Lietuvoje įvyko eilinis
pasaulio lietuvių ekonomikos forumas, kuriame turėjo būti svarstomi
strateginiai mūsų šalies ūkio raidos klausimai vidaus politikos ir
tarptautiniame kontekste. Į forumą nebuvau kviestas, todėl negalėjau išdėstyti
savo požiūrio tenai. Tačiau jaučiu profesinę ir pilietinę pareigą pateikti
savo, kad ir labai koncentruotą, telegrafiškai išdėstytą požiūrį į mūsų ūkinę situaciją forumo
kontekste.
Esu holistinės krypties ekonomistas, todėl
nesutinku su forume vyravusia, nors ir nebylia, nuostata, kad ekonomika ir
rinka arba kitaip verslas yra tas pats. Ekonomika yra mūsų gyvenimo aspektas,
susijęs su išteklių ribotumu, su kuriuo susidūrę ekonominiai individualūs ir
grupiniai subjektai ekonomizuoja, t.y. ieško optimalaus santykio tarp naudos bei tų ribotų išteklių sąnaudų.
Daugiau ar mažiau vykusiai ekonomizuoja VISI
subjektai individai, verslo bendrovės, vietos ar šalies lygio valdžios
institucijos. Vieni iš jų siekia privačios, kiti viešosios, bendrosios naudos
daugiau geros kokybės viešųjų gėrybių.
Iš to, ką iš žiniasklaidos žinau apie forumo
darbą, susidaro įspūdis, jog ten nebuvo rimtai, paradigmiškai kalbama apie
ekonomiką kaip visumą, kaip viešojo ir privataus sektorių vienybę. Mano
žiniomis dažniausiai buvo apsiribojama verslo, manau, neišgalvotų problemų
aptarimu. Apie viešojo sektoriaus problemas buvo kalbama nepakankamai, pabirai ir
todėl, įtariu, paviršutiniškai. Taip atrodo susipažinus su pagrindinio pranešėjo
brito Marko Gaskellio pranešimo turinio atpasakojimu žiniasklaidoje bei su kitų
oficialių pranešėjų sąrašu.
Pavyzdžiui, pagrindinis pranešėjas, sprendžiant
iš jo pasisakymo turinio, priklauso
neoliberaliai ekonominės minties krypčiai, todėl kaip ir kiekvienas jos atstovas
kalba apie išlaidaujančią valdžią, žemas algas kaip konkurencinį šalies pranašumą
tarptautinėse rinkose ir panašius dalykus.
Prisipažinsiu, šiek tiek šiurpina faktas, kad,
kaip rašoma programoje, verslumą norima ugdyti jau ikimokykliniame amžiuje. Teko
girdėti iš ikimokyklinio ugdymo pedagogų, su kokiu dideliu džiaugsmu jie tai
skiepija vaikams. Tai pasišovusi daryti ir
Austėja Landsbergienė turėtų suvokti,
kad vaikystėje dedami žmogiškumo pagrindai ir kad tame amžiuje neturėtų būti
formuojami egoistiški, tik konkurenciją žmonių santykiuose išpažįstantys, bet
solidarumo nemokantys rinkos robotukai. Tikiuosi, kad mano nuogąstavimams nėra
rimto pagrindo ir pranešėja nenusirito iki individualistinės pasaulėžiūros,
tapatinančios ne tik rinką ir ekonomiką, bet ir rinką ir visą visuomenę, žemumų.
Rodos, tarp forumo dalyvių neatsirado žmogaus,
kuris pasakytų: šalies vieta pasaulinėje ekonomikoje priklauso ne tik nuo
verslo, bet ir nuo to, kaip funkcionuoja viešasis sektorius mokyklos,
universitetai, teisėkūra bei teisėsauga ir t.t.. Jeigu viešasis sektorius yra
nusmurgęs blogai finansuojamas ir prastai valdomas - šalis negali pasigirti
aukšta gerove. Nebus ji ir konkurencinga. Ir atvirkščiai jeigu viešasis
sektorius, kuriantis sisteminio pobūdžio viešąsias gėrybes, gauna tinkamą
finansavimą ir yra politiškai ir administraciniu požiūriu gerai tvarkomas,
valdomas, šalis efektyviai išnaudos turimus ribotus žmonių, technikos,
finansinius ir kitus išteklius. Gerovės lygis joje bus aukštas ir kraštas bus
konkurencingas tarptautiniu mastu.
Užtenka
susipažinti su tarptautiniais konkurencingumo reitingais. Juose aukščiausias
pozicijas užima tos šalys, kurios
išmintingai palaiko balansą tarp išteklių skiriamų viešajam ir verslo
sektoriams, kuriose mokyklos, policija ir kitos viešojo gyvenimo sferos
nebadmiriauja. Turiu galvoje pirmiausia Šiaurės šalis Suomiją, Švediją,
Daniją ir t.t. Deja, su savo mažiausiu
Europos sąjungoje- 27% nuo BVP- biudžetu į protingą ekonominį balansą
pretenduoti negalime. Normalioje
ekonomikoje ši dalis svyruotų
apie 35-40%. Vadinasi, mes negalime pretenduoti į aukštos gerovės šalies vardą
bei dideles konkurencines galias nekurdami geros kokybės pakankamo kiekio
viešųjų gėrybių. Tą mintį, jei būčiau dalyvavęs forume, būtinai būčiau
pabrėžęs.
Kitas
mano nepadaryto pranešimo postulatas būtų buvęs: Nesididžiuokime konkurenciškai
žemais darbo užmokesčiais. Taip, viena vertus, žemi atlygiai darbuotojams
prisideda prie gamybos kaštų mažinimo ir
yra naudingi verslui, jei naudą vertinam tik mikro, privačiame lygyje. Tačiau
makrolygyje, tai gali reikšti, ir reiškia, neišgyvenančių ir besijaučiančių
nuvertintais, devalvuotais darbuotojų masinę emigraciją. Pastaroji gimdo
kvalifikuotos darbo jėgos stygių,
struktūrinį nedarbą. Nevertėtų užmiršti to, kad emigracija mažina turto kūrėjų
skaičių, vadinasi, menkina ekonominio augimo perspektyvas. Reiktų atsižvelgti
ir į tas, tiek asmenines, tiek viešąsias žalas, kurias sukelia skurdas,
socialinė atskirtis ir kurias tenka
priskirti ne ekonomikai, bet antiekonomikai. Ta antiekonomika daro neigiamą
poveikį visoms gyvenimo sritims, taip pat ir verslui. Bet pastarasis,
būdamas individualistiniame,
neoliberaliame transe, tų žalų, rodos,
nemato. Nes neoliberaliame ekonomikos paveiksle jų tiesiog nėra.
Iš
to, ką žinau apie pasisakymų forume turinį, sprendžiu, jog tokių holistinių
pranešimų ir kalbų nebuvo. Gaila, nes tai reiškia, jog forumas nepasirūpino,
kad vyktų TIKRA DISKUSIJA, kurioje būtų pristatyti ĮVAIRŪS požiūriai į Lietuvos
ekonomikos būklę ir jos raidos perspektyvas. Juk galėjo forumo organizatoriai
pakviesti į renginį, pavyzdžiui, ekonomistą profesorių Romą Lazutką. Betgi ne -
jie pakvietė teisininką, vieną žinomiausių laisvarinkininkų Remigijų Šimašių. Todėl, jaučiu, - tai buvo bendraminčių
neoliberalų sueiga, kurioje individualistinė indoktrinacija buvo svarbesnė nei
realių išeičių, alternatyvų paieška.
Renginį, matyt, galima pavadinti dominuojančios individualistinės paradigmos
šalininkų pabendravimu, visuomenei perduodant katekizminę tiesą Gerai
verslui, gerai ir visai visuomenei. Jeigu būčiau pakviestas, forumui būčiau
pateikęs alternatyvų ekonominį požiūrį:
Kai gerai visai visuomenei, gerai ir verslui. Dar būčiau pridėjęs: Mieli
verslininkai, nedarykit klaidos nesusitapatinkit su visa ekonomika. Taip pat
būčiau pataręs: jei ateityje organizuosit tokius forumus, žymiai tiksliau juos būtų pavadinti
ne ekonomikos, bet verslo forumais. Tuomet daugelis čia išsakytų pastabų
atkristų.
Pabaigai - politinis
pastebėjimas. Renginį be asocijuotų verslo struktūrų organizavo ir, įtariu,
mokesčių mokėtojų pinigais parėmė viešąjį nacionalinį interesą turinčios
atstovauti Ūkio ir Užsienio reikalų ministerijos. Girdėjau, kad joms vadovauja
žinomi socialdemokratai Linas
Linkevičius ir Evaldas Gustas. Taip pat esu girdėjęs, jog
socialdemokratai nesivadovauja neoliberalia ideologija ir kad laisvarinkininkai
yra jų ideologiniai varžovai. Bet teko girdėti ir kitokių kalbų - esą,
visos sisteminės partijos Lietuvoje, nepriklausomai nuo jų pavadinimų, yra
liberalios...
P.S. Noriu prisistatyti. Esu lietuvis. Esu
ekonomistas. Tiesa, nesu pasaulinio masto lietuvis ar ekonomistas. Priklausau
holistinei krypčiai ekonomikos moksle. Prieš išeidamas į politiką buvau
Lietuvos ekonomistų asociacijos prezidentas. Prieš keletą metų kolegos mane buvo išrinkę geriausiu Lietuvos
ekonomistu. Esu skaitęs mokslinius pranešimus konferencijose Londone, Pekine,
Vroclave ir kitur. Esu parašęs knygą globalios ekonomikos ir antiekonomikos klausimais.
