Su dideliu džiaugsmu ir
viltimi uteniškiai, kupiškėnai, Rokiškio ir Zarasų rajonų gyventojai, ir visi
tie, kuriems tenka keliauti
magistraliniu keliu Vilnius
Utena, sutiko žinią, kuomet Vyriausybė
praėjusių metų vasarą pritarė
Susisiekimo ministerijos pasiūlymui vykdyti šio kelio rekonstrukciją.
Magistralinis kelias Vilnius Utena, nutiestas
prieš trisdešimt metų, kasmet lopomas, yra
vienas blogiausių tokio tipo kelių Lietuvoje. Jame kasmet didėja eismo
intensyvumas, nes Vilniaus miestas
plečiasi į Utenos pusę, daugelis sostinės gyventojų turi įsigiję sodybas prie
vaizdingų Aukštaitijos ežerų. Be to, ne
toks mažas skaičius uteniškių bei molėtiškių kasdien važinėja į darbą Vilniuje.
Pastaraisiais metais važiuoti šiuo keliu ne tik
nemalonu, bet ir pavojinga. Neišvengta skaudžių autoįvykių, kurių metu žuvo
žmonės. Man pačiai net kelis kartus per
savaitę tenka važiuoti į savo rinkimų apygardą, susitikti su uteniškiais, kurie
piktinasi, kad mes taip ilgai žadam ir nieko nedarom, kad jie ir toliau
priversti kratytis šiuo sutrūkinėjusiu
betonkeliu. Žmonės bijo sulaukti karštos vasaros (kokia buvo 2014-aisiais
metais) kuomet nuo aukštos temperatūros betoninės plokštės juda, plečiasi,
deformuojasi, sudaro pavojingą trampliną. Kiek nedaug trūksta iki nelaimės!
Suprantama kelio rekonstrukcijai reikalingi dideli
pinigai, kurių valstybė šiuo metu neturi.
Todėl buvo pasitelkta nauja sistema viešojo ir privataus sektorių
partnerystė, kai visus darbus finansuoja verslas, o valstybė dalimis išmoka
pinigus. Tokiu būdu nutiestas Palangos aplinkkelis.
Skaičiuojama, kad kelio rekonstrukcija ir priežiūra
13 metų valstybei kainuotų 175 mln.
eurų (605 mln. Lt). Vien
kelio remonto darbai sudarys apie pusė projekto vertės, kitas išlaidas sudarys
kelio priežiūra ir vėlesni remontai, projektavimo darbai. Tiksli darbų kaina
paaiškėtų po viešųjų pirkimų konkurso. Remonto darbai prasidėtų 2016 metais ir
pasibaigtų 2019 metų pabaigoje.
Tačiau šis
projektas, kuriam pritarė Vyriausybė, įstrigo Seime. Investicijų
įstatyme nustatyta, kad sprendimą dėl
valdžios ir privataus subjektų partnerystės, pagal kurią valstybė prisiima didesnius, kaip 58 mln. eurų (200 mln. Lt) turtinius įsipareigojimus, priima Seimas
Vyriausybės siūlymu.
Praėjusiais metais Seimo nariams buvo pristatyta
išsami šio projekto studija. Kai kuriems Seimo nariams suabejojus ar ne per
didelė projekto kaina, buvo sudaryta darbo grupė, kuri turėjo išanalizuoti, pateikti
argumentuotus pasiūlymus dėl projekto. Laikas eina, bet po šiai dienai
tebesiginčijama ir jokio sprendimo. Ar tai iš nesugebėjimo, nežinojimo ar nenorėjimo gilintis į šio klausimo svarbą?
Sunku paaiškinti uteniškiams kodėl mes, Seimo
nariai, aiškiai nepasisakom šiuo klausimu. Jeigu netinka Vyriausybės siūlymas
dėl kelio rekonstrukcijos tai ką siūlom tuomet mes? Saugus eismas turėtų būti visų mūsų
prioritetas.
