis. Buvo aišku, kad mes tokio pastato neišlaikysime, jį reikia kam nors perduoti. Nugirdau tuometinių rajono vadovų pokalbį, kad šį pastatą žada perimti ir atiduoti krašto apsaugai ar dar kažkam.
    1991 m. rugpjūčio 29 d., būdama Lietuvos demokratinės darbo partijos Utenos rajono tarybos pirmininke, sukviečiau LDDP narių susirinkimą, kuriame buvo priimtas istorinis nutarimas  atiduoti minėto pastato Maironio gatvėje pirmą ir antrą aukštus Utenos muzikos mokyklai. Partijos nariai tam nutarimui vieningai pritarė. Partijos narių susirinkimo nutarimas buvo publikuotas rajono laikraštyje „Utenis“ (1991 m. rugsėjo 3 d. numeryje). Po šio nutarimo susitikau su direktore Janina Barčiene ir pasakiau: rugsėjo 1-ąją keliaukite į naująsias patalpas. Taip ir atsitiko: visa Muzikos mokykla iš J. Basanavičiaus gatvės pastato atžygiavo į naujuosius savo namus. Širdyje buvo gera ir džiugu, kad pastatas Maironio gatvėje atiteko vaikams. Tada pamaniau, kad rajono vadovai, kad ir ką buvo sumanę dėl šio pastato, vaikų atgal išprašyti nedrįs...
    – Utenos muzikos mokyklą ir dabar globojate...
    – Laikas eina, viskas keičiasi, deja, ir sensta. Laikas palietė ir Muzikos mokyklą: ją būtinai reikia apšiltinti. Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas man davė „namų darbų“: rasti lėšų mokyklos apšiltinimui. Ir ką gi, man pasisekė, „namų darbus“ atlikau gerai: mokyklos apšiltinimui skirta 800 tūkst. Lt. Reikia tikėtis, kad remonto darbai prasidės jau netrukus, o ateinančiais mokslo metais visi mokyklos mokiniai ir mokytojai dirbs ir mokysis jau šiltose, jaukiose klasėse ir kabinetuose.
     – Jubiliejinio koncerto metu mokyklos bendruomenei pateikite dar vieną malonią staigmeną...
    – Taip. Nutariau ir šventės metu tai pasakiau visai mokyklos bendruomenei, kad nuo ateinančių mokslo metu pradžios skirsiu 100 Lt dydžio stipendiją vienam iš mokyklos mokinių. Kuriam, manau, pasakys mokyklos vadovai ir mokytojai, išrinkę tą mokinį, kuriam labiausiai reikalinga ir kuris vertas šio finansinio paskatinimo. Stipendija mokiniui bus skiriama kas mėnesį tol, kol būsiu Seimo nare.
    – Ko palinkėtumėte Utenos muzikos mokyklai?
    – Nuoširdžiai dėkoju ir džiaugiuosi Utenos muzikos mokyklos pasiekimais ir laimėjimais. Linkiu, kad mokykla būtų svarbus kultūros, meno ir talentų puoselėjimo centras ne tik Utenoje, bet ir visoje Aukštaitijoje, kad mokyklos veikla daugiabalsiškai skambėtų visoje Lietuvoje, o geroji žinia apie Utenos muzikos šventovę sklistų į visas pasaulio puses. Visai mokyklos bendruomenei – kūrybinio polėkio, atkaklumo ir sėkmės!