Utenos A. ir M. Miškinių
viešosios bibliotekos konferencijų salė tą vakarą buvo pilnut pilnutėlė: ir
uodas nebūtų radęs vietos nutūpti. Uteniškių noras balandžio 7-osios pavakarę
pakliūti į biblioteką visai suprantamas:
buvo pristatoma Utenos rajono savivaldybės mero, Lietuvos rašytojų
sąjungos nario, vienintelio Lietuvoje mero-poeto Alvydo Katino poezijos knyga
Vaikšto vienas. Tai jau trečioji mero knyga. Alvydas Katinas yra išleidęs
poezijos knygas Sienos iš vėjo (2006 m. ), Nugalėję lygumas (2011 m.).
Pasveikinti
merą atvyko ne tik uteniškiai. Kūrybinės sėkmės ir dar ne vienos knygos linkėjo
LR Seimo narė Milda Petrauskienė. Lietuvos edukologijos universiteto rektorius
kraštietis Algirdas Gaižutis, dr. Aldona Vasiliauskienė, Panevėžio apskrities
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos kultūros renginių
organizatorė, poetė Elvyra Pažemeckaitė su kolegėmis, Daugailių mokyklos
bičiulių draugijos pirmininkas Antanas Vilūnas. Bene patys brangiausi svečiai
buvo iš Didžiosios Britanijos atvykusi dukra Vaiva su vyru. Ne vieno
sveikintojo rankose buvo ne tik gėlės: žinodami Alvydo Katino meilę tą patį vardą, kaip mero pavardė, turintiems
murkliams, sveikintojai dovanojo įvairių formų, iš įvairių medžiagų pagamintus
katinus. Seimo narė Milda Petrauskienė padovanojo du įspūdingus porcelianinius
katinukus. Visos katiniškos dovanos buvo labai laukiamos, nes papildė Alvydo
Katino katinų kolekciją, kurios nemaža dalis eksponatų knygos pristatymo proga
buvo eksponuojami trečiajame bibliotekos aukšte. Susipažinti su katinų paroda
visi susirinkusieji galėjo tuoj pat po knygos pristatymo.
Vaikšto
vienas išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, knygos redaktorius
literatūros kritikas, Nacionalinės
kultūros ir meno premijos
laureatas Valentinas Sventickas. Alvydo Katino eiles vakare skaitė ir
pritardamas gitara savo kūrybos bei kitų autorių dainas atliko aktorius Giedrius
Arbačiauskas. Žinoma, įspūdingiausiai skambėjo tos eilės, kurias skaitė pats
autorius.
Kalbėdamas
apie naująją Alvydo Katino knygą, Valentinas Sventickas sakė, kad joje juntamas
stiprus autoriaus ryšys su gimtine ir jos poetinėmis tradicijomis. Alvydas
Katinas rimtai nerimtai kalba apie meilę, tėvynę, laiką, gimtuosius namus,
kūrybą. Galima pasakyti, kad knygos
poetinė kalba yra susidraugavusi su
pokštu, todėl eilėraščiai pilni katiniškumo: čia ir morčius, ir nedraugystė su šunimis, ir linksmoji
pavardė, kalbėjo literatūros kritikas. Alvydas Katinas juokavo, kad žinia
apie premijos skyrimą atėjo tuo metu, kai Valentinas Sventickas redagavo
Vaikšto vienas. Gal tas redagavimas ir pritraukė premiją?
Baigiantis
knygos pristatymui Alvydas Katinas visus susirinkusius pakvietė į katinų
parodą. Paroda susidomėjimo sulaukė ne mažiau nei knygos pristatymas.
Ekspozicijoje patys įvairiausi katinukai ir daiktai, papuošti vaizdais su
katinukais. Beveik visi eksponatai dovanoti. Alvydo Katino silpnybė
keturkojams ilgaūsiams ne vienam sveikintojui
padeda, renkant merui dovaną.
