Kai perskaičiau Rūtos
Janutienės knygą Dinastija, kurioje ji, rodos, argumentuotai ir dokumentuotai
pateikia nuomonę, kad Vytautas Landsbergis tarybiniais laikais buvo ne tik
aktyvus komjaunuolis, marksizmo dėstytojas, bet ir KGB agentas, pagalvojau: dabar
Vytautui yra tik dvi galimybės. Pirma eiti į teismą ir įrodinėti, jog tai yra
Rūtos pramanas arba, antra, eiti prie klausyklos ir išpažinti savo nuodėmes. Į
teismą, matau, Vytautas Landsbergis nesirengia. Nemanau, kad jis ir prie
klausyklos eis. Mat, mano nuomone, iš tiesų jis yra netikintis. Nes Dievo
nebijo.
Tačiau labai tikėtina, kad jis, kaip jau
įprasta, eis į tribūnas ir aiškins, kaip jis vienas, tokiems kaip aš
besipriešinant, išvadavo Lietuvą.
Vasario 16-tą lips, ko gero, jis ir į Signatarų
rūmų balkoną, kuriame eilinį kartą bandys atlikti Jono Basanavičiaus vaidmenį.
Niekada, bent man, to vaidmens atlikimas nebuvo įtikinamas. Labai jau
skirtingos tos asmenybės. J.Basanavičius visada pergyveno dėl Lietuvos likimo. V.Landsbergis
į Lietuvos istoriją įeis kaip politinis egoistas, nepotizmo ir klaninio veikimo
tipažas. J.Basanavičius lietuvius vienijo nesiekdamas postų. V.Landsbergis į
Lietuvos istoriją įeis kaip didis tautos skaldytojas. Dauguma mūsų žmonių tai
gerai suvokia. Tiesa, savoji mažuma palaiko naująjį patriarchą. Kaip rodo
apklausos, tokių žmonių nedaug. Daugumai nekaip dvelkia jo kalbos apie Tėvynę
ir apie jos priešus. Kaip šunaujos ir runkelių atstovas, o mūsų tikrai daug,
pripažįstu jis yra priešų paieškos čempionas. Niekas nesuranda tiek daug
vidaus ir išorės priešų.
Dauguma jaučiasi nejaukiai, kai mato
V.Landsbergio monospektaklius iš tribūnos ar balkone. Jo vietoje normalus
politikas tokių spektaklių atsisakytų. Pirmiausia ateitų į teismą ir įrodytų,
kad jis stalininiame komjaunime nebuvo, marksizmo nedėstė ir Dėdulės
slapyvardžio neturėjo. Ir, kad tokias žurnalistines kirvarpas kaip R.Janutienė
reikia bausti.
Priešingu atveju, jo viešas demonstravimasis
didina nepasitikėjimą mūsų valstybe ir nacionalines šventes paverčia
farsu.
Todėl noriu kreiptis į gerbiamą profesorių:
susilaikykite nuo tribūninių ir balkoninių kalbų atgriaudėjančių švenčių metu.
Tuo Jūs toms šventėms suteiksite daugiau autentiškumo, nuoširdumo, išvaduosite
šimtus tūkstančių žmonių iš nejaukių situacijų. Tiesiog pabūkite kukliu tų
švenčių dalyviu. Kol paaiškės, kad Jūs buvote tikru rezistentu, tikru disidentu
ir slapyvardžiais nesusaistytu žmogumi.
