Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, šiandien posėdyje išklausė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų informaciją apie tai, kaip vykdomi Komiteto 2014 m. gegužės 7 d. suformuluoti pasiūlymai ministerijai dėl Vietos bendruomenių savivaldos 2013-2015 metų programos įgyvendinimo organizavimo, finansavimo ir kontrolės.

Minėtame sprendime Komitetas siūlė tikslinti šioje programoje naudojamų sąvokų apibrėžimus, dėl vietos bendruomenių tarybų sudėties keitimo, taip pat dėl programos stebėsenai ir atsiskaitymui naudojamų vertinimo kriterijų tobulinimo.

Komitetas, išklausęs informaciją, dar kartą ministerijos paprašė, kad būtų keičiamas šios programos įgyvendinimo aprašas, jame numatant, kad seniūnijose steigiamų vietos bendruomenių tarybose ne mažiau kaip trečdalį narių sudarytų gyvenamųjų vietovių bendruomenių rinkti atstovai – seniūnaičiai. Taip pat atkreipė ministerijos dėmesį, kad sėkmingam programos (konkrečių projektų) įgyvendinimui trukdo ilgai trunkančios viešųjų pirkimų procedūros. Komitetas pasiūlė, kad metams pasibaigus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizuotų renginį, kurio metu kartu su savivaldybių, seniūnaičių, vietos bendruomenių tarybų ir kitų institucijų atstovais į programą įrašytų šios programos įgyvendinimo 2014 metais rezultatus, įsigilintų į vis dar kylančias problemas ir priimtų sprendimus, leidžiančius sėkmingiau dirbti 2015 m. įsisavinant šiai programai skirtus 9 mln. litų.

Šio klausimo svarstymą Komitetas pratęs ir Pavasario sesijos (II ketvirtyje) išklausydamas šios programos įgyvendinimo 2014 m. rezultatus ir pokyčius 2015 m.

2014 m. gruodžio 3 d. VVSK svarstė Europos Sąjungos struktūrinę paramą 2014-2020 metų laikotarpiu įgyvendinančiųjų institucijų veiklą

Šiandien Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (toliau – Komitetas), remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 69 straipsnio 10 punkto nuostatomis ir įgyvendindamas parlamentinę kontrolę, posėdyje apsvarstė Finansų ministerijos pateiktą informaciją apie Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinę paramą 2014-2020 metų laikotarpiu įgyvendinančiųjų institucijų veiklą.

Buvo aptarta:

- kokios institucijos yra įgyvendinančiųjų institucijų savininkai ir (ar) dalininkai;

- kokiais teisės aktais ir kokie viešojo administravimo įgaliojimai yra suteikti įgyvendinančiosioms institucijoms (viešosioms įstaigoms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms);

- kokiu pagrindu ir kokiais nustatytais reikalavimais vadovaujantis į pareigas yra skiriami įgyvendinančiųjų institucijų (viešųjų įstaigų ir uždarųjų akcinių bendrovių) vadovai ir darbuotojai bei kokia tvarka jiems nustatomi atlyginimai;

- kiek lėšų numatoma skirti įgyvendinančiųjų institucijų (viešųjų įstaigų ir uždarųjų akcinių bendrovių) funkcijoms, susijusioms su ES finansinės paramos lėšų 2014-2020 metais administravimu, įgyvendinti.

Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas atkreipė dėmesį į tai, kad skiriasi įgyvendinančiųjų institucijų teisinis statusas: keturios institucijos yra biudžetinės įstaigos, trys - viešosios įstaigos, dvi – uždarosios akcinės bendrovės. Komiteto pirmininkas taip domėjosi, kaip nustatomi įgyvendinančiųjų institucijų biudžetai, kaip į pareigas yra priimami įgyvendinančiųjų institucijų vadovai, darbuotojai, kiek iš viso asmenų dirba įgyvendinančiosios institucijose, kokiu pagrindu šiems asmenims yra nustatomi darbo užmokesčio dydžiai. Komitetas sprendimą dėl Finansų ministerijos pristatytos informacijos, priims kitame posėdyje, kai bus išanalizuota visa pateikta informacija ir apibendrinti vykusios diskusijos rezultatai.

Šiandien Komitetas pritarė Seimo nutarimo projektui dėl Dalios Paulauskaitės skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nare (XIIP-2573).

2014 m. lapkričio 26 d. VVSK posėdyje išklausė Vidaus reikalų ministerijos informaciją

Šiandien Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (toliau – Komitetas), vykdydamas parlamentinę kontrolę, išklausė Vidaus reikalų ministerijos informaciją apie 2013 m. valstybės ir savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijas.

Iš pateiktos informacijos paaiškėjo, kad viešajame sektoriuje 2013 metais vidutiniškai dirbo 366991darbuotojai, iš jų 176673 valstybės viešojo sektoriaus organizacijose ir 190354 savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijose. Daugiausiai darbuotojų dirbo biudžetinėse įstaigose – 200532, viešosiose įstaigose – 88042, valstybės ir savivaldybių įmonėse – 14803, akcinėse bendrovėse – 24830, uždarosiose akcinėse bendrovėse – 16387. Savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijų yra 4,4 kartus daugiau nei valstybinio viešojo sektoriaus organizacijų. Savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijos sudaro 82 proc. visų viešojo sektoriaus organizacijų. Savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijose dirba apie 7 proc. daugiau darbuotojų nei valstybinio viešojo sektoriaus organizacijose. Savivaldybių viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio mediana apie 24 proc. mažesnė, nei valstybinio viešojo sektoriaus darbuotojų.

Komitetas, susipažinęs su pateikta informacija ją įvertins ir sprendimą priims kitame posėdyje.

2014 m. lapkričio 19 d. VVSK posėdyje apsvarstytas Utenos rajono savivaldybės mero Alvydo Katino prašymas

Šiandien VVSK apsvarstė Utenos rajono savivaldybės mero Alvydo Katino prašymą dėl būtinų pakeitimų teisės aktuose, reglamentuojančiuose veiklą, susijusią su alkoholio prekyba ir vartojimu. Posėdyje išklausytas Utenos rajono savivaldybės mero prašymas bei Ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento ir Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonė prašyme išdėstytais klausimais, o galutinis sprendimas bus priimtas kitame posėdyje.

2014 m. lapkričio 12 d. VVSK pritarė, kad Vyriausioji rinkimų komisija iš sutaupytų lėšų galėtų įsigyti balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus

Šiandien Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (toliau – Komitetas), pritarė Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisoms XIIP-2397, kuriomis Vyriausioji rinkimų komisija iš sutaupytų rinkimams ir referendumams organizuoti skirtų valstybės biudžeto lėšų turėtų teisę įsigyti balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus ir teisės aktų nustatyta tvarka galėtų jį perduoti savivaldybėms valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise.

Komitetas posėdyje išklausė Finansų ir Vidaus reikalų ministerijų pateiktą informaciją apie Europos Sąjungos struktūrinę paramą 2014-2020 metų laikotarpiu administruojančių ir įgyvendinančių įstaigų valdymo schemą ir atsakomybių pasiskirstymą. Diskutuota dėl priemonių, kurios leistų išvengti institucijų funkcijų dubliavimo, užkirstų kelią sukčiavimui, sudarytų sąlygas įgyvendinti regioninius ir vietos bendruomenių inicijuotus projektus.

Posėdyje taip pat pritarta Sauliaus Katuokos kandidatūrai į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narius.

2014 m. spalio 22 d. VVSK surengė 2015 m. biudžeto svarstymo klausymus

Šiandien Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (toliau – Komitetas), siekdamas priimti pagrįstus sprendimus dėl Vyriausybės parengtų ir teikiamų svarstyti 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių XIIP-2381, surengė klausymus. Klausymuose dalyvavo komiteto nariai, Finansų ministerijos, Mokesčių inspekcijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Kultūros ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamento, Valstybės tarnybos departamento, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.

Klausymų metu diskutuota dėl finansinių rodiklių, nuo kurių priklauso savivaldybių savarankiškoms funkcijoms vykdyti numatomų skirti 2015 metais finansinių išteklių apimtis, ir konkrečiai gyventojų pajamų atskaitymo procentas visoms savivaldybėms ir Vilniaus miesto savivaldybei, dėl 2015 metais savivaldybėms numatomų skirti tikslinių specialiųjų dotacijų, taip pat dotacijų savivaldybių investiciniams projektams, dėl savivaldybių skolinimosi limitų ir 2015 metams planuojamų asignavimų atskiroms valstybinėms institucijoms (Vidaus reikalų ministerijai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Vyriausiajai rinkimų komisijai).

Komitetas savo galutinius siūlymus dėl 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių svarstys lapkričio 5 d.

2014 m. spalio 22 d. VVSK pritarė, kad visuomeniniams rinkimų komitetams būtų suteikiamas identifikuojantis juos pavadinimas

Šiandien posėdyje Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektą XIIP-2269(2) ir jį patobulinęs pritarė. Šiuo projektu įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. KT45-N13/2014, kuriame konstatuojama, kad visuomeniniams rinkimų komitetams turėtų būti suteikiamas identifikuojantis juos pavadinimas.

Projekte siekiant teisinio reguliavimo aiškumo įtvirtinamos nuostatos, reglamentuojančios visuomeninio rinkimų komiteto pavadinimo registravimą, o taip pat reikalavimus bei apribojimus visuomeninio rinkimų komiteto pavadinimui.

Vykdydamas parlamentinę kontrolę, 2014 m. spalio 8 d. Komitetas išklausė Žemės ūkio ministerijos informaciją apie vietos veiklos grupių (toliau – VVG) veiklos rezultatus ir jų finansavimą Europos Sąjungos lėšomis 2007–2013 metų laikotarpiu bei Vidaus reikalų ministerijos informaciją apie VVG sudarymą miestuose ir jų finansavimą Europos Sąjungos lėšomis 2014–2020 metų laikotarpiu.

Komiteto nariams kilo abejonių dėl VVG veiklai administruoti skirtų 2007–2013 metų laikotarpiu (pagal LEADER programą) ir numatomų skirti 2014–2020 metų laikotarpiu (pagal LEADER programą ir pagal Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros priemonę) lėšų dydžio. Ministerijoms pateikus papildomą informaciją, komitetas šiandien dar kartą posėdyje aptarė šiuos klausimus ir rekomendavo Žemės ūkio ministerijai ir Vidaus reikalų ministerijai nustatyti, kad VVG veiklos administravimo išlaidoms 2014–2020 metų laikotarpiu būtų skiriama ne daugiau 15 procentų strategijai skiriamų lėšų, sutaupytas administravimo lėšas skiriant vietos projektams.

2014 m. liepos 16 d. VVSK pritarė Regioninės plėtros įstatymo projektui

Šiandien Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė Regioninės plėtros įstatymo projektui (Nr. XIIP-1795). Šiuo projektu siekiama padidinti regionų plėtros tarybų vaidmenį, veiklos efektyvumą įgyvendinant nacionalinę regioninę politiką, padidinti nacionalinę regioninę politiką įgyvendinančių subjektų veiklos efektyvumą administruojant ir panaudojant Europos Sąjungos finansinę paramą.

Siekiant, kad ateityje nacionalinė regioninė politika būtų formuojama ir įgyvendinama kaip viešoji politika, orientuota į subalansuotą visų Lietuvos regionų konkurencinių, taip pat ir tarptautinių, pranašumų vystymą, pasiūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2015 m. birželio 1 d. patvirtinti naujos redakcijos Lietuvos regioninės plėtros įstatymo koncepciją ir apie tai informuoti Seimą ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. pateikti koncepcijos pagrindu parengtą Lietuvos regioninės plėtros įstatymo naują redakciją bei įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, reikalingus šio įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus tikslus ir uždavinius. Vienas iš uždavinių yra tai, kad už dalyvavimą formuojant nacionalinę regioninę politiką ir jos įgyvendinimą regionuose atsakytų regionų plėtros tarybos, sudaromos delegavimo būdu, turinčios viešojo juridinio asmens statusą, viešojo administravimo įgaliojimus ir joms pavaldžias administracijas (agentūras).

Posėdyje taip pat buvo pritarta Darbo partijos frakcijos siūlymui Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku skirti Valentiną Bukauską.

2014 m. liepos 9 d. VVSK Regioninės plėtros įstatymo projekto svarstyme padarė pertrauką

Šiandien Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pradėjo svarstyti Regioninės plėtros įstatymo projektą (Nr. XIIP-1795). Šiuo projektu siekiama padidinti regionų plėtros tarybų vaidmenį, veiklos efektyvumą įgyvendinant nacionalinę regioninę politiką, padidinti nacionalinę regioninę politiką įgyvendinančių subjektų veiklos efektyvumą administruojant ir panaudojant Europos Sąjungos finansinę paramą.

Svarstymo metu daugiausiai diskutuota dėl regionų plėtros tarybų statuso bei Komiteto pirmininkės Virginijos Baltraitienės pasiūlymų dėl šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo. Galutinis sprendimas dėl jų nebuvo priimtas ir nutarta toliau tobulinti atitinkamus įstatymo projekto straipsnius ir svarstymą pratęsti kitame komiteto posėdyje.

Telšiuose aptarta savivaldybių regionų plėtros tarybų veikla bei tobulinimo perspektyvos

2014 m. birželio 25 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį į Telšių savivaldybę kur su Telšių ir Tauragės regionų plėtros tarybomis aptarė regioninės politikos bendrąsias nuostatas, pasidalino sukaupta patirtimi bei šios veiklos tobulinimo perspektyvomis. Posėdyje dalyvavo Telšių ir Tauragės regionų savivaldybių merai, administracijų darbuotojai, kiti svečiai.

Po posėdžio komiteto nariai apžiūrėjo Telšių rajono savivaldybėje įgyvendintus projektus, pasidžiaugė šeimininkų nuveiktais darbais.

2014 m. birželio 11 d. VVSK iš esmės pritarė atliekų tvarkymo įstatymų pakeitimams

Šiandien Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė Atliekų tvarkymo ir jį lydintįjį - Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymų projektus (XIIP-1427) ir (XIIP-1428) ir jiems iš esmės pritarė bei pateikė pasiūlymus pagrindiniam komitetui juos tobulinti.

Komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas, pasiūlė pagrindiniam komitetui neriboti savivaldai deleguotos funkcijos ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimui palikti savivaldybių įsteigtą juridinį asmenį – regioninį atliekų tvarkymo centrą arba vienos savivaldybės įsteigtą juridinį asmenį savivaldybės pavedimu atliekantį komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir (ar) teikiantį atliekų tvarkymo paslaugas.

Pasiūlė Aplinkos ministerijos atstovų skaičių komunalinių atliekų tvarkymo administratoriaus valdymo organuose sieti su šio subjekto steigėjų (savivaldybių) skaičiumi ir nustatyti, kad Aplinkos ministerijos atstovai tokiame valdymo organe nesudarytų daugiau kaip trečdalį viso valdymo organo narių. Bei įtvirtinti, kad Aplinkos ministeriją atstovautų valstybės tarnautojai būtų atrenkami šiam darbui Vyriausybės nustatyta tvarka.

Taip pat nepritarė ekonominių sankcijų skyrimui savivaldybėms.

2014 m. birželio 5 d. VVSK pritarė, kad 2015 m. vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose merai būtų renkami tiesiogiai

Šiandien Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų projektams (XIIP-1309(2) ir (XIIP-1580) ir pasiūlė Seimui juos sujungti. Komiteto patobulintame įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas geriau atitiks pilietinės visuomenės lūkesčius ir sudarys prielaidas tiesiogiai rinkti merus, suteikiant jiems papildomus įgaliojimus, o tai ne tik didintų savivaldybių merų atsakomybę sprendžiant esmines savivaldybių problemas, bet ir lemtų didesnį gyventojų susidomėjimą vietos savivalda, jos institucijų, atstovaujančių savivaldybės gyventojų interesus veiklą. Kartu Komitetas pritarė ir lydinčiajam Vietos savivaldos įstatymo projektui (XIIP-1310(2).

2014 m. gegužės 7 d. VVSK svarstė Vietos bendruomenių savivaldos 2013-2015 metų programos įgyvendinimą

Šiandien Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, posėdyje išklausė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją apie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2013 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. A1-71 patvirtintos Vietos bendruomenių savivaldos 2013–2015 metų programos įgyvendinimą. Programos tikslas – bendradarbiaujant su savivaldybėmis (ir seniūnijomis) suteikti vietos bendruomenėms galimybę priimti sprendimus dėl tų bendruomenių viešiesiems poreikiams skirtų lėšų panaudojimo socialinėje, kultūrinėje, švietimo, aplinkosaugos ir kt. srityse. Komiteto nariai aptarė šios programos įgyvendinimo organizavimą, finansavimą ir kontrolę (stebėseną, įgyvendinimo vertinimą), atliekant šios programos įgyvendinimo apraše ministerijai ir savivaldybėms nustatytas funkcijas. Komiteto nariai diskutavo apie 2013 metais gautus faktinius rezultatus (lyginant su lauktais rezultatais), programos įgyvendinimo metu kilusias problemas, jų priežastis ir pasiūlymus problemoms spręsti.

Be kitų pasiūlymų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Komitetas pasiūlė papildyti Vietos bendruomenių savivaldos 2013–2015 metų programos įgyvendinimo aprašą nauja nuostata, nustatančia, kad ne mažiau kaip 1/3 vietos bendruomenės tarybos narių sudarytų seniūnaičiai.

Posėdyje Komitetas taip pat pritarė Vyriausybės 2013 metų veiklos ataskaitai bei apsvarstė visą eilę kitų svarbių klausimų.

2014 m. balandžio 23 d. VVSK nagrinėjo asmenų aptarnavimo būklę Nacionalinėje žemės tarnyboje

Šiandien Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas išklausė Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto informaciją apie asmenų, kurie per 3 metus kreipėsi į Seimo kontrolierius dėl biurokratizmo ir piktnaudžiavimo faktų Nacionalinėje Žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ir jos teritoriniuose skyriuose, skundus. Posėdyje dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos atstovai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai.

Seimo kontrolierių pateiktoje informacijoje pastebėta, kad pagrindinės skunduose keliamos problemos yra nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, valstybinės žemės privatizavimo ir žemės tvarkymo ir administravimo klausimais. Daugiausiai dėl pareigūnų veiksmų šiais klausimais skundžiasi Vilniaus rajono, Vilniaus miesto, Trakų ir Elektrėnų bei Kauno miesto ir rajono gyventojai. (2011 m. duomenys.)

2013 m. daugiausiai skundų gauta dėl netinkamai atliekamų kadastrinių matavimų kontrolės, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, nuomos klausimais ir netinkamai suformuotų žemės sklypų. Tokių skundų daugiausiai gauta iš Vilniaus rajone, Vilniaus mieste, Varėnos ir Lazdijų rajonuose gyvenančių asmenų.

Komitetas išklausęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, Vaido Pakalkos informaciją apie vieno langelio principo taikymą tarnyboje ir apibendrinęs pasisakymus konstatavo kad, Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Žemės ministerijos (toliau NŽT) ir jos teritoriniuose skyriuose yra įdiegta nustatytus reikalavimus iš esmės atitinkanti asmenų aptarnavimo vieno langelio principu sistema, kuri nuo 2012 metų, pakeitus NŽT struktūrą, buvo gerokai patobulinta. Taip pat Komitetas atkreipė NŽT vadovų dėmesį, kad, nežiūrint teigiamų pokyčių aptarnaujant asmenis vieno langelio principu, šios tarnybos teritoriniuose skyriuose vis dar esama nemažai atvejų, kai nesilaikoma teisės aktais nustatytų reikalavimų dėl asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir atsakymų jiems pateikimo terminų, taip pat pareiškėjai nėra tinkamai informuojami apie jų prašymų ir skundų nagrinėjimo eigą (nepagrįstai ilgai nesulaukdami jokio atsakymo yra priversti pakartotinai kreiptis į tarnybą), todėl pasiūlė NŽT užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami teisės aktais nustatyti reikalavimai dėl asmenų prašymų ir skundų ir siekti, kad NŽT ir jos teritoriniuose skyriuose dirbtų tik kvalifikuoti (kompetentingi) darbuotojai, atsakingi už asmenų aptarnavimo vieno langelio principu funkcijų vykdymą, būtų nuolat ir sistemiškai rūpinamasi jų kompetencijos gerinimu.

Komitetas pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1) ieškoti galimybių mažinti kainas už duomenų, kaupiamų valstybės registruose ir kitose duomenų bazėse ir reikalingų (naudojamų) viešojo administravimo institucijoms ir įstaigoms teikiant administracines paslaugas, teikimą;

2) įvertinti, ar teisės aktai, reguliuojantys Nacionalinės žemės tarnybos (ir jos teritorinių skyrių) vykdomas funkcijas ir teikiamas administracines paslaugas, nėra nepagrįstai įtvirtinę informacinių įpareigojimų asmenims ir, esant reikalui, tokius teisės aktus keisti ar teikti siūlymus Lietuvos Respublikos Seimui dėl tokių teisės aktų keitimo.

2014 m. balandžio 16 d. VVSK siūlo plėsti privačius interesus deklaruojančių asmenų sąrašą

Šiandien Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė Komiteto patobulintiems Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo projektams (Nr. XIIP-886 ir XIIP-1519), kuriais išplėstas privačius interesus deklaruojančių asmenų sąrašas.

Seimui priėmus šių įstatymų pataisas privačius interesus privalės deklaruoti ministerijų kolegijų nariai, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariai, taip pat gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai, dirbantys biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros ar vaistinės veiklos licenciją. Taip pat išplėstas sąrašas asmenų, kurių privačių interesų deklaracijų duomenys bus viešos ir skelbiamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos svetainėje.

2014 m. balandžio 9 d. VVSK išklausė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko informaciją

Šiandien Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas posėdyje išklausė Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Komisija) pirmininko Zenono Vaigausko informaciją apie Valstybinio audito ataskaitoje „Rinkimų organizavimas ir vykdymas“ pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo eigą bei diskutavo kitais rupimais rinkimų organizavimo klausimais.

Valstybės kontrolė 2013 m. lapkričio mėn. pabaigoje Komisijai pateikė valstybinio audito ataskaitą „Rinkimų organizavimas ir vykdymas“, kurioje buvo pateiktos 7 rekomendacijos.

Rekomendacijose siūloma inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad būtų nustatytas mažesnis vienmandačių apygardų rinkėjų skaičiaus nuokrypis nuo vidutinio apygardos rinkėjų skaičiaus, sumažinti rinkimų komisijų narių skaičių, siejant jį su rinkėjų skaičiumi, parengti rinkimų komisijų narių ir stebėtojų mokymosi tvarką, patvirtinti balsavimo kabinos įrengimo reikalavimus arba organizuoti centralizuotą jų įsigijimą ir kt. Komisija iš esmės pritarė visoms rekomendacijoms, išskyrus vieną dėl plano parengimo, kuriame būtų numatytos priemonės, palaipsniui pereinant nuo rinkėjo kortelių dalinimo prie kitų ekonomiškesnių rinkėjo informavimo būdų. Komisija tam nepritarė motyvuodama tuo, kad Lietuvos žmonės yra pripratę į namus gauti rinkėjo kortelę. Komisija mano, kad turi praeiti nemažai laiko iki visiško kortelių panaikinimo, kol žmonės suvoks, kad gali eiti balsuoti be rinkėjo kortelės. Tam iš dalies pritarė ir dalis Komiteto narių.

Vykdydama rekomendacijas Komisija jau patvirtino Balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašą, kuriame be reikalavimų pačiai balsavimo patalpai, yra nustatyti reikalavimai, kaip turi būti įrengta balsavimo kabina, kiek balsavimo patalpoje, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apylinkėje, privalo būti balsavimo kabinų, koks rekomenduojamas komisijos narių skaičius.

Posėdyje diskutuota ką Komisija turėtų padaryti, kad rinkimai būtų patrauklūs. Akcentuota, kad reikia siekti, kad balsavimo patalpos būtų patogios, atitinkančios minimalius reikalavimus, kad būtų moderniškesnės urnos, kad kandidatų debatai būtų demonstruojami ir gestų kalba.

2014 m. kovo 19 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisoms

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas paskirtas papildomu svarstė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) įstatymo pataisų projektą Nr. XIIP-1539 ir jam iš esmės pritarė su pasiūlymais pagrindiniam komitetui tobulinti. Šiuo projektu siūloma įstatyme įtvirtinti, kad LRT skiriamo finansavimo dydis būtų skaičiuojamas nuo visų įplaukų iš gyventojų pajamų mokesčio į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta, kad „LRT finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, pajamų, gautų už programų pardavimą, rėmimo pranešimus, leidybą, taip pat iš paramos ir pajamų, gautų iš komercinės ir ūkinės veiklos“.

Numatoma, kad LRT skiriamų biudžeto asignavimų dydis kiekvienais metais sudarytų 1,5 procento visų užpraeitųmetų faktinių įplaukų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 procento užpraeitų metų faktinių įplaukų iš akcizo pajamų. LRT skiriamų lėšų dydis pirmą kartą skaičiuojamas pagal visas faktines 2012 metų įplaukas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo pajamų. Kiekvienus paskesnius metus LRT skiriamų asignavimų dydis neturi būti mažesnis už dydį, apskaičiuotą pagal visas faktines 2012 metų įplaukas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo pajamų.

Komitetas pradėjo svarstyti Metropoliteno įstatymo projektą ir tuo tikslu surengė išvažiuojamąjį posėdį į „Metro sąjūdžio“ būstinę Vilniuje, kur susitiko su Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininku Juozu Zykumi, urbanistikos profesoriumi Jurgiu Vanagu kitais asociacijos atstovais. Susitikimo metu Komiteto nariai galėjo susipažinti su Metropoliteno koncepcija, kitų Europos šalių, įdiegusių metropoliteno sistemą, patirtimi.

Galutinį sprendimą dėl Metropoliteno įstatymo projekto Komitetas priims kovo 26 d. posėdyje.

2014 m. kovo 12 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė Prezidento veto

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas paskirtas pagrindiniu svarstė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės grąžintą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) įstatymo pataisų projektą Nr. XIIP-1323GR. ir balsų dauguma nutarė siūlyti Seimui priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.

Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo nekeisti šiuo metu galiojančios VTEK sudarymo nuostatos, kad VTEK sudarytų 5 nariai. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teiktų Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Seimo Pirmininkas VTEK nariu teiktų skirti vieną iš Seimo frakcijų siūlomų kandidatų, Ministras Pirmininkas – vieną iš Vyriausybės siūlomų kandidatų, Teisėjų taryba – vieną iš Lietuvos teisininkų draugijos siūlomų kandidatų, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas – vieną iš šios asociacijos tarybos siūlomų kandidatų.

Respublikos Prezidentės teikiamu projektu siūloma įtvirtinti, kad VTEK narys yra Seimo skiriamas valstybės pareigūnas, jo kadencijos laikas - 5 metai. Tas pats asmuo VTEK nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

2014 m. vasario 21 d. 10 val. Seimo III-ųjų rūmų Konferencijų salėje Komitetas organizuoja konferenciją tema „Vietos savivalda su seniūnaičiais!“. Konferencijos programa:

10.00-10.05 Konferencijos atidarymas. Įžanginis žodis

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė

10.05-10.10 Konferencijos dalyvių pasveikinimas

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė

1. ,,Seniūnaitis ir vietos savivalda Lietuvoje“

10.10 – 10.25 ,,Gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovo vieta ir vaidmuo Lietuvos vietos savivaldos sistemoje nuo 1990 m. iki šių dienų“

Pranešėja – Virginija Baltraitienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė

10.25 – 10.40 ,,Teritorinė bendruomenė, gyvenamosios vietovės bendruomenė, kaimo (miesto) bendruomenė: panašumai ir skirtumai “

Pranešėjas – Algirdas Astrauskas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto patarėjas, Mykolo Romerio universiteto docentas

10.40 – 10.50 Atsakymai į klausimus

2. ,,Seniūnaičių veikla ir jos efektyvumo didinimo galimybės“

10.50 – 11.00 „Seniūnaitis Lietuvos savivaldybėje sprendžiant vietos gyventojams aktualius klausimus“

Pranešėjas – Edmundas Jakubauskas, Seniūnaičių asociacijos pirmininkas

11.00 – 11.10 „Seniūnaičio veikla, problemos ir jų sprendimo galimybės“

Pranešėjas – Inga Alseikienė, Kaišiadorių savivaldybės Pravieniškių seniūnijos Pravieniškių 2 k. seniūnaitė

11.10 – 11.20 „Kaimo ir miesto bendruomeninės organizacijos ir jų bendradarbiavimas su seniūnaičiais“

Pranešėjas – Arimantas Račkauskas, Lietuvos vietos bendruomenių sąjungos pirmininkas

11.20 – 11.30 Atsakymai į klausimus

11.30 – 11.50 Pertrauka

11.50 – 12.00 „Seniūno ir seniūnaičio bendra veikla sprendžiant vietos reikalus bei plėtojant bendruomeniškumą“

Pranešėjas – Jonas Samoška, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas

12.00 – 12.10 „Požiūris į seniūnaičių, kaip gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovų, santykius su savivaldybės institucijomis, įstaigomis ir seniūnais“

Pranešėjas – Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas

12.10 – 12.20 „Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos požiūris į seniūnaičių veiklos vaidmenį ugdant ir plėtojant bendruomeniškumą bei įgyvendinant ministerijos vykdomas bendruomenių rėmimo programas“

Pranešėjas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas

12.20 – 12.50 Atsakymai į klausimus, pasisakymai, diskusijos

12.50 – 13.00 Konferencijos pabaiga

VVSK pritarė administracinei atsakomybei už Konstitucijoje įtvirtintos vertybės - šeimos viešą niekinimą

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2014 m. sausio 14 d. posėdyje svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-4490(2) ir jį patobulinęs pritarė. Komiteto patobulintame įstatymo projekte siūloma numatyti administracinę atsakomybę už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės - šeimos viešą niekinimą kalbomis, demonstruojamais daiktais, plakatais, šūkiais, audiovizualinėmis priemonėmis ir kitokiais veiksmais, – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų. Tokie pat veiksmai, padaryti pakartotinai, – užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Naujausi pakeitimai - 2016-03-18