2015 m. gruodžio 22 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos ataskaitai už 2015 m. savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimus, siūlydamas Vyriausiajai rinkimų komisijai daugiau dėmesio skirti rinkimų komisijų veiklos kokybei. Sudarant apylinkių rinkimų komisijas ir skiriant komisijų pirmininkus, esant galimybei, taikyti rotaciją komisijų pirmininkams. Užtikrinti, kad balsavimo patalpos atitiktų rinkimų įstatymuose nustatytus reikalavimus bei ieškoti galimybių tobulinti balsavimo ir balsavimo rezultatų nustatymą panaudojant elektronines skaičiavimo priemones.\

VVSK svarstė naujų regionų sudarymo Lietuvoje perspektyvas

2015 m. gruodžio 16 d. posėdyje, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, tęsdamas 2015 m. lapkričio 25 d. parlamentinę kontrolę dėl siūlymų Lietuvoje sudaryti naujus regionus, atitinkančius Teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus – (toliau NUTS) 2 lygio teritorinius statistinius vienetus, išklausė Vidaus reikalų ministerijos informaciją apie (NUTS) 2 lygio regionų sudarymo galimybes. Posėdyje taip pat dalyvavo ir nuomones pristatė Finansų ministerijos ir Statistikos departamento atstovai.

Išklausius informaciją vyko diskusijos, kurių metu pažymėta, kad regionai šalyje turi būti formuojami taip, kad būtų sudarytos prielaidos jų tolesnei plėtrai, kad stiprėtų Lisabonos sutartimi įtvirtinta teritorinė sanglauda.

Komiteto nariai domėjosi, ar regionų steigimas pareikalaus papildomų institucinių, finansinių išteklių ir žmogiškųjų administracinių gebėjimų ar atsiras poreikis diegti naują Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų programavimo ir administravimo mechanizmą Lietuvoje. Pastebėta, kad sprendimai turi būti parengti, suderinti ir priimti iki 2016 m. vasario 1 d., kada visos Europos Sąjungos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, turi pateikti pasiūlymus Europos Komisijai.

Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas pažymėjo, kad Lietuvoje regionai turi būti sudaromi taip, kad realiai mažėtų socialiniai-ekonominiai skirtumai Lietuvoje, kad būtų įgyvendinama veiksminga nacionalinė regioninė politika bei paragino Vidaus reikalų ministeriją parengti Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo projektą, kuriame būtų įtvirtintos nuostatos dėl regioninės plėtros tarybų vaidmens ir veiklos efektyvumo didinimo būdų įteisinimo.

Šiandien posėdyje taip pat išklausyta Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko informacija apie Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą bei apie 2015 m. savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimus.

Sprendimus abiem šiais klausimais Komitetas priims kitame posėdyje.

VVSK išklausė Vidaus reikalų ministerijos informaciją dėl regionų modelio po 2020 m.

2015 m. lapkričio 25 d. Komitetas, įgyvendindamas parlamentinę kontrolę, išklausė Vidaus reikalų ministerijos informaciją apie rengiamus Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nuostatų pakeitimus ir siūlymus Lietuvoje suformuoti Teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) 2 lygį atitinkančius teritorinius statistinius vienetus.

Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas atkreipė posėdžio dalyvių dėmesį į tai, kad Komitetas pastaraisiais metais nuosekliai ir aktyviai dalyvavo ir teikė siūlymus Vyriausybei dėl regionų modelio po 2020 metų galimų variantų.

Komiteto nariams kilo klausimų dėl to, ar siūlymai sudaryti NUTS 2 lygmens regionus yra pagrįsti ir tinkami. Taip pat kilo susirūpinimas, ar bus suspėta parengti ir priimti sprendimus iki kitų metų vasario 1 d., kada visos Europos Sąjungos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, turi pateikti pasiūlymus Europos Komisijai dėl reglamento pakeitimo.

Komiteto posėdyje pažymėta, kad sprendimai dėl regionų modelio po 2020 metų Lietuvoje turės svarbių politinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, Komitetas siūlo Vyriausybei šių sprendimų galimas alternatyvas išsamiai aptarti su Seimo nariais, regionų plėtros tarybomis, savivaldybių vadovais ir kitais atsakingais asmenimis.

Galutinį sprendimą šiuo klausimu Komitetas priims kitame posėdyje.

VVSK siekia stiprinti regionų plėtros tarybų vaidmenį

2015 m. lapkričio 25 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas posėdyje svarstė Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ( XIIP-3197), kuriame siūloma sudaryti galimybę regioninės reikšmės projektams įgyvendinti reikalingą valstybinę žemę nuomoti ne aukciono būdu. Komitetas iš esmės jam pritarė siūlydamas pagrindiniam komitetui, kad įstatyme būtų įtvirtinti subjektai (regiono plėtros tarybos), kurie, Vyriausybės nustatyta tvarka ir pagal patvirtintus kriterijus, priimtų sprendimą dėl tokių projektų pripažinimo regioninės reikšmės projektais. Šiuo pasiūlymu Komitetas siekia, kad būtų stiprinamas regiono plėtros tarybų vaidmuo ir ugdoma regioninė sąmonė bei būtų sudarytos galimybės pritraukti investuotojus į regionus taip spartinant atskirų regionų vystymąsi.

VVSK nepritarė siūlymui atsisakyti partijos iškeltų kandidatų sąrašo parėmimo rinkėjų parašais

2015 m. lapkričio 18 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas posėdyje svarstė Seimo narių pasiūlymus Seimo rinkimų įstatymo projektui (XIIP-2994(4)).

Komitetas nepritarė Seimo narės Irenos Šiaulienės siūlymui atsisakyti partijos iškeltų kandidatų sąrašo parėmimo rinkėjų parašais. Komiteto nariai akcentavo, kad parašų rinkimas skatina partijas labiau save identifikuoti. Renkant parašus partijų atstovai pradeda išankstinį bendravimą su rinkėjais, pristato pagrindines partijų programines nuostatas. Sudaromos prielaidos rinkėjams iš anksto pasisakyti dėl „vieno asmens-proginių“ partijų. Komitetas liko prie nuostatos kad partijos, iškeltų kandidatų sąrašą parašais turi paremti ne mažiau kaip 10 000 rinkėjų. Surinkus 10 000 rinkėjų parašų, partijos įgyja teisę kelti kandidatus ne tik daugiamandatėje rinkimų apygardoje, bet ir visose vienmandatinėse rinkimų apygardose papildomai nerinkdamos parašų.

Komitetas pritarė Seimo narės Rimos Baškienės siūlymui, kad savivaldybės tarybos, savivaldybės tarybos nario – savivaldybės mero ar Europos Parlamento nario pareigas einantis asmuo, išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu arba juo tapęs užimdamas laisvą Lietuvos Respublikos Seimo nario vietą, netenka savivaldybės tarybos, savivaldybės tarybos nario – savivaldybės mero ar Europos Parlamento nario mandato.

VVSK pritarė 2016 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų projektui bei pritarė laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimui Seimo Antikorupcijos komisijai

2015 m. lapkričio 11 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas posėdyje iš esmės pritarė 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (XIIP-3651) siūlydamas padidinti asignavimus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Vyriausiajai rinkimų bei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijoms; įstaigoms prie Vidaus reikalų ministerijos, vykdančioms funkcijas, tiesiogiai susijusias su nacionaliniu saugumu (krašto apsauga), numatyti (skirti) šioms funkcijoms vykdyti dalinį finansavimą iš Krašto apsaugos ministerijai numatytų asignavimų; didinti skolinimosi limitą Kauno miesto savivaldybei; esant galimybei skirti papildomą finansavimą melioracijos įrenginių rekonstrukcijai ir kt.

Posėdyje taip pat svarstytas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimų suteikimo Seimo Antikorupcijos komisijai ir pavedimo atlikti parlamentinį tyrimą“ (XIIP-3710). Komitetas po diskusijų vienbalsiai nutarė pritarti komiteto patobulintam nutarimo projektui ir Seimo Antikorupcijos komisijai pavesti atlikti parlamentinį tyrimą ne tik dėl Druskininkų savivaldybės valdomų bendrovių veiklos teisėtumo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatų galimo pažeidimo Druskininkų savivaldybėje, kitų įtarimų, kuriuos sukėlė valstybės ir savivaldybės institucijų priimti sprendimai, tiesiogiai susiję su Druskininkų savivaldybe arba savivaldybės tarybos nariais, bei, įvertinęs Seimo narių Irenos Šaulienės ir Petro Gražulio pasiūlymus jiems pritarė ir pagal juos papildė projektą.

Siūloma Seimo Antikorupcijos komisijai šį tyrimą atlikti ir Seimui išvadas bei pasiūlymus pateikti iki 2015 m. gruodžio 20 d.

Ką parodė 2014 m. valstybinio audito savivaldybėse rezultatai

2015 m. lapkričio 4 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, išklausė Valstybės kontrolės informaciją apie sistemines problemas savivaldybių biudžeto formavime.

Kaip pažymėjo Valstybės kontrolės atstovai, 2014 m. valstybinio audito tikslas savivaldybėse buvo įvertinti konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniuose pateiktų duomenų teisingumą, savivaldybių teikiamų duomenų apie skolinius įsipareigojimus, suteiktas garantijas bei paskolos teisingumą ir savivaldybių skolinimosi bei valstybės biudžeto lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumą.

Sisteminės audito sritys tai savivaldybių biudžetų pajamų planavimas, savivaldybių skola ir kiti biudžeto įsipareigojimai, savivaldybių vykdomoms valstybinėms ir savarankiškoms funkcijoms skirtų valstybės biudžeto lėšų planavimas ir naudojimas: vaikų maitinimui, civilinei saugai, vietinės reikšmės keliams ir gatvėms rekonstruoti, mokinio krepšeliui ir socialinės globos įstaigoms finansuoti, teritorijų planavimui organizuoti bei kt.

Didžiausio komiteto narių dėmesio sulaukė vaikų maitinimo organizavimo trūkumai savivaldybėse. Pirmiausiai tai netinkamas vaikų maitinimo paslaugų organizavimas, neskiriamas dėmesys vaikų maitinimo kokybei, savivaldybių turtas ir lėšos naudojamas neracionaliai (tiekėjai neatlygintinai naudojasi savivaldybių turtu – virtuvių bei valgyklų patalpomis, inventoriumi), savivaldybės iš biudžeto lėšų apmoka šildymo išlaidas patalpų, kuriomis naudojasi maitinimo paslaugų tiekėjai bei nustatyti kiti pažeidimai.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pirmasis Seime susipažino su 2014 m. valstybinio audito savivaldybėse rezultatais. Komiteto pirmininko Valentino Bukausko nuomone, kad būtų priimti konkretūs sprendimai reikia diskusijas pratęsti ir viešai jas aptarti platesniame rate.

2015 m. spalio 21 d. VVSK išvažiuojamajame posėdyje-susitikime su Latvijos parlamentarais diskutavo rinkimų, bei administracinės teritorinės reformos klausimais

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas plėtoja tarpparlamentinį bendradarbiavimą su Latvijos Saeimos Viešojo administravimo ir vietos valdžios komitetu ir Estijos Riigikogu Konstituciniu komitetu. Praėjusių metų lapkričio 3 d. Rygoje susitikę minėtų trijų Baltijos valstybių parlamentų komitetų pirmininkai susitarė reguliariai organizuoti komitetų narių susitikimus-posėdžius, kuriuose būtų diskutuojama apie aktualiausius klausimus, kylančius komitetų kompetencijų srityje nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

Vykdant šį susitarimą 2015 m. spalio 20 d. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai išvažiuojamajame posėdyje-susitikime su Latvijos Respublikos Saeimos Viešojo administravimo ir vietos valdžios komiteto nariais bei Latvijos Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku Arnis Cimdars aptarė Latvijos rinkimų apygardų formavimo, balsų skaičiavimo bei elektroninio balsavimo ir kitus su rinkimų sistemomis susijusius klausimus, bei su komiteto nariais aptarė Latvijoje vykdomos administracinės teritorinės reformos aktualijas.

Rinkimų apygardų formavimo klausimas yra aktualus Lietuvai, kadangi Lietuvos Konstitucinis Teismas ką tik priėmė nutarimą dėl vienmandačių apygardų perskirstymo ir kad prieš įgyvendinant šį nutarimą Lietuvos atsakingos institucijos turės atlikti analizę, kad kiekvienoje apygardoje būtų nustatytas optimalus rinkėjų skaičius.

Šiandien, spalio 21 d. Komiteto nariai dalyvaus susitikime su Estijos Policijos ir sienos apsaugos tarnyba kur susipažins su asmens indentifikavimo kortelės (toliau ID) naudojimu, diskutuos apie ID kortelės pritaikymą įvairiose valstybei aktualiose srityse bei saugumo užtikrinimo galimybėmis.

Rytoj, spalio 22 d. Komiteto nariai susitiks su Estijos Riigikogu Konsitucinio komiteto pirmininku Kalle LAANET ir komiteto nariais aptars Estijos patirtį sisteminant ir kodifikuojant rinkimų įstatymus, formuojant rinkimų apygardas ir sprendžiant elektroninio balsavimo ir kitus su rinkimų sistemomis susijusius klausimus bei susipažins su Estijos rinkimų sistema.

Tikimasi, kad šių diskusijų metu įgytos žinios būtų naudingos svarstant Lietuvos Respublikos rinkimų sistemą tobulinančius sprendimus, kuriuos numatoma Seime priimti dar šiais metais.

VVSK siūlo Vyriausybei daugiau dėmesio skirti ministerijų komandiruočių išlaidų planavimui

2015 m. spalio 14 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę išklausė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio informaciją apie ministerijų ir ministerijų vadovų komandiruočių 2014 m. planines ir faktines išlaidas ir 2015 m. planuojamas išlaidas.

Komitetas išklausęs informaciją atkreipė Vyriausybės dėmesį, kad ministerijų komandiruočių išlaidos nepakankamai pagrįstai planuojamos, komandiruočių apimtys ne visada atitinka ministerijoms keliamus reikalavimus ir vykdomą veiklą, yra nepakankamai motyvuotos. Taip pat vykstant į svarbias komandiruotes nekviečiame kitų institucijų atstovai bei Seimo nariai.

Komitetas siūlys Vyriausybei daugiau dėmesio skirti komandiruočių planavimui, pasiektų rezultatų vertinimui bei viešumo ir skaidrumo didinimui planuojant bei vertinant komandiruočių metu pasiektus rezultatus. Komiteto pirmininko Valentinas Bukausko nuomone, turėtų būti labiau įvertinti komandiruočių tikslai ir nauda Lietuvai. Sprendimą šiuo klausimu Komitetas priims kitame posėdyje.

Šiandien posėdyje taip pat išklausyta Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko informacija apie informacinių technologijų taikymą Kirgistano (Kirgizijos) 2015 m. Parlamento rinkimų korupcijos prevencijoje.

Išklausę informaciją Komiteto nariai pasidžiaugė Kirgizijos patirtimi ir nutarė siūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai įvertinti Lietuvos galimybes pritaikyti Kirgizijos ir kitų šalių patirtį ir pateikti Komitetui siūlymus dėl finansinių išlaidų poreikio, rinkimų procedūrų, techninių priemonių bei teisinės bazės tobulinimo organizuojant rinkimus.

VVSK tęsia pradėtus darbus dėl vaikų kokybiško maitinimo

Dar šių metų gegužės 6 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, surengęs išvažiuojamąjį posėdį į Žemės ūkio ministeriją, kur su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi Jonu Miliumi aptarė Žemės ūkio ministerijos ir savivaldybių bendradarbiavimą vykdant maisto produktų ir maitinimo paslaugų viešuosius pirkimus, išsiaiškino kad, kai kurios savivaldybės vykdo gana griežtą maitinimo paslaugų kokybės priežiūrą, tačiau esama ir savivaldybių, priežiūrą vykdančių gana atsainiai. Fiksuojami atvejai, kai vaikams tiekiamas nesaugus, pagamintas iš pasenusių žaliavų, kurių tinkamumo vartoti terminas seniai pasibaigęs, netinkamos sudėties ir kaloringumo, o kartais – tiesiog atšalęs ir neskanus maistas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vykdomų patikrinimų metu nustatomi apie 6 proc. atvejų, kai vaikams buvo siūlomi neleistini maisto produktai arba maisto produktai, kurių sudėtyje buvo vaikams draudžiamų maisto priedų, apie 50 proc. patikrintose vaikų maitinimą organizuojančiose įmonėse yra fiksuojami įvairūs neatitikimai ar grubūs pažeidimai. Vaikams siūlomus patiekalus ištyrus laboratorijoje, nustatyta, kad ketvirtadalio visų patiekalų energinė vertė buvo 10 ir daugiau proc. mažesnė nei nurodyta gamintojo valgiaraštyje. Kitaip tariant, didžiąją dienos dalį praleisdami ugdymo įstaigoje, vaikai dar gan dažnai ten gauna nepilnavertį, nekokybišką maistą, kuris ruošiamas nesilaikant geros maisto gamybos praktikos nuostatų, higienos reikalavimų ir pan.

Siekdamas taisyti esamą situaciją, Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas kartu su kitais Komiteto nariais įregistravo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą (Nr. XIIP-3133), kurio tikslas - skatinti sąžiningą ir socialiai atsakingą verslą, gerinti viešųjų pirkimų būdu perkamų maisto ir maitinimo paslaugų kokybę, griežtinti maitinimo paslaugų kokybės priežiūrą.

Šiandien posėdyje Komitetas, paskirtas papildomu komitetu, svarstė šį įstatymo projektą ir iš esmės jam pritarė, siūlydamas pagrindiniam komitetui jį tobulinti, kad įstatyme atsirastų sąvokos nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašas apibrėžimas. Tai sąrašas, į kurį įtraukiami maisto tvarkymo subjektai, nesilaikantys teisės aktų, reglamentuojančių maisto saugą, kokybę ir higieną, nevykdantys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymų ar kliudantys jai atlikti valstybinę maisto kontrolę, Taip pat siūloma, kad maisto pirkimo sutartyje būtų nustatytas vienašališkas sutarties nutraukimo būdas, jei šios sutarties galiojimo metu pakartotinai nustatoma trys ir daugiau pažeidimų dėl maisto produktų kokybės arba tiekėjas yra įtrauktas į nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą.

Vykdydamas parlamentinę kontrolę Komitetas šiandien posėdyje išklausė Vidaus reikalų ministerijos informaciją apie parengtą analizę ir rekomendacijas savivaldybėms dėl pareigybių skaičiaus administracijose nustatymo ir susipažino su Lietuvos laisvosios rinkos instituto įžvalgomis dėl savivaldybių administracijų dydžio. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas pažymėjo, kad panašaus dydžio savivaldybių administracijose dirbančiųjų skaičius neturėtų ženkliai skirtis. Jis akcentavo, kad savivaldybių lėšos neturėtų būti eikvojamos nepagrįstam darbuotojų skaičiui didinti ar vien tik vadovaujančioms pareigybėms steigti. Komiteto nariai teiravosi apie galimybes įstatymu nustatyti maksimalų leistiną savivaldybių administracijų darbuotojų skaičių ar savivaldybių administracijų veiklai finansuoti skiriamų asignavimų maksimalų dydį. Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė pripažino, kad savivaldybėse šioje srityje esama nemažų skirtumų, tačiau paragino savivaldybių administracijų darbuotojų skaičių vertinti ne tik pagal gyventojų skaičių, bet ir atsižvelgiant į didesnį skaičių veiksnių - savivaldybių gyventojų demografinę struktūrą ir jos kaitą, jų vykdomų funkcijų ypatumus, įgyvendinamų projektų skaičių ir kt. Komiteto nuomone, Vidaus reikalų ministerijos parengtos rekomendacijos gali pasitarnauti tam, kad savivaldybėse pagrįsčiau ir atsakingiau būtų nustatomas reikalingas darbuotojų skaičius, laikomasi santykio tarp bendrąsias ir specialiąsias funkcijas, taip vadovaujančias ir nevadovaujančias pareigas einančių darbuotojų skaičiaus savivaldybių administracijose, taupiau naudojamos savivaldybių biudžetų lėšos, skirtos valdymui.

VVSK išklausė informaciją dėl rinkimų apygardų ribų tikslinimo

2015 m. rugsėjo 23 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas supažindino komiteto narius su Rinkimų komisijos parengtais 2016 m. ir 2020 m. Seimo rinkimų vienmandačių rinkimų apygardų žemėlapių projektais.

Pagal šiuo metu galiojantį Seimo rinkimų įstatymą Lietuvos Respublikos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas nustato, kad rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Įvertinus dabartiniu metu patikslintą rinkėjų skaičių Seimo vienmandatėse rinkimų apygardose, darytina išvada, kad dalis šiuo metu sudarytų apygardų jau neatitinka teisės aktuose įtvirtintos normos, t. y. kai kuriose rinkimų apygardose rinkėjų skaičius yra mažesnis ar didesnis nei nustatytas koeficientas vienai rinkimų apygardai. Kadangi pastaruoju metu skirtingose Lietuvos Respublikos teritorijos dalyse kinta gyventojų koncentracija (vienose savivaldybėse vyrauja gyventojų mažėjimo tendencijos, kitose savivaldybėse bei didžiuosiuose miestuose gyventojų skaičius didėja), o taip pat įvertinant ESBO rinkimų stebėtojų Gerosios rinkimų praktikos rekomendacijas, kad nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų skaičiaus vienmandatėse apygardose būtų ne didesnis nei 10 procentų (t. y. 0,9 – 1,1), vykdant 2020 metais Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus yra tikslinga pakoreguoti rinkimų apygardų ribas, įvertinant rinkėjų skaičiaus pokyčius konkrečiose rinkimų apygardose.

Komiteto nariai susipažinę su pateiktais rinkimų apygardų žemėlapiais nuogąstavo, kad kai kurių rinkimų apygardų ribos keičiasi gana žymiai, kas neigiamai gali atsiliepti į rinkėjų aktyvumą per artimiausius Seimo rinkimus. Komiteto pirmininko Valentino Bukausko nuomone, stabilumas yra svarbus rodiklis ir apygardų ribų keitimas turėtų būti vykdomas palaipsniui ir ypač kaimiškose apygardose, nes gali būti išardytos jau susiformavę bendruomeninės organizacijos. Komitetas nutarė diskusijas dėl apygardų ribų keitimo pratęsti Seimo frakcijose.

VVSK bendru sutarimu pritarė Seimo rudens sesijos darbų programai

2015 m. rugsėjo 16 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, dalyvaujant vidaus reikalų viceministrui Juliui Morkūnui bei Lietuvos Savivaldybių asociacijos atstovams posėdyje svarstė rudens sesijos darbų programos projektąXIIP-3509(2)ir bendru sutarimu jam pritarė.

Taip pat posėdyje komitetas pasitvirtino VII (rudens) sesijos veiklos planą, kuriame išskyrė šiuos rudens sesijos prioritetinius įstatymų projektus tai:

Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 2, 5¹, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 54, 55, 56, 61, 67¹, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2994(3, kuriame numatomas kandidatų sąrašo (tam tikrais atvejais ir kandidato) parėmimas atitinkamu parašų skaičiumi, detaliau reglamentuojamos rinkimų užstato grąžinimo sąlygos ir tvarka, papildyti straipsniai, susiję su nepriekaištinga reputacija, rinkėjų papirkinėjimu, tarptautiniais rinkimų stebėtojais bei kai kurios nuostatos suvienodinamos su kitais rinkimų įstatymais.

Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (neregistruotas), kuriuo siekiama atsisakyti vieno (vienodo visiems) ir įtvirtinti kelis skirtingą veiklos ir finansinio savarankiškumo laipsnį garantuojančius seniūnijų valdymo organizavimo modelius, kuriuos pasirinkti būtų leista pačioms savivaldybių taryboms, reglamentuoti seniūnaičių rinkimų sistemą ir aiškiau apibrėžti jų teises ir pareigas, išplėsti galimybes seniūnijų gyventojams ir bendruomeninėms organizacijoms dalyvauti sprendžiant vietos reikalus.

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) Nr. XIIP-3268. Juo siekiama iš esmės keisti galiojantį valstybės tarnybos santykių teisinį reguliavimą ir tokiu būdu pritraukti į valstybės tarnybą naujus žmones ir išlaikyti aukštą jau dirbančių valstybės tarnautojų kvalifikaciją ir vertybines nuostatas, sudaryti sąlygas jauniems ir gabiems asmenims didinti savo kompetenciją ir nuosekliai daryti karjerą, taip pat atlaikyti privataus sektoriaus konkurenciją, tobulinti valstybės tarnautojų veiklos vertinimo ir karjeros planavimo, taip pat darbo apmokėjimo ir motyvavimo sistemas.

Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2731, kuriuo siekiama užtikrinti teisėkūros proceso ir lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai. Tikslą siūloma realizuoti, naujai apibrėžiant lobisto sąvoką ir išplečiant asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, ratą, lobistams nustatant pareigą ne tik vieną kartą per metus teikti lobistinės veiklos ataskaitą, bet ir pareigą per nustatytą terminą nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto ar jo projekto pradžios deklaruoti lobistinę veiklą dėl šio teisės akto ar projekto, taip pat nustatant lobistinės veiklos deklaracijos turinį, patikslinant lobistinės veiklos ataskaitos turinį ir kt.

Be įstatymų projektų rudens sesijoje numatoma ir eilė parlamentinės kontrolės klausimų, kaip savivaldybių savarankiškųjų ir valstybinių funkcijų įgyvendinimas ir valstybinė priežiūra, savivaldybių teritorijoje esančių vaikų globos (rūpybos) institucijų optimizavimo eiga bei vaikų socialinė integracija bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas administruojančių institucijų veikla (Komiteto sprendimo įgyvendinimo priežiūra ) bei kt. priemonės.

Aptarti Seimo vienmandačių rinkimų apygardų ribų bei elektroninio balsavimo klausimai

2015 m. liepos 8 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete kartu su Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku Zenonu Vaigausku aptarti pastaruoju metu vis aktualesniais tampantys Seimo vienmandačių rinkimų apygardų ribų bei elektroninio balsavimo klausimai.

Pagal šiuo metu galiojantį Seimo rinkimų įstatymą Lietuvos Respublikos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą. Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Dėl šios nuostatos atitikimo tarptautinei gerajai praktikai pasisakė ESBO demokratinių institucijų ir Žmogaus teisių biuro rinkimų vertinimo misija stebėjusi 2012 m. spalio 14 d. Seimo rinkimus. Grupė Seimo narių 2015 m. birželio 5 d. kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydami įvertinti ar didesnis nei 10 procentų nuokrypis nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse apygardose skaičiaus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsniui, 55 straipsnio 1 daliai. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, tikslinant rinkėjų skaičių rinkimų apygardose pagal šiuo metu nustatytas ribas - dalis iš jų jau neatitinka dabar veikiančių normų.

Pasitarimo metu pastebėta, kad Seimo vienmandačių apygardų ribas būtų tikslinga keisti palaipsniui. Artimiausiuose 2016 m. Seimo rinkimuose daryti minimalius apygardų ribų pakeitimus užtikrinančius galiojančių normų laikymąsi, o nuostatą dėl nedidesnio nei 10 procentų nuokrypio nustatymo įgyvendinti nuo 2020 m. Seimo rinkimų.

Tuo tikslu Vyriausioji rinkimų komisija iki 2015 m. rugsėjo 10 d. turėtų parengti Seimo 2016 m. ir 2020 m. rinkimams vienmandačių apygardų ribų preliminarius planus.

Buvo pasikeista nuomonėmis dėl internetinio balsavimo teisės suteikimo Seimo rinkimuose. Abiejų dalyvių nuomone šios nuostatos įgyvendinimą reikėtų pradėti per artimiausius Seimo rinkimus ją suteikiant užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams. Pastebėta, kad dar reikia susitarti ir dėl slapto balsavimo sampratos bei tikslinti šią sąvoką. Susitarta, kad šiais klausimais konsultacijos bus tęsiamos nuolat.

VVSK siūlo konkrečias priemones tobulinat asmenų aptarnavimą vieno langelio principu

Vykdydamas parlamentinę kontrolę, komitetas birželio 13 d. posėdyje išklausė informaciją apie vieno langelio principo taikymą, organizuojant asmenų aptarnavimą ir jų prašymų bei skundų nagrinėjimą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Pasvalio rajono savivaldybėje ir įvertinęs pateiktą informaciją bei komiteto narių pasisakymus šiandien priėmė protokolinį nutarimą šiuo klausimu bei pasiūlė konkrečias priemones:

- - Vidaus reikalų ministerijai kasmet pasirinktinai atlikti 5-10 savivaldybių veiklos, aptarnaujant asmenis vieno langelio principu, kokybės tyrimą, naudojant tokius kriterijus, kaip reaguota į asmens prašymą (formaliai ar konkrečiai), per kiek laiko suteikta administracinė paslauga; kaip įstaiga surinko reikiamus dokumentus (ar greitai ir ar tiek, kiek reikia normaliam atsakymui), kokios gyventojų skundų rūšys dėl jų aptarnavimo ir kt. bei apie tyrimų rezultatus teikti informaciją savivaldybėms, kuriuose buvo atliktas tyrimas, taip pat Vyriausybei ir komitetui.

- - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai ieškoti galimybių į asmenų aptarnavimo funkcijas vykdančią tarnybą skirti valstybės tarnautojus tikslu, kad būtų atspindėta tikroji besikreipiančiųjų asmenų nuomonė apie aptarnavimo kokybę, sudaryti tokiems asmenims sąlygas ir skatinti juos aktyviau reikšti savo nuomonę bei siekti, kad sumažėtų asmenų skundų dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ir jos teritorinių padalinių priimamų sprendimų. Taip pat sudaryti sąlygas asmenims (anonimiškai) pasisakyti dėl tarnybos priimamų sprendimų, juos vertinti ir daryti atitinkamas išvadas.

- - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kasmet pasirinktinai atlikti dalies įstaigų prie ministerijų veiklos, aptarnaujant asmenis vieno langelio principu, kokybės tyrimą.

VVSK pritarė Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymui

2015 m. birželio 17 d.Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (toliau – VVSK) svarstė Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-2914) ir pritarė komiteto patobulintam variantui.

Įstatymo projektu siekiama aiškiai reglamentuoti asmens pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą ir nurodytos visos šios pareigos išimtys. Projekte siūloma numatyti baigtinį asmenų, kurie gali būti įtraukti į neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitą, sąrašą. Kartu tobulinamas ir Vietos savivaldos įstatymas (Nr. XIIP-2916), kuriuo suteikiama savivaldybėms galimybė, įvertinus vietos sąlygas ir gyventojų poreikius, lanksčiau organizuoti gyvenamosios vietos deklaravimo funkcijos vykdymą, kai, esant poreikiui, ne tik seniūnijos, bet ir, pvz., savivaldybių civilinės būklės aktų registravimą atliekantis padalinys galėtų atlikti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos duomenų tvarkymo funkciją. Tuo siekiama, kad ši paslauga būtų teikiama kuo patogiau gyventojams. Tobulindamas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo projektą, komitetas jį papildė „naudingojo būsto ploto sąvoka“, kurioje numatoma, kad mažiausias naudingasis būsto plotas asmeniui, būste deklaravusiam gyvenamąją vietą, turi būti ne mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai. Komitetas taip pat pritarė siūlymui iki 6 mėnesių sutrumpinti laikotarpį, kuriam, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, pagal savivaldybę kurioje jie faktiškai gyvena, įtraukiami benamiai.

Vykdydamas parlamentinę kontrolę, komitetas šiandien išklausė informaciją apie vieno langelio principo taikymą, organizuojant asmenų aptarnavimą ir jų prašymų bei skundų nagrinėjimą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Pasvalio rajono savivaldybėje. Komiteto nariai, išklausę informaciją, pareiškė, kad nors pateikta informacija nuteikia optimistiškai (didesnių trūkumų tarsi ir nėra), tačiau realiai Seimo nariai gauna nemažai nusiskundimų dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos, jų priimamų sprendimų, taip pat dėl asmenų aptarnavimo, nagrinėjant jų skundus ir prašymus. Nuspręsta ir toliau tęsti parlamentinės kontrolės apie vieno langelio principo taikymą, organizuojant asmenų aptarnavimą ir jų prašymų bei skundų nagrinėjimą, vykdymą, išklausant valstybės ir/ar savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų informacijas.

VVSK siūlo konkrečias priemones tobulinat asmenų aptarnavimą vieno langelio principu

- - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kasmet pasirinktinai atlikti dalies įstaigų prie ministerijų veiklos, aptarnaujant asmenis vieno langelio principu, kokybės tyrimą.

Seime diskutuota savivaldybių vadovų ir politikų etikos klausimais

Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (toliau – VVSK) kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) 2015 m. birželio 10 d. LR Seime surengė konferenciją „Viešųjų interesų pirmenybės užtikrinimas savivaldybių veikloje“.

Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, kuris pasidžiaugė, kad ši konferencija surengta labai laiku naujai išrinktiems savivaldybių tarybų atstovams.

VVSK pirmininkas Valentinas Bukauskas, sveikindamas konferencijos dalyvius pastebėjo, kad aptarimui yra pasirinkta aktuali ir daug kam rūpima tema. Anot jo, „gerai valdoma valstybė neįsivaizduojama be savo tautai ir valstybei pasišventusių bei profesionalių, atsakingų bei socialiai jautrių, padorių ir nekorumpuotų valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų – valstybės politikų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų, teisėjų ir prokurorų, profesinės karo tarnybos karių, kitų asmenų, kuriems yra suteikti viešojo administravimo įgalinimai“. Pirmininko teigimu „asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje ir galintiems daryti poveikį kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, yra keliami aukštesni reikalavimai, jų veikla bei priimami sprendimai yra visuotinai aptariami ir vertinami, į jų elgesį tiek darbe, tiek ir buityje lygiuojasi paprasti žmonės. Ypač palankiai yra vertinami tie valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, kurie yra ne tik geri savo darbo žinovai, bet tuo pačiu yra socialiai jautrūs, linkę ne vilkinti realių problemų sprendimo, bet atvirkščiai - siekiantys padėti paprastam žmogui, norintys ir darantys, kas priklauso, kad gerėtų bendras visų žmonių, įvairių socialinių grupių gyvenimas, suteikiantys prioritetą ne asmeninei ar grupinei naudai, bet viešajam interesui ir bendram visų labui“. Baigdamas pirmininkas akcentavo, kad „ viešąjį interesą turime ginti visi“.

Konferencijoje apie VTEK ateities perspektyvas kalbėjęs jos pirmininkas Romas Valentukevičius pabrėžė, kad nuo šiol pagrindinis dėmesys bus skiriamas tokioms veikloms, kurios efektyviai padėtų užtikrinti etikos normų laikymąsi ir mažinti jų pažeidimų skaičių. Dėl to, siekdami aktyviau įtraukti valstybės bei savivaldos institucijas į etikos normų pažeidimų prevenciją, pateikėme Lietuvos Respublikos Seimui penkių įstatymų pakeitimo projektus. R.Valentukevičiaus teigimu, siūlomos įstatyminės naujovės turėtų padėti savivaldybėse pareigas einantiems politikams lengviau atpažinti galimus interesų konfliktus, drausmingiau deklaruoti privačius interesus bei išvengti galimų tarnybinės etikos pažeidimų. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas savivaldybių atstovus patikino, kad jo vadovaujama institucija bus nuolatinė valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų pagalbininkė bei partnerė, pasiruošusi teikti ne tik gero tarnybinio elgesio rekomendacijas, tačiau ir labai konkrečią pagalbą dėl jų įgyvendinimo.

Viešojo ir privataus intereso sąvokas vaizdžiai su praktiniais pavydžiais išdėstė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys prof. dr. Saulius Katuoka.

Konferencijoje taip pat pristatyta naujai kuriama vartotojams naudotis elektroninė privačių interesų deklaravimo sistema (registras), savivaldybių politikų privačių interesų deklaravimo žemėlapis, aptarti savivaldybių gerosios praktikos pavyzdžiai.

VVSK pasiūlė gražinti iniciatoriams tobulinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą

2015 m. birželio 10 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, paskirtas papildomu, posėdyje svarstė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą (Nr. XIIP-2931) ir nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui jį grąžinti iniciatoriams tobulinti. Komitetas, įvertinęs projekte siūlomų nuostatų svarbą ir siekdamas teisės aktų konkretumo ir aiškumo pasiūlė įstatymo projekto rengėjams išskaidyti atskiras nuostatas ir parengti atskirus įstatymų projektus (pavyzdžiui kaip Vaiko teisių pagrindų, Vaiko teisių apsaugos, Vaiko teises ir jų apsaugą užtikrinančių institucijų). Taip pat, atsižvelgdamas į šio įstatymo projekto paskirtį, vaikui teikiamos pagalbos įvairiapusiškumą ir įvertinęs tai, kad šiuo metu Lietuvoje nėra teisiškai reglamentuota psichologų praktinė veikla, Komitetas siūlo, tobulinant Įstatymo projektą sistemiškai įvertinti ir spręsti psichologų praktinės veiklos teisinio reglamentavimo klausimus.

Seime priimtos savivaldos įstatymo pataisos, kuriomis tikslinamas savivaldos institucijų formavimas

Š. m. birželio 3 d. Visagino savivaldybės tarybos nariai kreipėsi į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką Valentiną Bukauską. Teismui laikinai nušalinus Visagino savivaldybės merę nuo pareigų, tarybos nariai susidūrė su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo taikymo problemomis. Komiteto pirmininkas V. Bukauskas, įvertinęs susidariusią situaciją ir pažymėdamas, kad su panašiomis problemomis gali susidurti ir kitos savivaldybės, inicijavo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama išspręsti problemas, susijusias su savivaldybės institucijų formavimu, tuo atveju, kai meras, kitų įstatymų nustatyta tvarka, yra laikinai nušalintas nuo pareigų. VVSK pritarė šiam įstatymo projektui ir jau vakar - birželio 9 d. minėtas įstatymas buvo priimtas Seime. Priėmus šias pataisas bus užtikrintas efektyvus savivaldybės institucijų funkcionavimas.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo uždrausti seniūnams ir seniūnų pavaduotojams būti stebėtojais savo aptarnaujamoje teritorijoje

2015 m. birželio 3 d. VVSK posėdyje pritarė Seimo narių iniciatyvai uždrausti seniūnams ir seniūnų pavaduotojams būti stebėtojais savo seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje. Šis draudimas siūlomas Prezidento, Rinkimų į Europos Parlamentą ir Seimo rinkimų įstatymų pataisose (Reg. Nr. XIIP-2066, XIIP-2067,XIIP-2068)

Komitetas mano, kad seniūnai, seniūnų pavaduotojai paskirti stebėtojais į jų seniūnijos aptarnaujamos teritorijos rinkimų apylinkę, rinkėjui neužtikrina teisės laisvai išreikšti savo pasirinkimą. Pasitaiko situacijų, kai seniūnai, seniūnų pavaduotojai stebėdami rinkimus ir matydami, kad atitinkamos seniūnijos gyventojai dar nepasinaudojo rinkimų teise, patys ragina atvykti į rinkimų apylinkę ir balsuoti už jų atstovaujamą partiją, rinkimų komitetą, išsikėlusį kandidatą. Be to, seniūnai, seniūnų pavaduotojai, nuolat būdami rinkimų apylinkėje ir pasitikdami rinkėjus, kurie ateina balsuoti, sukelia spaudimą rinkėjo pasirinkimui, todėl draudimas seniūnui ir seniūno pavaduotojams tapti rinkimų stebėtojais, užtikrintų Lietuvos Respublikos rinkimų įstatymuose nurodytą slapto balsavimo teisę.

Taip pat Komitetas pritarė amžiaus cenzo sumažinimui kandidatams į Lietuvos Respublikos Seimą iki 23 metų (dabar nustatytas 25 metų amžiaus cenzas. Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIP-1585). Amžiaus cenzo sumažinimas nuo 25 iki 23 metų paskatins jaunimą aktyviau dalyvauti politinėje veikloje.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas susitiko su Ukrainos Aukščiausiosios Rados delegacijos nariais

2015 m. gegužės 29 d. Komiteto nariai susitiko su Ukrainos Aukščiausiosios Rados delegacija,viešinčia Lietuvoje pagal Tarptautinio Respublikonų Instituto (IRI) finansuojamą tęstinių mokymų programą Rytų Kaimynystės šalių parlamentų nariams ir tarnautojams. Susitikimo metu trumpai aptarti valdžios decentralizacijos ir regioninės plėtros klausimai, tačiau daugiausiai svečiai domėjosi savivaldos klausimais. Pasikeista patirtimi savivaldybių biudžetų formavimo, atliekų tvarkymo, kelių tvarkymo ir kitais savivaldos kompetencijai priskirtais klausimais. Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo griežtinti maitinimo paslaugų kokybės priežiūrą

2015 m. gegužės 20 d. VVSK posėdyje pritarė Komiteto pirmininko Valentino Bukausko parengtam Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 18, 24, 33 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siekiama skatinti sąžiningą ir socialiai atsakingą verslą, gerinti viešųjų pirkimų būdu perkamų maisto ir maitinimo paslaugų kokybę, griežtinti maitinimo paslaugų kokybės priežiūrą.

Primename, kad gegužės pradžioje Žemės ūkio ministerijoje surengtame išvažiuojamajame posėdyje, apibendrindamas ten vykusias diskusijas, V. Bukauskas konstatavo, kad vaikų maitinimo problemos turi būti sprendžiamos nedelsiant ir būtina imtis priemonių, kurios užtikrintų vaikams kokybišką maitinimą. Komitetas vykdydamas savo ankstesnius įsipareigojimus pritarė V. Bukausko parengtiems Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma užkirsti kelią dalyvauti konkursuose ir maitinimo paslaugas vaikams teikti įmonėms, priskirtoms padidintos rizikos įmonių grupei taip pat numatyti reikalavimą viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantiems maisto tvarkymo subjektams turėti galiojantį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą leidimą, atitikti maisto saugos, kokybės, tvarkymo reikalavimus, įskaitant įpakavimo ir transportavimo reikalavimus.

Posėdyje taip pat pritarta kreipimuisi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl tarpinstitucinės darbo grupės, kuri parengtų kompleksinius siūlymus dėl maitinimo paslaugų ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklose, vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūros ir socialinės globos ir rūpybos įstaigose kokybės užtikrinimo ir šių paslaugų teikimo priežiūros tobulinimo sudarymo. Taip pat Komiteto pirmininko V. Bukausko siūlymu Vyriausybės prašoma svarstyti specialaus ženklo, skirto maisto produktų gamintojams, tiekėjams ir maitinimo paslaugų teikėjams, savo veikloje užtikrinantiems aukščiausių maisto saugos, kokybės, tvarkymo reikalavimų laikymąsi, sukūrimo galimybes.

2015 m. gegužės 13 d. VVSK išvažiuojamame posėdyje apsvarstė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2014 m. veiklos ataskaitą

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (toliau - Komitetas) surengė išvažiuojamąjį posėdį į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (toliau - Komisija), kurio metu išklausė 2014 m. Komisijos veiklos ataskaitą.

2014 m. žymiai pasikeitė Komisijos sudėtis: iš 5 Komisijos narių naujai paskirti 3 nariai - iš jų ir Komisijos pirmininkas. Komisijos pirmininkas Romas Valentukevičius pabrėžė, kad Komisija sau kelia tikslą padėti valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims pelnyti didesnį visuomenės pasitikėjimą bei vykdyti galimų pažeidimų prevenciją. Siekdama įgyvendinti jai priskirtus tikslus, Komisija veikia dviem vieną kitą papildančiomis kryptimis: atlieka interesų konfliktų ir korupcijos viešajame sektoriuje prevenciją t.y. koordinuoja ir užtikrina privačių interesų deklaravimo procesą bei atlieka tarnybinės etikos nuostatų ir skaidraus poveikio teisės aktų leidybai kontrolę t.y. prižiūri į korupcijos prevenciją orientuotų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje bei Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų vykdymą. Romo Valentukevičiaus teigimu, Komisija nėra represinė struktūra, bet aukščiausius etikos standartus viešajame sektoriuje formuojanti institucija, todėl galimų tarnybinių nuostatų pažeidimų prevenciją įvardijo kaip prioritetinį institucijos veiklos tikslą.

Komiteto nariai, susipažinę su 2014 m. Komisijos veiklos ataskaita, pasidžiaugė naujais Komisijos veiklos prioritetais daugiau dėmesio ir pastangų skirti prevencinėms interesų konfliktų ir korupcijos viešajame sektoriuje priemonėms ir jų taikymui, organizuoti aktyvią Šviečiamąją veiklą savivaldybių institucijose teikiant metodinę pagalbą naujai suformuotoms naujoms savivaldybių etikos komisijoms, aktyviai diegti maksimaliai veiksmingesnę e-deklaravimo sistemą.

Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas, džiaugdamasis galimybe susitikti su Komisijos nariais, išreiškė viltį, jog tokie bendri pasitarimai ateityje vyks dažniau ir padės įgyvendinti strateginį Komisijos tikslą – užtikrinti valstybinėje tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumą. Valentinas Bukauskas, apibendrinęs Komisijos pirmininko ir kitų Komisijos narių bei Komiteto narių pasisakymus, pritarė Komisijos siekiams daugiau dėmesio skirti prevencijai ir užtikrino, kad Komitetas labai atsakingai peržiūrės Komisijos siūlomus teisės aktų projektus, kuriuos aptaręs su Lietuvos savivaldybių asociacija bei Komitete, teiks Seimui. Diskusijose taip pat atkreiptas dėmesys, kad būtina platesnė diskusija apibrėžiant „viešojo intereso“ sąvoką bei metodiškai išaiškinant „nusišalinimo balsuojant“ procedūros esmę bei daugiau viešinant pažeidėjus.

VVSK siūlo priemones, kad vaikams būtų užtikrintas kokybiškas maitinimas

2015 m. gegužės 6 d., komiteto nariai vyko į išvažiuojamąjį posėdį į Žemės ūkio ministeriją. Posėdyje su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi Jonu Miliumi aptartas Žemės ūkio ministerijos ir savivaldybių bendradarbiavimas vykdant maisto produktų ir maitinimo paslaugų viešuosius pirkimus.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius J. Milius išsamiai pristatė savivaldybėse kylančias vaikų maitinimo problemas. Kai kuriose savivaldybėse yra neužtikrinama pakankama vaikų, ypač gaunančių maistą nemokamai, maitinimo paslaugų kokybė. Nors kai kurios savivaldybės vykdo gana griežtą maitinimo paslaugų kokybės priežiūrą, tačiau esama ir savivaldybių, priežiūrą vykdančių gana atsainiai. Fiksuojami atvejai, kai vaikams tiekiamas nesaugus, pagamintas iš pasenusių žaliavų, kurių tinkamumo vartoti terminas seniai pasibaigęs, netinkamos sudėties ir kaloringumo, o kartais - tiesiog atšalęs ir neskanus maistas. Kasmet apie 6 proc. patikrinimų metu nustatomi atvejai, kai vaikams buvo siūlomi neleistini maisto produktai arba maisto produktai, kurių sudėtyje buvo vaikams draudžiamų maisto priedų. Pusės patikrinimų vaikų maitinimą organizuojančiose įmonėse metu yra fiksuojami įvairūs neatitikimai ar grubūs pažeidimai. Organizuojant maitinimo paslaugų viešuosius pirkimus, neišnaudojamos įstatymo numatytos galimybės, ne visada laikomasi įstatymų. Be to, viešųjų pirkimų konkursus laimi įmonės, ne kartą baustos už maisto saugos ir kokybės reikalavimų nesilaikymą. J. Milius pažymėjo, kad šiuo metu įstatymai nesudaro teisinių sąlygų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovams uždrausti konkursuose dalyvauti ir maitinimo paslaugas teikti įmonėms, priskirtoms padidintos rizikos įmonių grupei, kurios ne kartą buvo baustos už nesaugaus ar nekokybiško maisto paslaugų teikimą.

Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas, apibendrindamas vykusias diskusijas, konstatavo, kad išdėstytos problemos turi būti sprendžiamos nedelsiant ir būtina imtis priemonių, kurios užtikrintų vaikams kokybišką maitinimą. Komitetas bendru sutarimu nusprendė inicijuoti įstatymų pakeitimus, kurie užkirstų kelią dalyvauti konkursuose ir maitinimo paslaugas vaikams teikti įmonėms, priskirtoms padidintos rizikos įmonių grupei. Komitetas taip pat nusprendė siūlyti Vyriausybei sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri parengtų kompleksinius siūlymus dėl maitinimo paslaugų vaikams kokybės užtikrinimo ir šių paslaugų priežiūros tobulinimo.

2015 m. gegužės 6 d. VVSK pritarė etnografinių regionų heraldikos įteisinimui

2015 m. gegužės 6 d. posėdyje Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo pakeitimo projektą (XIIP-2025).

Seimo nutarimu 2015 metai yra paskelbti Etnografinių regionų metais, tačiau etnografinių regionų heraldikos įteisinimo tvarka iki šiol buvo nereglamentuota. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos etnografinių regionų heraldinių ženklų etalonus tvirtina Lietuvos Respublikos Prezidentas. Remiantis dabar galiojančiomis įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Prezidentas tvirtina įvairių teritorinių darinių - apskričių, miestų, miestelių, kaimų - skiriamuosius ženklus. Įstatymo projektui Komiteto posėdyje pritarta bendru sutarimu.

Šiandien posėdyje Komitetas taip pat bendru sutarimu pritarė įstatymų projektams (XIIP-2740, XII-P2741), kuriais siūloma patobulinti Civilinės saugos ir Visuomenės informavimo įstatymų nuostatas ir sudaryti teisines prielaidas apie gresiančią ekstremalią situaciją gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus perspėti nedelsiant (iš karto).

VVSK artimiausiu metu teiks Seimui Seimo rinkimų įstatymo pataisas

2015 m. balandžio 22 d. posėdyje Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas aptarė pagrindines siūlomas keisti Seimo rinkimų įstatymo nuostatas ir projektą artimiausiu metu teiks Seimui. Projektas parengtas įgyvendinant Seimo Pirmininkės 2014 m. gruodžio 9 d. pavedimas Nr. V-7126, įpareigojantis VVSK imtis iniciatyvos atnaujinant ir suvienodinant Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo nuostatas su kitais rinkimų įstatymais (Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymu, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu ir kt.) bei įvykdant Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies (2012 m. kovo 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.

Komiteto parengtame įstatymo projekte numatomos šios pagrindinės teisinio reglamentavimo nuostatos ir pakeitimai: 1) reikalavimas rinkimų komisijos nariui turėti nepriekaištingą reputaciją – kas užtikrins aukštesnius reikalavimus rinkimų komisijų nariams; 2) partijos keliamą kandidatų sąrašą parašais turės paremti 10 tūkstančių rinkėjų, jeigu partija nekelia kandidatų sąrašo ar jos keliamas kandidatų sąrašas nesurenka reikiamo parašų skaičiaus, vienmandatėje rinkimų apygardoje partijos keliamą kandidatą parašais turės paremti vienas tūkstantis rinkėjų, kas užtikrins visų rinkimuose dalyvaujančių subjektų lygiateisiškumą, sudarys galimybes rinkimų subjektams susitikti su rinkėjais ir gauti jų palaikymą parašų rinkimo metu; 3) detalizuojama, kas negalės būti renkamas Seimo nariu – įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimą; 4) rinkimų užstatas bus grąžinamas tik nesant pažeidimų – kas skatins rinkimuose dalyvaujančius subjektus nedaryti pažeidimų.

Šiandien posėdyje Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, taip pat išklausė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau- SADM) informaciją apie Vietos bendruomenių savivaldos 2013-2015 m. programos įgyvendinimo 2014 m. rezultatus ir pripažino, kad SADM 2014 m. pasiekė gerų rezultatų, įgyvendinant Vietos bendruomenių savivaldos 2013–2015 m. programą, tačiau liko ir neįvykdytų rekomendacijų, todėl Komitetas dar kartą ministerijai pasiūlė: 1) tikslinti Vietos bendruomenių savivaldos 2013 – 2015 metų programos įgyvendinimo aprašo nuostatą, nustatančią, kad ne mažiau kaip 1/3 vietos bendruomenės tarybos narių turi sudaryti seniūnaičiai, išbraukiant išlygą „jeigu toje teritorijoje yra pakankamas vietos bendruomenės gyventojų atstovų (seniūnaičių) skaičius“; 2) kreiptis į savivaldybes dėl vis dar pasitaikančių problemų, susijusių su vietos bendruomenių tarybų veiklos viešumu ir viešinimu (informavimu apie šaukiamus tarybų posėdžius ir juose priimtus sprendimus) ir siūlyti joms dėl to priimti reikalingus sprendimus.

2015 m. balandžio 15 d. VVSK apsvarstė Europos Komisijos atliktą analizę

2015 m. balandžio 15 d. posėdyje Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė Europos Komisijos (toliau EK) atliktą analizę apie ekonomikos augimo iššūkius Europos Sąjungos šalyse ir Tarybos rekomendacijų, skirtų Lietuvai, įgyvendinimą.

EK pateiktoje analizėje nurodoma, kad tik 3 proc. 2014-2015 m. Tarybos rekomendacijų skirtų valstybėms narėms yra visiškai įgyvendinta, 9 proc. rekomendacijų – padaryta didelė pažanga, 41 proc. rekomendacijų – tam tikra pažanga, 35 proc. rekomendacijų – nedidelė pažanga, 12 proc. rekomendacijų – pažangos nepadaryta.

EK pažymi, kad Lietuva padarė tam tikrą pažangą įgyvendindama jai skirtas Tarybos rekomendacijas, tačiau Lietuvai toliau būtina siekti veiksmingai įgyvendinti struktūrines reformas šalinant Lietuvos ekonomikos augimui trukdančias kliūtis ir siekti kiekybinių strategijos „Europa 2020“ tikslų;

Po š.m. balandžio 17 d. vyksiančių dvišalių diskusijų, EK š.m. gegužę pateiks konkrečias Lietuvai skirtas rekomendacijas.

Komitetas iš esmės pritarė Finansų ministerijos pozicijai ir pasiūlė Vyriausybei:

1. Veiksmingiau užtikrinti Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, apsvarstant galimybes stiprinti numatytoms pagrindinėms struktūrinėms reformos įgyvendinti sukurtus koordinavimo, stebėsenos ir priežiūros mechanizmus, bei suderinant šių rekomendacijų įgyvendinimą su vykdomais strateginiais programiniais dokumentais.

2. Apsvarstyti galimybę iki lapkričio 1 d. informuoti Seimo specializuotus komitetus apie Nacionalinės reformų darbotvarkės įgyvendinimo eigą.

Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su MRU

2015 m. kovo 25 d. Komitetas iškilmingai pasirašė dvimetę bendradarbiavimo sutartį su Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakultetu.

VVSK pirmininko Valentinas Bukausko ir MRU Politikos ir vadybos fakulteto dekano dr. Algirdo Monkevičiaus pasirašytoje sutartyje numatyta bendradarbiauti teisėkūros, teisės aktų projektų ekspertizės ir parlamentinės kontrolės, viešojo valdymo studijų, viešojo valdymo specialistų tęstinio mokymo ir jų kompetencijų tobulinimo, mokslinių tyrimų ir viešojo valdymo mokslo praktinio taikymo bei kitose šalių sutarimu sutartose veiklos srityse (pagal joms teisės aktais nustatytą kompetenciją).

Planuojama 2017 m. pavasarį įvertinti veiklos, pagal bendradarbiavimo sutartį, rezultatus ir, matant abipusę naudą bei tolimesnę perspektyvą, svarstyti galimybę pratęsti sutarties galiojimo terminą.

VVSK siūlys skubos tvarka tobulinti Vietos savivaldos įstatymą

2015 m. kovo 1 d. įvykus rinkimams į savivaldybių tarybas bei merus ir vykstant diskusijoms dėl savivaldybių institucijų formavimo, atsirado būtinybė patikslinti ir detaliau suformuluoti kai kurias Vietos savivaldos įstatymo nuostatas.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko Valentino Bukausko iniciatyva šiandien kovo 25 d. posėdyje Komitetas pritarė nuostatoms dėl Vietos savivaldos įstatymo (Nr. XIIP-2862) kai kurių straipsnių pakeitimo. Siūlomu įstatymo projektu siekiama patobulinti teisinį reguliavimą, aiškiai reglamentuojant situacijas, kurios galėtų susidaryti savivaldybėje, jeigu nebūtų išrinktas meras arba, jeigu savivaldybės taryba, kol bus paskirtas naujas administracijos direktorius, nepaskirtų laikinai einančio pareigas administracijos direktoriaus.

Komitetas nusprendė kreiptis į Seimo Pirmininkę dėl šio įstatymo projekto svarstymo ypatingos skubos tvarka.

2015 m. kovo 18 d. VVSK nepritarė Geriamojo vandens įstatymo pataisoms

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas posėdyje svarstė Geriamojo vandens įstatymo projektą Nr.XIIP-2329), kurio svarstymas sulaukė daugiausiai diskusijų. Šiuo įstatymo projektu siekiama įtvirtinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos finansavimo būdą iš ūkio subjektų įmokų, kas tiksliau atspindėtų Komisijos vykdomų funkcijų ir jos veiklos finansavimo šaltinio sąsają – Komisijos išlaikymo našta tektų ne visiems mokesčių mokėtojams, o išimtinai tiems, kurie naudojasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių teikiamomis paslaugomis.

Komitetas, įvertinęs visų posėdžio dalyvių pasisakymus, visgi nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui jį atmesti, motyvuodamas tuo, kad atskaitymus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai išlaikyti pripažinus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis, didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos ir tai atsilieps faktiškai visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Komiteto pirmininko V. Bukausko nuomone, projektu siūlomas taikyti viešojo administravimo subjekto finansavimo būdas kelia abejonių, ar nebus pažeistas Viešojo administravimo įstatyme nustatytas objektyvumo principas, kadangi viešojo administravimo subjektai, kurie reguliuoja ir prižiūri ūkio subjektų veiklą, turi būti finansuojami iš valstybės/savivaldybės biudžeto.

2015 m. kovo 12 d. VVSK nepritarė siūlymui keisti Turizmo įstatymą

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kovo 12 d. posėdyje svarstė Turizmo įstatymo pataisas (Nr. XIIP-2268), kuriomis siūloma suteikti savivaldybių taryboms galimybę priimti sprendimą dėl kurortiniuose miestuose sezono metu vykdomų remonto, statybos darbų ribojimo, jei atliekami darbai kelia triukšmą ir daro įtaką poilsiautojams. Komitetas, atsižvelgęs į Seimo Kanceliarijos teisės departamento, pastabas ir įvertinęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas dėl įstatymo projektu siūlomo perteklinio reguliavimo ir keliamų tikslų galimo pasiekimo veiksmingai įgyvendinant galiojančius teisės aktus, pasiūlė pagrindiniam komitetui grąžinti jį iniciatoriams tobulinti.

Naujausi pakeitimai - 2016-05-09
Jūratė Audra Strakšienė