Lygiai prieš metus inicijavau apskrito stalo diskusiją Seime „Ar 2015 metais merus rinksime tiesiogiai?“, kurioje dalyvavo Seimo nariai, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Konstitucinio Teismo atstovai, politologai, sociologai. Nors dėl tiesioginių merų rinkimų diskutuojame kone du dešimtmečius, buvo labai svarbu dar kartą išgirsti visų nuomonę, ar tiesioginiai merų rinkimai yra reikalingi, kokie tokių rinkimų pliusai ir minusai. Sociologiniai tyrimai parodė, kad daugiau kaip 80 proc. Lietuvos gyventojų pasisako už tiesioginius merų rinkimus. Ir visi diskusijos dalyviai palaikė idėją, kad būtent dabar atėjo metas tesėti rinkėjams duotą pažadą. Tačiau aiškiai supratau, kad tie du projektai, numatantys keisti Konstituciją ir įteisinti tiesioginius merų rinkimus, nebus įgyvendinti, nes tam reikia 96 Seimo narių balsų. Išsiskyrė nuomonės – vieni politikai pasisakė už tai, kad tiesiogiai rinktas meras būtų vykdomoji institucija, kiti, tarp jų – ir mūsų, socialdemokratų frakcija, palaikė Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonę ir pasisakė už tai, kad meras būtų politikas, tarybos narys ir jos pirmininkas. Tada mes, šio įstatymo rengėjai, pasirinkom kitą variantą – įteisinti tiesioginius merų rinkimus nekeičiant Konstitucijos. Aš su kolegom prie šių dviejų įstatymų projektų – Vietos savivaldos ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų – intensyviai dirbom keletą mėnesių. Daugumos Seimo narių balsais šie įstatymai buvo priimti. Tai, sakyčiau, istorinis įvykis, didelis žingsnis pirmyn, atversiantis kokybiškai naują savivaldos raidos etapą. Džiaugiuosi skaitydama rajono spaudoje, kad tiesioginiams merų rinkimams pritaria ir Utenos rajono politikai.

Kokios naudos politiniam šalies gyvenimui, gyventojams atneš tiesioginiai merų rinkimai?

Žmonės dešimtmečius laukė, kada galės merus rinkti tiesiogiai. Liberalų ir centro sąjunga net buvo sumaniusi rengti referendumą šiuo klausimu. Tai žingsnis didesnės demokratijos link – nuo šiol žmonės patys turės teisę spręsti, koks politikas geriausiai atstovaus tiek miesto, tiek rajono, žmonių interesams ir žinos, už kokius sprendimus jie gali tiesiogiai reikalauti atsakomybės iš mero. Tiesioginiai mero rinkimai leis žmogui pasijusti labiau išgirstam. Tai, be abejo, sąlygos žymiai didesnį rinkėjų aktyvumą. Europoje žmonės tiesiogiai merus renka tokiose valstybėse kaip Italija, Vokietija, Vengrija, Bulgarija ir kt., kur rinkėjų aktyvumas siekia 60-69 proc., kai Lietuvoje per paskutinius dvejus savivaldybių rinkimus aktyvumas siekė vos 40 proc.

Žmones erzina tai, kad partijos po rinkimų susitaria, pasidalina postus, paperka kai kuriuos tarybos narius, kitaip tariant, vyksta politinis turgus. Atsitinka taip, kad partija, gavusi daugiausia mandatų, atsiduria opozicijoje, o meru tampa vos vieną ar du mandatus gavusios partijos atstovas. Didelė merų kaita – kai kuriose savivaldybėse merai per kadenciją pasikeitė 3 ar 4 kartus.

Dabar meru bus tas, kurį pasirinks gyventojai. Tiesiogiai žmonių išrinktą merą atstatydinti bus sudėtinga, nepakaks vien politinio noro, reikės ir Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo. Tarybos nariai galės pradėti mero atstatydino procedūrą, bet dėl rimtų motyvų ir dviem atvejais: jei meras sulaužė priesaiką arba nevykdo įstatymų. Tai taikoma ne tik merui, bet ir tarybos nariams. Mero ir tarybos nario pašalinimo procedūra labai panaši į Seimo nario apkaltos procedūrą.

Kokios naujovės, tiesiogiai renkant merą? Ką rinkėjai turėtų iš anksto žinoti?

Ateinančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose įvedama mišri rinkimų sistema: savivaldybės tarybos nariai renkami taikant proporcinę rinkimų sistemą: balsuojant už kandidatų sąrašus, tarybos narys – meras bus renkamas vienmandatėje rinkimų apygardoje. Kitaip tariant, rinkėjai, atėję prie rinkimų urnų, gaus 2 biuletenius – balsuoti už politinių partijų, rinkimų komitetų kandidatų sąrašus, kitame sąraše – alfabeto tvarka bus surašyti kandidatai į tarybos narius – merus (reikės pasirinkti vieną iš jų). Renkant merus galimi 2 turai. Pirmame ture kandidatas bus laikomas išrinktu, jeigu apygardoje ateis balsuoti ne mažiau 40 proc. rinkėjų ir kandidatas gaus daugiau nei pusę rinkėjų balsų arba ne mažiau kaip 1/5 nuo visų rinkėjų skaičiaus. Jeigu pirmame ture meras neišrenkamas, antrame ture varžosi du pirmame ture daugiausia rinkėjų balsų gavę kandidatai ir išrinktu laikomas tas, kuris gauna daugiausia rinkėjų balsų. Jeigu tiesiogiai išrinktas meras netenka įgaliojimų, skelbiami nauji tiesioginiai mero rinkimai. Tačiau, jeigu meras netenka įgaliojimų likus mažiau negu metams iki kitų savivaldybių tarybų rinkimų, nauji mero rinkimai nerengiami.

2015 metais kovo 1 d. vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose bus dar viena naujovė: kandidatus į tarybos narius galės iškelti ir rinkimų komitetai – t. y. žmonių grupė (komitetas), kurį sudaro ne mažesnis skaičius, negu toje apygardoje renkamų tarybos narių skaičius, padauginus iš dviejų (Utenoje tai būtų ne mažiau 50). Ši naujovė atsirado po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad ir piliečiai, nebūdami partijų nariais, nebūdami partijų sąrašuose, gali dalyvauti rinkimuose, patys sudaryti kandidatų į savivaldybių tarybų narius ir merus sąrašus. Taip pat pilietis ir nebūdamas jokiame sąraše, galės kandidatuoti į savivaldybių tarybų narius – merus išsikėlęs pats save.

Naujovė dar ir ta, kad tiek politinės partijos, tiek rinkimų komitetai, tiek patys save išsikėlę kandidatai į merus, turės surinkti atitinkamą skaičių juos palaikančių rinkėjų parašų (kaip numatyta įstatyme, parašų ne mažiau kaip 20 proc. skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui gauti, bet ne mažiau kaip 100 (mažoms savivaldybėms, tokioms kaip Neringa) tos savivaldybės rinkėjų parašų). Konkretų parašų skaičių kiekvienai savivaldybei nustatys Vyriausioji rinkimų komisija.

Kai kurių politinių partijų ir politikų nepasitenkinimą sukėlė tai, kad, jeigu politinės partijos ar rinkimų komiteto keliamame kandidatų sąraše yra kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – 2 VMDU dydžio (apie 4500 Lt). Ir jeigu tas kandidatas išrenkamas tarybos nariu ir jis neatsisako mandato – jam tas užstatas grąžinamas. Jeigu atsisako – negrąžinamas. Taip padaryta atsižvelgus į ilgą laiką girdėtus rinkėjų priekaištus: kad apgaudinėjami rinkėjai, šie išrenka vienus, o į tarybą pakliūna kiti. Kitaip tariant, politinės partijos mėgsta sudaryti patrauklius kandidatų sąrašus, įrašydami seniūnus, mokyklų direktorius, savivaldos padalinių vadovus, kitus populiarius mieste ar rajone žmones, net Seimo narius, kurie net negalvoja apie darbą savivaldybės taryboje, po rinkimų tuoj pat atsisako mandato ir toliau dirba savo darbą. Per praėjusius rinkimus vos ne trečdalis išrinktų tarybos narių atsisakė mandatų. Ir taip sąraše tų „razinų“ nebelieka, o į savivaldybės tarybą patenka tie žmonės, kurie turi žymiai mažesnį rinkėjų pasitikėjimą. Todėl mes, įstatymo rengėjai, buvom už tai, kad rinkėjai nebūtų apgaudinėjami. Manau, kad užstato įvedimas kažkiek tam užkirs kelią.

Ar pakankami bus mero įgaliojimai? Vieni sako, kad tai tik demokratijos imitacija, butaforija, kad meras neturės realios valdžios, per maži jo įgaliojimai, kiti pergyvena dėl to, kad merai taps „karaliukais“...

Visagalio mero nebus. Ir neturėtų būti. Įstatyme labai aiškiai apibrėžtas mero ir savivaldybės tarybos santykis: „Savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų įstatymo nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas tarybos narys – meras. Meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus“. Meras atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklą. Įstatyme merui priskiriama ir daugiau įgaliojimų. Jis skiria į pareigas ir atleidžia savivaldybės biudžetinių įstaigų (išskyrus savivaldybės švietimo) vadovus, įgyvendina ir kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais. Taip pat skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkas yra savivaldybė, išskyrus švietimo įstaigas) vadovus, keičia pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka ir kt.

Įstatymų pataisos numato, kad meras turės teisę atlikti ir viešojo administravimo ir vietos valdžios funkciją. Jo pareiga – užtikrinti sklandų savivaldybės darbą, savivaldybei deleguotų funkcijų įgyvendinimą, vietos bendruomenių įtraukimą į savivaldybės ekonominės ir socialinės gerovės kūrimą.

Jau vien tai, kad meras bus tiesiogiai išrinktas žmonių, turės jų pasitikėjimą jis bus ir savivaldybės vadovas, atsakingas už jos darbą, jam suteiks galimybę veikti ryžtingai ir prisiimti atsakomybę. Esu tikra, jog įgaliojimų apimtis ir jų įgyvendinimo efektyvumas dažnai priklauso nuo juos vykdančio asmens. Tai patvirtina ir mūsų Prezidentės pavyzdys. LR Konstitucijoje aiškiai apibrėžti Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimai, kurie yra gana riboti, tačiau tai netrukdo tautos išrinktai Prezidentei Daliai Grybauskaitei aktyviai veikti šalies gyvenime, reikšti savo nuomonę, pasisakyti visais žmonėms rūpimais klausimais. Prezidentė turi nemažai neformalių galių. Taip ir su tiesiogiai rinktais merais.

Jeigu pasiteisins tiesioginiai merų rinkimai su dabar jam nustatytomis galiomis, niekas netrukdo Seimui žengti toliau – pakeisti Konstituciją ir dar labiau atrišti rankas miestų ir rajonų vadovams.

Girdžiu kai kurių politikų nuogąstavimus, jog po rinkimų gali susidaryti situacija, kai nesutaps tiesiogiai išrinkto mero ir tarybos daugumos nuomonė, kils konfliktai ir pan. Manyčiau jog tokioms dvejonėms nėra pagrindo, kadangi tai skatins diskusijas, kompromisų paieškas, tai taps tam tikru stabdžiu užkertant kelią piktnaudžiavimui turimos valdžios galiomis. Tiesiogiai išrinktas meras, jeigu jis turės visuomenės, žmonių pritarimą vienai ar kitai idėjai, o jam piktybiškai trukdys tarybos nariai, jis visada galės kreiptis į rinkėjus, motyvuoti vieno ar kito pasiūlymo reikalingumą. Tarybos nariai, kurie trukdys, nepalaikys – rizikuos būti neišrinkti kitą kadenciją. Be abejo, labai svarbu išrinkto mero santykis su tarybos dauguma. Gerai, jeigu nuomonės ir pozicijos sutampa. Tačiau gali būti neišvengta ir politinių interesų konflikto. Bet tai irgi gali išeiti į naudą – prieš siūlydamas ir priimdamas sprendimus, meras turės atlaikyti kritiką, kuri, be abejo, turės būti vieša. Jeigu meras bus nekompetetingas, jo projektai ir idėjos nerealūs, jų nepalaikys gyventojai. Manau, kad tai nepablogins situacijos.

Ar neatsitiks taip, kad į valdžią pateks populistai „pažadukai“?

Viskas priklausys nuo rinkėjų. Jei mes rinksime protingai ir atsakingai, tuomet aplenksime visus pavojus. Svarbiausia turime žinoti, kokių merų mums reikia. Be abejo, kandidatuos dauguma ir dabartinių merų, atsiras ir naujų lyderių, bus idėjų, programų konkurencija. Atsiras ir tokių, kurie stengsis „apžavėti“ kritikuodami kitus, bet patys nieko nenuveikę ir ne kažin ką gebantys padaryti. Todėl labai svarbu, ar tie kandidatai turi viziją, kaip savivaldybė atrodys po jo kadencijos, kas pasikeis ir kaip tai jis ketina padaryti? Ar žmonėms taps geriau, kokybiškiau gyventi? O tam reikia platesnio mąstymo ir matymo, reikia kompetencijos. Todėl svarbu, kad žmonės aiškiau suvoktų permainas, tiesioginių merų rinkimų ypatumus ir kad aktyviai bei atsakingai rinktųsi savivaldybės valdžią.

Be abejo, tiesioginiai merų rinkimai neišspręs savivaldybėse visų problemų ar galimų piktnaudžiavimų valdžia. Tačiau neginčijamai dalį politinio proceso pakels į viešąją erdvę, valdžia taps prieinamesnė, artimesnė, atskaitingesnė žmonėms. Ir tai jau bus didelis žingsnis demokratijos link.

Ačiū už pokalbį.

Naujausi pakeitimai - 2014-10-06
Jūratė Audra Strakšienė