Apie Konstitucinio Teismo sprendimą dėl Seimo rinkimų įstatymo mes, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai, išgirdome pakeliui į Latviją ir Estiją. Mūsų kelionės išvažiuojamojo komiteto posėdžio tikslas buvo iš arčiau susipažinti su kaimyninių valstybių parlamentų analogiškų komitetų patirtimi sisteminant ir kodifikuojant rinkimų įstatymus, organizuojant rinkimus į parlamentą ir savivaldybių tarybas, taikant elektroninį balsavimą, formuojant rinkimų apygardas ir pan.
Susitikome su Latvijos Respublikos Saeimos Viešojo administravimo ir vietos valdžios komiteto nariais bei Latvijos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku Arniu Cimdaru (Arni Cimdars). Estijoje pirmiausia apsilankėme Policijos ir Sienos apsaugos tarnyboje, susipažinome su asmens indentifikavimo kortelės (ID) naudojimu, pritaikymu, jos saugojimo užtikrinimo galimybėmis. Kitą dieną laukė susitikimas su Estijos Riigikogu Konstitucinio komiteto pirmininku Kale Lanetu (Kalle Laanet) ir komiteto nariais.
Tai, ką išgirdome, mums buvo labai naudinga ir įdomu. Grįžus yra apie ką pamąstyti, juolab, kad ir mūsų Seime jau prieš keletą metų prasidėjo diskusijos dėl Seimo rinkimų sistemos keitimo. Daugeliui imponavo estiškas parlamento rinkimų modelis. Estijoje, kur gyventojų skaičius siekia truputį augiau kaip 1,3 milijono, renkamas 101 parlamento narys. Šalies teritorija padalijama į 12 rinkimų apygardų, kiekvienoje apygardoje kandidatus iškelia politinės partijos. Latvijoje tokių apygardų yra 5. Kiekvienoje apygardoje skirtingi kandidatų į parlamentą sąrašai. Estijoje, skirtingai nei Latvijoje, dalyvauti rinkimuose turi teisę ir pavieniai kandidatai. Pavyzdžiui, vienas kandidatas gali būti vienas sąrašas.
Estijoje rinkėjas atėjęs balsuoti gauna vieną biuletenį ir visų tos apygardos kandidatų sąrašą. Pasirenka jam patinkantį kandidatą ir į biuletenį įrašo jo numerį. Rinkėjas tuo pačiu balsuoja ir už asmenį, ir už partiją.
Latvijoje rinkėjas pirmiausia pasirenka kandidatų į parlamentą sąrašą, gali šį sąrašą reitinguoti, nepatinkančius jam asmenis išbraukti, prie patinkančių dėti pliusus.
Mus visus labai domino elektroninis balsavimas apie kurį Lietuvoje dar tik kalbama, kai tuo tarpu estai šią sistemą rinkimuose taiko jau 10 metų. Pagal gyventojų registro duomenis sudaromi elektroniniai rinkėjų sąrašai, kiekvienas rinkėjas turi ID kortelę, kuri leidžia asmenybę atpažinti pagal biometrinę informaciją, tai yra pagal pirštų antspaudus ir su veido atpažinimo technologija. Balsavimas elektroniniu būdu galimas tik balsuojant iš anksto. Elektroniniu būdu kaip ir paštu balsuojama iš anksto. Taip gauti balsai rinkimų dieną suskaičiuojami pirmiausia. Elektroniškai balsuoti per nustatytą laiką galima kiek nori kartų, bet užskaitomas paskutinis balsavimas.
Estijos pavyzdys parodė, jeigu internetu balsuoja vienas trečdalis rinkėjų atėjusių balsuoti, aktyvumas rinkimuose padidėja iki 4 proc. 2015 metais parlamento rinkimuose dalyvavo 64,2 proc. rinkėjų, iš jų 30,5 proc. balsavo internetu. Susitikimo metu estų pateiktais duomenimis, nuo 2011 iki 2015 metų balsavimas internetu išaugo 25 proc. Elektroninis balsavimas turi nemažai pliusų -tai ir patogumas, prieinamumas piliečiams gyvenantiems užsienyje, keliaujantiems, neįgaliesiems ir pan. Kaip estai sakė labai svarbu užtikrinti visuomenės pasitikėjimą, kad elektroninis balsavimas saugus ir patikimas, kad rinkimai vykdomi sąžiningai. Svarbu pasitikėti valstybe, techniniais sprendimais, rinkimų rengėjais.
Latviai elektroninio balsavimo nėra įdiegę ir artimiausiu metu tokios galimybes nesvarsto. Tačiau jie naudoja elektronines priemones skanerius skaičiuojant rinkėjų balsus. Tai leidžia operatyviau, skaidriau ir patikimiau suvesti rinkimų rezultatus. Nuskanuoti ir skaitmeninėje formoje saugomi biuleteniai gali būti, esant reikalui, patikrinami, perskaičiuojami.
Tačiau tiek žiniasklaidoje, tiek kai kurių politikų, kitų žmonių pasisakymuose pasigirsta abejonių dėl elektroninio balsavimo saugumo, patikimumo, dėl balsavimo slaptumo užtikrinimo, neatmetama ir įsilaužimo galimybė. Kai kurios valstybės jau anksčiau naudojosi elektroniniu balsavimu, bet vėliau atsisakė. Štai, kad ir Olandija 1997 metais įsivedė, o 2008 metais kilus dėl to skandalui, buvo atsisakyta. Vokietija nuo 1999 metų naudojosi elektroniniu balsavimu, bet 2009 metais Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad tai neatitinka Konstitucinio Teismo reikalavimų, nes rinkėjai turi aklai pasitikėti skelbiamais rezultatais.
Suomija 2008 metais 3-ose apygardose vykdė pilotinį projektą, bet dėl nesuskaičiuotų kai kurių balsų teko rinkimus pakartoti iš naujo. 2002 metais 3-ose apygardose bandė elektroninį balsavimą įsivesti Airija, bet po keleto metų visuomenė suabejojo ir buvo atsisakyta.
Norvegai 2 kartus atnaujino elektroninio balsavimo sistemą, bet dabar atsisako.
Elektroninis balsavimas tai be abejo, šiuolaikiška, modernu ir daugelio iš mūsų noras, kad tai būtų ir Lietuvoje, yra suprantamas. Tačiau manyčiau, kad reikėtų sekti ne vien Estijos pavyzdžiu, bet vertėtų giliau pasidomėti, kodėl kai kurios valstybės naudojo elektroninį balsavimą, bet vėliau šito atsisakė.
Taigi, susipažinus iš arčiau su Latvijos ir Estijos patirtimi renkant narius į parlamentą, aš asmeniškai manau, kad mums nereikėtų priimti skubotų sprendimų ir radikaliai keisti Seimo rinkimų sistemą kopijuojant kaimyninių šalių patirtį. Geriausia būtų perbraižyti rinkimų apygardų ribas, kad rinkėjų skaičiaus nuokrypis nebūtų didesnis, negu 10 proc., taip kai siūlo VRK. Ir Seimo narius 2016 m. rinkti taip, kaip iki šiolei taikant mišrią rinkimų sistemą.
Rinkėjai dažnai būna nepatenkinti politinių partijų sąrašais, jie nori balsuoti už konkrečias asmenybes. Apklausos ir sociologiniai tyrimai aiškiai parodė rinkėjų norą ir merus rinkti tiesiogiai: už tai pasisakė daugiau kaip 80 proc. apklaustųjų.
Taip, kad skubotai, likus metams iki Seimo rinkimų atsisakyti mišrios rinkimų sistemos būtų nevisiškai teisinga.
Vėliau iki 2020 metų Seimo rinkimų būtų galimybė diskutuoti, atsiklausti rinkėjų, atsižvelgiant į mūsų šalies demografinius, socialinius ypatumus bei kitų valstybių gerąją patirtį ir įvertinus galimas alternatyvas, pasirinkti tinkamiausią ir priimtiniausią Seimo rinkimų sistemos modelį.
LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotoja
Milda Petrauskienė
