2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, įpareigojęs asmenis, įtrauktus į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, per 12 mėnesių, t. y. iki 2017 m. sausio 1 d., deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą. Iki nustatyto termino likus mažiau nei trims mėnesiams gyvenamosios vietos vis dar yra nedeklaravę beveik 90 tūkst. gyventojų. Kokių priemonių yra imtasi užtikrinant tinkamą įstatymo įgyvendinimą aiškinosi Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

Spalio 12 dienos posėdyje Komitetas, išklausęs Vidaus reikalų ministerijos informaciją apie vangaus įstatymo įgyvendinimo priežastis ir siūlymus dėl tolesnių veiksmų, akcentavo, kad vien tik kylančių problemų įvardinimas ir įpareigojimo termino pratęsimas dar 6 mėnesiams ar net metams, gyvenamosios vietos deklaravimo proceso nepaspartins ir problemos iš esmės neišspręs. Komiteto nariai pasigedo Valstybinės mokesčių inspekcijos, Registrų centro ir kitų institucijų aktyvesnio bendradarbiavimo renkant ir keičiantis turima informacija.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas: globos pertvarkos ekspertai – reali ar tariama pagalba savivaldybėms?

Lietuvoje dar 2012 metų pabaigoje pradėta planuoti institucinės globos pertvarka kol kas nėra naudinga nei globotiniams, nei su jais dirbantiems specialistams, konstatavo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, išklausęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.

Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas pažymėjo, kad ES lėšomis vykdant pertvarkos projektus pinigai panaudojami neefektyviai, o globojamų asmenų situacija negerėja. Pavyzdžiui, vienam iš šiuo metu vykdomų projektų skirta per 6 milijonus eurų, už kuriuos tik ketinama parengti metodinę medžiagą, išbandyti paslaugas ir jau yra įdarbinti 17 ekspertų, kurie turėtų būti tarpininkais tarp savivaldybių ir vykdomosios valdžios. Žmonės dirba, lėšos naudojamos, deja, kaip komitetui teigė Savivaldybių asociacijos direktorė, savivaldybėse šių ekspertų veikla nėra nei matoma, nei suprantama ar naudinga.

Trūkstant lėšų socialinių darbuotojų ir kitų globos įstaigose dirbančių specialistų darbo sąlygoms gerinti, komitetui kelia abejonių ne tik šių ekspertų reikalingumas, bet ir jų kompetencija. V. Bukausko teigimu, vargu, ar galima būti ekspertu to, ką dar tik bandoma sukurti.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas: bendruomeninės veiklos finansavimo tvarka turi būti tobulinama

2016 m. rugsėjo 14 d. posėdyje Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui (VVSK) buvo pristatyta informacija apie Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais programą. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis nurodė, kad esamą bendruomenių veiklos finansavimo tvarką numatoma taikyti ir 2017 metais. Komiteto nariai atkreipė dėmesį, kad bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų atstovai yra nepatenkinti šiuo metu egzistuojančiu bendruomeninės veiklos rėmimo modeliu, nes į paramos skirstymą neįtraukti savivaldybių ir vietos veiklos grupių atstovai, neužtikrinamas proporcingas paramos paskirstymas pagal savivaldybes. Todėl VVSK siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai organizuoti diskusiją, kurioje kartu su bendruomenių bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais būtų aptartos Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros 2017–2019 metų veiksmų plano principinės nuostatos ir numatomos finansavimo paskirstymo, paraiškų vertinimo ir administravimo priemonės. Diskusijoje dalyvautų ir komiteto nariai.

Be to, komitetas, įžvelgdamas riziką, kad kai kurios savivaldybės sutaupytas socialinės paramos lėšas naudoja ne socialinėms reikmėms, paprašė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti informaciją, kaip kiekviena savivaldybė panaudojo sutaupytas lėšas, taip pat informuoti, kaip yra užtikrinama, kad lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį, ir ar esamas teisinis reguliavimas yra pakankamas ir tinkamas, kad lėšos būtų naudojamos socialiniams tikslams.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė Žemės įstatymo pataisoms

2016 m. birželio 23 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė Žemės įstatymo Nr. I-446 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (XIIP-4467).

Projekto autoriai siūlė leisti savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus parduoti be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais.

Komitetas įvertinęs papildomų komitetų siūlymus bei Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktą išvadą siūlo suteikti teisę be aukciono parduoti savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, išskyrus savivaldybės nuosavybėn neatlygintinai perduotus valstybinės žemės sklypus. Taip pat Komitetas siūlo, kad šių žemės sklypų pardavimo kaina būtų nustatoma atsižvelgiant į žemės sklypų vertę, apskaičiuotą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka atlikus individualų turto vertinimą.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas toliau stebės e-sveikatos sistemos plėtros programos įgyvendinimą

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas Valentinas Bukauskas gegužės mėnesį kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas pateikti komitetui išsamią informaciją apie (komiteto atliktos savivaldybių apklausos metu nustatytos) e-sveikatos informacinės sistemos veiklos, žmogiškųjų ir finansinių išteklių užtikrinimo problemų sprendimo ir šios informacinės sistemos tobulinimo galimybes.

VVSK, įvertinęs Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktą informaciją konstatavo, kad šios programos įgyvendinimas savivaldybėse atsilieka. Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, rudens sesijoje prašys Sveikatos apsaugos ministerijos pateikti atnaujintą informaciją apie e-sveikatos sistemos plėtros programos įgyvendinimą savivaldybių teritorijoje esančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, Valstybės kontrolės prašys pateikti informaciją apie numatyto atlikti e-sveikata sistemos audito eigą ir rezultatus.

VVSK Seime surengė konferenciją skirtą Vietos bendruomenių metams

2016 m. birželio 15 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) Seime surengė konferenciją, skirtą Vietos bendruomenių metams „Vietos bendruomenės ir bendruomeninės organizacijos: veikla, plėtra ir bendradarbiavimas“.

Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas konferencijos dalyvius supažindino su Vietos savivaldos įstatymo eilės straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas seniūnijų ir seniūnaitijų organizavimo ir veiklos reglamentavimo tobulinimui ir kuris artimiausiu metu bus teikiamas svarstyti Seime. Jis pasidžiaugė, kad vietos bendruomenių ir jų interesams atstovaujančių organizacijų balsas vis labiau girdimas, kai sprendžiami valstybės ir vietos viešieji reikalai. „Komitetas buvo ir, manau, ateityje išliks atviras pasiūlymams dėl savivaldos ir vietos bendruomenių stiprinimo, dėl seniūnų, seniūnaičių ir bendruomeninių organizacijų bendravimo ir veiklos gerinimo“, – sakė V. Bukauskas.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis konferencijos dalyvius supažindino su valstybės paramos tvarka vietos bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų plėtrai ir veiklai 2013–2015 m. (kai parama buvo skiriama per savivaldybes, dalyvaujant vietos bendruomenių taryboms) ir nuo 2016 m. (kai buvo taikomas konkursinis projektų atrankos būdas).

Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, pateikė nemažai kritinių pastabų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir pasiūlė nuo 2016 m. taikomą valstybės paramos tvarką tobulinti, todėl ministerija įsipareigojo valstybės paramos bendruomeninei veiklai tvarką keisti, įvertinę per 2016 m. sukauptą patirtį, planuojant ir administruojant paramos lėšas, ir gautus siūlymus iš suinteresuotų institucijų ir asmenų.

Kauno technologijos universiteto docentas dr. Gintaras Žilinskas pristatė mokslinio tyrimo rezultatus dėl piliečių dalyvavimo bendruomeninėje veikloje. Pagal tyrimų duomenis, aktyviau šioje veikloje dalyvauja moterys, vyresnio amžiaus, labiau išsimokslinę, savo politines pažiūras turintys, kaimo vietovėse ir miesteliuose gyvenantys žmonės. Mokslininkas pateikė siūlymų, ką ir kaip daryti, kad piliečių įtraukti į bendruomeninę veiklą būtų didesnė.

Kritinę nuomonę ir siūlymus gerinti piliečių dalyvavimą bendruomeninėje veikloje, stiprinti bendruomenines organizacijas teikė Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos, seniūnaičių, miesto ir kaimo bendruomeninių organizacijų ir jų asociacijos atstovai. Buvo siūloma tobulinti valstybės paramos bendruomeninei veiklai teikimo tvarką, naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo projekto kai kurias nuostatas, svarstyti ir priimti specialų įstatymą, skirtą bendruomeninių organizacijų statusui, steigimui, organizavimui, kompetencijai ir sąveikai su valstybės ir savivaldybių institucijomis apibrėžti.

VVSK pritarė, kad merai galėtų turėti visuomeninius konsultantus, o tarybos nariai – visuomeninius padėjėjus

2016 m. birželio 15 d. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) pritarė Seimo nario Sergejaus Jovaišos inicijuotiems ir komitete patobulintiems Vietos savivaldos įstatymo pakeitimams (XIIP-4004), kuriais siūloma nustatyti teisę merui turėti visuomeninių konsultantų, o tarybos nariams – visuomeninių padėjėjų.

Visuomeniniai konsultantai ir padėjėjai galės teikti merui ir tarybos nariams konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Tarybos nario visuomeninių padėjėjų skaičius negalės viršyti savivaldybėje įsteigtų seniūnijų skaičiaus, o kai seniūnijos neįsteigtos – negalės viršyti trijų visuomeninių padėjėjų skaičiaus. Tikimasi, kad šie Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai sudarys palankesnes sąlygas bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų veiklai bei sustiprins vietos savivaldą.

VVSK su Utenos apskrities regioninės plėtros taryba aptarė regioninės politikos perspektyvas

2016 m. birželio 10 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) surengė išvažiuojamąjį posėdį į Utenos savivaldybę, kur kartu su Utenos apskrities Regioninės plėtros tarybos nariais, Vidaus reikalų ministerijos ir Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovais aptarė su kokiomis problemomis susiduria Utenos apskrities Regioninės plėtros taryba, kokiomis formomis vyksta tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir šios tarybos bendravimas su socialiniais ekonominiais partneriais.

Susitikimo-diskusijos metu Vidaus reikalų ministerijos atstovai informavo apie Vyriausybės parengtas ir Seime jau įregistruotas Regioninės plėtros įstatymo pataisas. Įstatymo projekte be kitų dalykų siūloma keisti regionų plėtros tarybų sudėtį: vietoje dabar vieno į regiono plėtros tarybą Vyriausybės ar jos įgaliotos ministerijos skiriamo atstovo siūloma nustatyti, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos ministerijos paskirtų asmenų skaičius negali būti didesnis kaip 20 procentų visų regiono plėtros tarybos narių.

VVSK pirmininkas Valentinas Bukauskas, išklausęs informaciją apie Seime įregistruotas Regioninės plėtros įstatymo pataisas, teigė, kad tokie įstatymo pakeitimai nesudarys sąlygų regionų plėtros taryboms tapti labiau savarankiškoms ir veiksmingoms. Jo nuomone, kiekviena regioninės plėtros taryba turėtų turėti jai funkcijas padedančią vykdyti ir jai pavaldžią tarnybą, kuri galėtų būti steigiama kaip biudžetinė ar viešoji įstaiga. Regiono plėtros taryba turėtų turėti ir daugiau realių galių dėl finansinių išteklių, skiriamų regiono plėtrai iš įvairių šaltinių, tame skaičiuje ir iš Europos Sąjungos fondų, planavimo ir naudojimo. „Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas dar 2012 metais buvo parengęs ir įregistravęs Regioninės plėtros įstatymo pataisas, kuriomis toks regionų plėtros tarybų savarankiškumas ir buvo numatytas“, – informavo VVSK pirmininkas V. Bukauskas.

Utenos apskrities Regioninės plėtros tarybos nariai pritarė, kad regionų plėtros tarybų teisės turėtų būti didinamos, suteikiant joms ar prie jų steigiamoms tarnyboms juridinio asmens statusą. Valstybė turėtų pasirūpinti, kad savivaldybėms atsirastų pakankami finansinių išteklių, reikalingų investicinių projektų bendrafinansavimui.

VVSK toliau stiprina seniūnų statusą

2016 m. birželio 9 d. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) pritarė patobulintam Vietos savivaldos įstatymo 3, 4, 6, 9, 10³, 13, 14, 15, 16, 20, 23, 29, 31, 32, 33, 34, 35, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 32¹ straipsniu įstatymo projektui (XIIP-3926).

Esminės šio įstatymo projekto nuostatos – leisti savivaldybių taryboms pasirinkti kokią formą suteikti seniūnijoms: ar savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio ar biudžetinės įstaigos.

Komitetas siūlo, kad seniūnija turinti biudžetinės įstaigos statusą galėtų teikti ne tik administracines, bet ir viešąsias paslaugas, savarankiškai tvarkyti biudžetą, kad tokioje įstaigoje turėtų dirbti ne mažiau kaip 10 darbuotojų. Seniūnai į pareigas būtų priimami tik konkurso būdu, be konkurso seniūną būtų galima perkelti tik keičiant seniūnijos teisinę formą (jeigu atitinka reikalavimus) ar laisvas kitos seniūnijos seniūno pareigas.

Pasak VVSK pirmininko Valentino Bukausko, „projekte aiškiau apibrėžtos seniūnijų funkcijos ir seniūnų įgaliojimai leis geriau tenkinti vietos gyventojų poreikius“.

Siekiant vietos gyventojus labiau įtraukti į vietos reikalų tvarkymą siūloma aktyvinti seniūnaičių veiklą. Įstatymo projektu siūloma patikslinti seniūnaitijų sudarymo tvarką, nustatant, kad jų teritorijos turi būti kompaktiškos tiek kaimuose tiek ir miestuose.

Taip pat siūloma nuo 2019 m. (po savivaldybių tarybų rinkimų) pakeisti seniūnaičių rinkimų tvarką. Priėmus įstatymą jie būtų renkami: 1) susirinkimuose, balsuojant raštu ar elektoriniu būdu, 2) renkami 4 metams; 3) renkami per 6 mėnesius po savivaldybių tarybų rinkimų. Numatytas ir seniūnaičių statuso netekimas, pareiškus jiems nepasitikėjimą.

Vertinant, kad seniūnijų aptarnaujamose teritorijose veikia bendruomeninė bei kitos visuomeninės organizacijos ir, žinant, kad sprendžiant klausimus, susijusius su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu ir kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais, išplečiamas priimančių sprendimus ratas - numatytas išplėstinės seniūnaičių sueigos organizavimas.

Be šių esminių dalykų, įstatymo projektu siūloma patikslinti mero įgaliojimus bei savivaldybės tarybos komisijų sudarymo procedūras.

VVSK rengia konferenciją Vietos bendruomenių metams pažymėti

Birželio15 d., trečiadienį, 13 val. Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai) Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) rengia konferenciją „Vietos bendruomenės ir bendruomeninės organizacijos: veikla, plėtra ir bendradarbiavimas“

Konferencija skirta Vietos bendruomenių metams pažymėti ir organizuojama įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 23 d. nutarimą „Dėl 2016 metų paskelbimo Vietos bendruomenių metais“.

Konferencijos tikslas – aptarti vietos bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų vaidmenį stiprinant gyventojų pilietinį aktyvumą sprendžiant vietos reikalus ir plėtojant vietos savivaldą Lietuvoje.

Numatoma, kad konferencijos dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. VVSK pirmininkas Valentinas Bukauskas pristatys pranešimą apie vietos bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų veiklos reglamentavimo tobulinimą. Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis apžvelgs valstybės paramos skyrimą vietos bendruomenėms ir bendruomeninėms organizacijoms. Kauno technologijos universiteto mokslininkas dr. Gintaras Žilinskas pasidalins įžvalgomis apie vietos bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų veiklos iššūkius ir galimybes. Konferencijos dalyviai bus kviečiami dalyvauti diskusijose.

Konferencijoje kviečiami dalyvauti ir savo nuomonę diskusijose išsakys Seimo nariai, valstybės ir savivaldybių institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos, bendruomeninių organizacijų asociacijų vadovai ir įgalioti atstovai bei mokslininkai.

VVSK pritarė Lobistinės veiklos įstatymo projektui

2016 m. birželio 2 d. posėdyje Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) pritarė patobulintam Lobistinės veiklos įstatymo projektui (XIIP-2731).

Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai. Įstatymas apibrėžia svarbiausias sąvokas, reglamentuoja lobistinę veiklą, jos priežiūrą ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus.

Komiteto patobulintame įstatymo projekte paminėtinos šios pagrindinės naujos nuostatos:

lobistu bus laikomas tik fizinis asmuo, kuris atitinka šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir vykdo lobistinę veiklą; lobistinę veiklą realiai vykdys lobistai-profesionalai (samdomi asmenys) ir lobistai – asociacijų ir kitų viešųjų ir privačių juridinių asmenų vadovai arba darbuotojai, kuriems bus pavesta ar nurodyta tokių juridinių asmenų interesais vykdyti lobistinę veiklą;
lobistinės veiklos užsakovu bus laikomas fizinis ar juridinis asmuo, taip pat šių asmenų interesus tenkinti įkurtas privatus ar viešasis juridinis asmuo, kuris sudarė dvišalę sutartį su lobistu arba trišalę sutartį su lobistu ir jam pavedusiu arba nurodžiusiu vykdyti lobistinę veiklą juridiniu asmeniu arba juridinis asmuo, kuris savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė arba nurodė vykdyti lobistinę veiklą;
lobistine veikla bus laikoma fizinio asmens (lobisto) tik tokie veiksmai, kuriais lobistinės veiklos užsakovo interesais siekiama daryti įtaką valstybės politikams, pareigūnams, tarnautojams, kad būtų priimami ar nepriimami teisės aktai ir administraciniai sprendimai; įstatymas aiškiai nustato, kokia veikla nėra laikoma lobistine;
aiškiai apibrėžtos lobistų ir asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, teisės ir pareigos; lobisto pagrindinė pareiga – per 7 kalendorines dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto ar jo projekto pradžios (žodinio ar raštiško teisės akto projekto nuostatų aptarimo su asmeniu, kuriam siekiama daryti įtaką) elektroninėmis priemonėmis deklaruoti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka;
nebeliks metinio lobistinės veiklos deklaravimo; nevyriausybinių organizacijų vadovai arba darbuotojai, kuriems bus pavesta ar nurodyta vykdyti lobistinę veiklą, bus atleidžiami nuo valstybinės rinkliavos ir kt.

Naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymas nemaža dalimi prisidės prie Lietuvos siekio tapti Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nariu.

VVSK iš esmės pritarė naujos redakcijos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektui

2016 m. gegužės 31 d. posėdyje Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) iš esmės pritarė naujos redakcijos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektui (XIIP-3935).

Šiuo projektu siūloma pakeisti galiojantį įstatymą ir nustatyti nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos specifiką atitinkantį valdymo ir finansavimo modelį bei tobulinti valstybinį valdymą profesionaliojo scenos meno srityje.

Taip pat siūloma įtvirtinti specifines nuostatas, susijusias su biudžetinių nacionalinių, valstybinių, savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų pertvarkytų į viešąsias įstaigas, kurių vienintelis savininkas yra valstybė arba savivaldybė, valdymu, finansavimu, turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise ar patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį teisiniu reguliavimu.

Komitetas pasiūlė pagrindiniam komitetui, kad Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, gali eiti šias pareigas ne neribotą kadencijų skaičių kaip siūloma projekte, o tik dvi kadencijas iš eilės.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas su Suomijos Eduskuntos Konstitucinės teisės komitetu diskutavo apie rinkimų organizavimo tobulinimą

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto delegacija, plėtodama tarpparlamentinį bendradarbiavimą, gegužės 17–19 d. lankėsi Helsinkyje (Suomijos Respublika). Vizito tikslas – aptarti Suomijos reformų rinkimų srityje gerąją patirtį ir iššūkius.

Suomijos Eduskuntos (parlamento) Konstitucinės teisės komiteto pirmininkė Anika Lapintie (Annika Lapintie) delegacijai pristatė savo vadovaujamo komiteto kompetencijas ir veiklą teisėkūros ir parlamentinės kontrolės srityse. Akcentuota, kad komiteto išvados dėl teisės aktų projektų nuostatų atitikties Konstitucijoje įtvirtintiems principams yra privalomos, nes šis komitetas, iš esmės, įgyvendina Konstitucinio Teismo, kuris nėra Suomijoje įsteigtas, funkcijas. Atakydama į komiteto pirmininko Valentino Bukausko klausimą dėl rinkimų sistemos Suomijoje tobulinimo, A. Lapintie pažymėjo, kad po 2015 m. įvykusių parlamento rinkimų ieškoma būdų, kaip pasiekti dar didesnį rinkimų demokratiškumą. Suomijos parlamento 200 narių yra renkami trylikoje rinkimų apygardų, iš kurių pagal teritoriją didžiausioje – Lapi apygardoje – išrenkami tik 7 parlamentarai. Numatoma, kad prieš kitus Eduskuntos rinkimus, kurie vyks 2019 m., rinkimų apygardos bus sujungiamos.

Pastebėtina, kad kitais metais nepriklausomybės šimtmetį minėsiančioje Suomijoje Rinkimų įstatymo pirmoji redakcija buvo priimta 1906 m. Šiame įstatyme buvo įtvirtinta visuotinė rinkimų teisė, moterims suteikta teisė balsuoti ir sureguliuoti kiti rinkimų klausimai. Pirmieji parlamento rinkimai Suomijoje įvyko 1907 m.

Komiteto delegacijos nariams pasidomėjus apie elektroninį balsavimą, Eduskuntos Konstitucinės teisės komiteto pirmininkė pabrėžė, kad toks balsavimas Suomijoje nėra įteisintas. Ji teigė, kad pagrindinis motyvas – elektroniniu būdu balsuojant nėra užtikrinamas slaptumas – nežinoma, kas iš tikrųjų paspaudžia kompiuterio mygtuką, ar elektroniniu būdu balsuojančiam asmeniui nedaro įtakos kiti šeimos nariai, kiti asmenys. Konstitucinės teisės komiteto pirmininko pavaduotojas Tapanis Telis (Tapani Tölli) pažymėjo, kad taip pat yra itin aktualūs techniniai rinkimų rezultatų apsaugos nuo kompiuterinių atakų momentai. Tiesa, pripažįstama, kad elektroninis balsavimas leistų užsienyje gyvenantiems suomiams aktyviau balsuoti per rinkimus, sudarytų galimybes greičiau suskaičiuoti balsus ir turi kitų pranašumų.

Komiteto delegacija susitikime su Eduskuntos nariais diskutavo apie tai, kaip Suomijoje yra pasiekiamas didelis (80 proc. per prezidento rinkimus, 70 proc. per rinkimus į parlamentą, 60 proc. per regionų ir savivaldybių tarybų rinkimus) rinkėjų aktyvumas, užtikrinamas skaidrus partijų ir rinkimų kampanijų finansavimas, gilinosi į kandidatų sąrašų sudarymo ir balsų skaičiavimo ypatumus.

Komiteto delegacijos susitikime su Suomijos rinkimų komisijos pirmininku Artas Jaskelainenas (Arto Jääskelainen) ir Teisingumo ministro patarėju Jusis Altonenas (Jussi Aaltonen) išsamiai aptarti rinkimų reglamentavimo ir įgyvendinimo detalūs klausimai: institucijų ir įvairaus lygio rinkimų komisijų funkcijos ir atsakomybė, kandidatų sąrašų sudarymo principai, išankstinio balsavimo organizavimas, balsavimas rinkimų dieną ir balsų skaičiavimas, skundų nagrinėjimo tvarka ir kita.

Prie sėkmingo delegacijos vizito labai prisidėjo Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Suomijos Respublikoje Arūno Jievalto tarpininkavimas organizuojant ir dalyvaujant vizito susitikimuose. Per specialiai tam skirtą susitikimą ambasadorius delegacijai išsamiai pristatė Suomijos ir Lietuvos bendradarbiavimą. Delegacijos nariai domėjosi, kaip sprendžiamos Suomijoje gyvenančių lietuvių problemos vaikų teisių, darbo santykių, verslo plėtojimo, nusikalstamumo ir kitose srityse.

Suomijos geroji patirtis rinkimų srityje bus naudinga komitetui svarstant Lietuvos rinkimų sistemą tobulinančius sprendimus, dėl kurių Seime numatoma diskutuoti dar šios sesijos metu.

VVSK išvažiuojamajame posėdyje susipažino su Bendrojo pagalbos centro veikla

2016 m. gegužės 11 d. posėdyje Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) surengė ir išvažiuojamąjį posėdį į Bendrąjį pagalbos centrą (112). Centro viršininkas Audrius Čiuplys supažindino posėdžio dalyvius, kaip centras veikia, su kokiomis problemomis susiduria bei kokios veiklos perspektyvos jų laukia ateityje.

Susipažinęs su centro veika VVSK pirmininkas Valentinas Bukauskas akcentavo, kad artimiausiu metu surengs komiteto posėdį, kur kartu su sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrais aptars galimybes, kad Bendrasis pagalbos centras dirbtų pilnu pajėgumu.

„Formuojant kitų metų biudžetą, Vyriausybė turėtų numatyti daugiau lėšų centro veiklai. Svarbu, kad visuomenė labiau pasitikėtų valstybe, tad reikėtų sudėlioti prioritetus, neantraeilis yra žiniasklaidos ir centro švietėjiškos veiklos vaidmuo“, – pastebėjo komiteto pirmininkas V. Bukauskas

Komitetas kreipėsi į Valstybės kontrolę dėl ligonių kasų veiklos audito

2016 m. gegužės 11 d. posėdyje Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas Valentinas Bukauskas, atsižvelgdamas į Valstybinės ligonių kasos vykdomos veiklos svarbą, veiklos vykdymui skiriamus finansinius išteklius ir būtiną skaidrumą, šiandien posėdyje pasiūlė komitetui kreiptis į Valstybės kontrolę, siūlant atlikti Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų veiklos auditą.

Apie audito atlikimo galimybes Valstybės kontrolė paprašyta komitetą informuoti iki š.m. birželio 6 d.

VVSK, išklausęs Valstybės kontrolės atliktų savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų auditų išorinių peržiūrų rezultatus, teiks rekomendacijas

2016 m. gegužės 11 d. posėdyje Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) išklausė Valstybės kontrolės trečiojo audito departamento direktorės Reginos Rudokienės pranešimą apie 15 Lietuvos savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) atliktų auditų išorinių peržiūrų 2016 m. rezultatus.

Posėdyje taip pat dalyvavo Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas Juozas Vaičiulis, savivaldybių kontrolieriai, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas.

Iš pateiktos informacijos pastebėta, kad Valstybės kontrolė atrankos būdu atrinko ir peržiūrėjo vieną ketvirtadalį savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų (15 savivaldybių). Buvo vertinama pasirinktų savivaldybių audito kokybė instituciniu lygiu (ar sukurta audito kokybės kontrolės sistema yra veiksminga ir ar ji užtikrina, kad visi auditai būtų atliekami pagal teisės aktus) ir audito lygiu (ar auditai atlikti pagal teisės aktus, ar audito etapai, procedūros ir peržiūra buvo išsamios, atliktos laiku, pagrįsti pakankamais audito įrodymais ir tinkamais dokumentais). Vertinant pasirinktas savivaldybes institucijos ir audito lygiu, nustatyta, kad nei viena pasirinkta savivaldybė nedirbo be trūkumų, iš 15 savivaldybių net 10 dirbo su reikšmingais trūkumais.

Valstybės kontrolės atstovė pažymėjo, kad savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos turėtų tobulinti audito kokybės kontrolės sistemą, gerinti auditų kokybę, o savivaldybės – didinti šių tarnybų pajėgumus, kad būtų užtikrinamas „keturių akių principas“. Savivaldybių kontrolierių asociacijai pasiūlyta inicijuoti susitikimus su tarnybomis, aptarti išorinės priežiūros rezultatus, parengti sistemines rekomendacijas dėl tarnybų veiklos ir atliekamo audito kokybės gerinimo, organizuoti praktinius mokymus tikslinėms grupėms. Savivaldybių merams pasiūlyta aptarti išorinės peržiūros rezultatus, apsvarstyti priežastis, darančias neigiamą įtaką tarnybų veiklai ir atliekamo audito kokybei bei numatyti jų šalinimo priemones.

VVSK pirmininkas Valentinas Bukauskas pastebėjo, kad dalies savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų veikla negerėja, net blogėja, didesnėje dalyje savivaldybių neatliekami veiklos auditai. Jo nuomone, pareigybių skaičiaus šiose tarnybose didinimas leis tik iš dalies spręsti esamas problemas ir kad reikalingi sisteminiai sprendimai, siekiant geresnių rezultatų šioje srityje.

Sprendimą šiuo klausimu komitetas priims kitame posėdyje, gavęs Savivaldybių kontrolierių asociacijos atsakymus į posėdžio metu jiems pateiktus klausimus.

Trišaliame Estijos, Latvijos ir Lietuvos parlamentų komitetų posėdyje diskutuota savivaldos ir regionų klausimais

2016 m. gegužės 6 d. Seime įvyko Estijos Respublikos Rygikogo Konstitucinio komiteto, Latvijos Respublikos Saeimos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos komiteto bei Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) trišalis jungtinis posėdis. VVSK pirmininkas Valentinas Bukauskas pasidžiaugė, kad trišalis susitikimas organizuotas Lietuvoje ir tokia forma įvyko pirmą kartą per 26 metus.

Posėdžio metu kiekviena šalis pristatė savo valstybės vietos savivaldos sistemą bei pasidalino patirtimi, sukaupta planuojant ir įgyvendinant reformas ar mažesnio masto pertvarkymus šioje sistemoje. Diskutuota dėl valstybės teritorijos administracinių vienetų dydžio ir valdymo formos, dėl savivaldybių kompetencijos (funkcijų) ir tam skiriamų finansinių išteklių, dėl vietos valdžios institucijų sudarymo, įgaliojimų ir tarpusavio santykių, dėl tiesioginių merų rinkimų, dėl seniūnijų ir seniūnaitijų ir kt.

Visi diskusijose dalyvavę atstovai pripažino, kad toks dalykinis bendradarbiavimas duoda daug naudos, leidžia išvengti klaidų, planuojant ir įgyvendinant reformas kiekvienoje iš šalių, taip pat stiprina draugystę tarp Baltijos valstybių tautų ir gali būti pavyzdžiu ir kitoms valstybinėms institucijoms. Bendra pozicija ir bendri sprendimai aktualiais klausimais, pasiekti įvairaus formato renginiuose, leistų regiono valstybėms kalbėti vienu balsu ir Europos Sąjungos lygiu: tokiu būdu stiprėtų įtaka Europos Sąjungoje bei prieš kylančias grėsmes.

Susitarta, kad tokie trišaliai Estijoso, Latvijos ir Lietuvos komitetų susitikimai vyktų ne rečiau kaip kartą per metus. Kitas susitikimas planuojamas Taline.

VVSK kreipėsi į Vyriausybę dėl e.sveikata informacinės sistemos veiklos

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) savo iniciatyva atliko savivaldybių teritorijoje esančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, dalyvavusių e-sveikatos sistemos 2009–2015 m. plėtros programoje, apklausą. Atsakymai į apklausos klausimus gauti iš 57 savivaldybių. Apklausos rezultatai atskleidė e- sveikatos informacinės sistemos trūkumus ir problemas, kylančias šia sistema besinaudojantiems sveikatos priežiūros specialistams ir pacientams.

Atsižvelgdamas į apklausos metu atskleistų problemų aktualumą, gegužės 4 d. posėdyje, komitetas nusprendė kreiptis į Vyriausybę dėl šių problemų sprendimo galimybių t. y. kaip toliau bus sprendžiamos e.sveikatos informacinės sistemos veiklos žmogiškųjų ir finansinių išteklių užtikrinimo problemos ir kaip ši sistema bus tobulinama.

Gavęs reikiamą informaciją, komitetas rengiasi organizuoti viešą diskusiją Seime e-sveikatos informacinės sistemos veiklos klausimais.

Seimo VVSK įvertino VTEK praėjusių metų veiklos rezultatus

2016 m. gegužės 4 d. posėdyje Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) vertino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) 2015 m. veiklą, išklausydamas metinę ataskaitą. VTEK pirmininkas Romas Valentukevičius akcentavo, jog pernai nuosekliai vadovautasi komiteto rekomendacijomis ir pasiekta teigiamų rezultatų. Pagrindinis dėmesys buvo skirtas prevencinėms priemonėms ir jų taikymui, elektroninio deklaravimo sistemos veiksmingumo užtikrinimui, aktyviai šviečiamajai veiklai savivaldybių institucijose, iniciatyvoms teisėkūros srityje.

Kaip svarbų pasiekimą VTEK vadovas įvardijo tai, jog pernai didėjo privačių interesų viešumas – pateiktų privačių interesų deklaracijų skaičius ūgtelėjo 10 proc. Jis taip pat akcentavo, jog prevencijos ir kontrolės pastangomis po savivaldos rinkimų privačius interesus vos per pusmetį deklaravo visi 100 proc. vietos valdžios politikų. „Atsižvelgdami į tai, analogiškų rezultatų tikimės šiemet pasiekti ir medikų privačių interesų deklaravimo srityje. Siekdami, kad interesus atskleistų visi sveikatos priežiūros specialistai, kuriems galioja ši prievolė, rinksimės panašų prevencinį kelią. Taip pat artimiausiu metu pateiksime savo matymą, kaip dar patobulinti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, kad jame atsirastų, mūsų manymu, svarbi ir iki šiol buvusi praleista sveikatos priežiūros specialistų grandis – akušeriai. Jie turėtų patekti į privačius interesus turinčiųjų deklaruoti asmenų ratą“, – sakė R. Valentukevičius.

Tyrimų efektyvinimo srityje taip pat būta reikšmingų pokyčių – stiprinant institucijų savikontrolę, sumažėjo VTEK atliekamų tyrimų skaičius ir tris kartus išaugo kitų institucijų atliktų revizuojamų tyrimų apimtis. Pernai, kaip ir užpernai, dominavo tyrimai dėl valstybės politikų elgesio (43 proc. visų tyrimų). Dažniausiai VTEK vertino nenusišalinimo atvejus, naudojimąsi pareigomis asmeninei naudai gauti, tarnybinio transporto ar kito valstybinio turto naudojimą ne tarnybinėms reikmėms ir situacijas, kai nesilaikyta privačių interesų deklaravimo tvarkos ar atstovimo privačioms grupėms ar asmenims apribojimų.

Be kitų klausimų pristatant ataskaitą akcentuoti ir pasiekimai tarptautinio bendradarbiavimo srityje. Lietuvai rengiantis stoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), VTEK pateikė pirmines šalies pozicijas dėl etiško elgesio valstybės tarnyboje gerinimo, interesų konfliktų valdymo gairių ir lobistinės veiklos skaidrumo bei sąžiningumo principų. EBPO akcentavo, jog svarbu aiškiai apibrėžti lobizmo ir lobistinės veiklos sąvokas, užtikrinti, kad informacija apie lobistinę veiklą būtų pakankamai skaidri ir prieinama, o taip pat svarbu užtikrinti lobistinės veiklos stebėseną ir reikalavimų privalomumą bei valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų skaidrumą bendraujant su lobistais.

VTEK, kaip lobistų veiklos priežiūrą šalyje vykdanti institucija, nuo pernai aktyviai dalyvauja teikdama siūlymus dėl naujų, tarptautinę praktiką atitinkančių, lobistinės veiklos reguliavimo nuostatų. Šio įstatymo pakeitimo projektas Seimui buvo pateiktas praėjusių metų sausį. Daugiau nei metus laiko jis buvo tobulintas atsižvelgiant į suinteresuotų šalių pastabas ir pasiūlymus bei tarptautinių organizacijų rekomendacijas. Pasiūlymų dėl jo pataisų teikė darbo grupei vadovavusi Komiteto pirmininko pavaduotoja Milda Petrauskienė, kiti šios grupės nariai bei VTEK atstovai.

Valstybių prieš korupciją grupė (GRECO), vykdanti valstybių narių atitikties Europos Tarybos nustatytiems kovos su korupcija standartams priežiūrą, yra ne kartą pabrėžusi, kad lobizmo veiklą reglamentuojančio įstatymo buvimas ir viešas lobistų registras yra geras viešojo valdymo skaidrumo požymis. Taigi patobulintas lobistinės veiklos teisinis reglamentavimas šalyje turėtų tapti veiksmingu kontrolės įrankiu. Jis leistų išskaidrinti asmenų, darančių įtaką priimant teisės aktus, veiklą.

VVSK pirmininkas Valentinas Bukauskas rekomendavo VTEK toliau planingai vykdyti Privačių interesų registro steigimo ir kūrimo darbus. Šis registras turėtų automatizuoti privačių interesų deklaracijų apskaitos ir kontrolės procesus. Vienas pagrindinių jo tikslų – deklaracijos prievolę turintiems asmenims pateikti preliminarias individualizuotas deklaracijas kitų valstybės informacinių išteklių pagrindu. Parengiamuosius šio registro steigimo darbus pernai pradėjusi

VTEK, šiuo metu atlieka turimos informacinės sistemos atnaujinimo darbus, rengiasi pasirašyti sutartis su kitomis informaciją registrui teiksiančiomis valstybės institucijomis, sprendžia kitas su steigimo darbais susijusias problemas. Tikimasi, jog Privačių interesų registras pradės veikti jau po dviejų metų.

VVSK rekomendavo komisijai ir toliau didinti prevencijos priemonių intensyvumą bei įvairovę, siekiant sumažinti tarnybinės etikos normų pažeidimų ir atliekamų tyrimų skaičių; orientuotis į tokias tarnybinės etikos pažeidimų prevencijos ir kontrolės priemones, kurios didina vietos priežiūros institucijų gebėjimus laiku atpažinti galimus interesų konfliktus, juos tinkamai valdyti ir savarankiškai užkardyti ir įvertinti; į prevencinę veiklą įtraukti kitas kompetentingas institucijas ar visuomenines organizacijas siekiant identifikuoti tarnybinės etikos normų pažeidimų rizikos veiksnius konkrečiuose sektoriuose, inicijuoti bendrų prevencijos priemonių įgyvendinimą bei tikslines informacines kampanijas; parengti viešojo valdymo procesų skaidrumo ir institucijų kompetencijų tarnybinės etikos srityje įvertinimo metodikas; realizuoti lobistų ir kitų teisėkūros procesui įtaką darančių asmenų veiklos skaidrumo iniciatyvas

VVSK svarstė, ar tikslinga unifikuoti savivaldybių administracijų struktūras

2016 m. balandžio 20 d. posėdyje Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) konstatavo, kad šiuo metu nėra tikslinga nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį savivaldybių administracijose būtų sudaromi unifikuoti struktūriniai padaliniai ar steigiamos unifikuotos pareigybės.

Tokį sprendimą komitetas priėmė atsižvelgęs į Vidaus reikalų ministerijos balandžio 13 d. VVSK posėdyje pateiktą informaciją. Posėdžio metu vykusioje diskusijoje su Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais buvo pažymėta, kad šiuo metu kai kurie įstatymai įpareigoja savivaldybes įsteigti konkrečias pareigybes valstybės deleguotoms funkcijoms atlikti. Be to, savivaldybių administracijų darbuotojų skaičių iš dalies taip pat reguliuoja valstybės institucijos, tvirtindamos valstybinėms funkcijoms įgyvendinti skirtų lėšų apskaičiavimo metodikas. Pažymėta, kad savivaldybės yra skirtingos tiek savo dydžiu, tiek savivaldybės gyventojų skaičiumi, tankumu ir vyraujančia gyventojų ekonomine veikla.

Atsižvelgiant į tai, komitetas pasiūlė Vidaus reikalų ministerijai papildomai įvertinti galimybes nustatyti pavyzdines unifikuotas savivaldybių administracijų struktūras pagal savivaldybių grupes, įvertinant pastaraisiais metais įvykusius gyventojų skaičiaus savivaldybių teritorijose pokyčius ir užtikrinant savivaldybėms priskirtų funkcijų įgyvendinimo kokybę.

VVSK pateikė pasiūlymus Viešųjų pirkimų įstatymo projekto tobulinimui

2016 m. balandžio 13 d. posėdyje komitetas išsamiai apsvarstęs Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (XIIP-3750(ES) priėmė sprendimą iš esmės pritarti jam ir išdėstė 8 konkrečius pasiūlymus, kurias nuostatas būtina patobulinti. Iš pateiktų komiteto pasiūlymų, ypatingai akcentuotini šie:

1. Dėl vidaus sandorių. Komitetas siūlo konkretinti nuostatas, numatant, kad vidaus sandoriai turi atitikti įstatymu nustatytas sąlygas ir numatant teisę Viešųjų pirkimų tarnybai per 20 darbo dienų pateikti pastabas dėl tokių sandorių sudarymo.

Pastebėtina, kad vidaus sandorių dalis nuo visų viešųjų pirkimų yra per didelė todėl ją tikslinga mažinti. Tačiau prie tokio sumažinimo turėtų būti pereinama palaipsniui, įvertinant reglamentavimo pasikeitimų poveikį, ypatingai savivaldybių lygiu. Savivaldybės, vykdydamos savarankiškąsias funkcijas viešųjų paslaugų teikimo srityje, turi užtikrinti viešųjų poreikių tenkinimą. Komiteto pirmininko Valentino Bukausko nuomone, tikslinga įvertinti esamą situaciją ir ieškoti priimtiniausių nuostatų, kad teisiniai santykiai būtų kaip galima geriau sureguliuoti.

2. Dėl mažos vertės pirkimų. Projekte siūloma numatyti, kad visi mažos vertės pirkimai viršijantys 3 000 Eur (be PVM) privalės būti skelbiami. Ši nuostata žymiai padidins administracinę naštą, nes viešųjų pirkimų (virš minėtos vertės) skaičius paprastai nėra mažas, tačiau bendra jų vertė nėra didelė, todėl jie nėra tokie reikšmingi bendrame pirkimų kontekste. Tuo labiau, kad tokia nuostata ne tik kad nepalengvina pirkimų proceso, bet dar sugriežtina iki šiol galiojusį supaprastintų pirkimų teisinį reglamentavimą. Be to, pastebėtina, kad papildoma administracinė našta gali pareikalauti papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kurių savivaldybės, remdamosi Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 5 dalies nuostatomis, gali pareikalauti kompensuoti iš valstybės biudžeto. Atsižvelgiant į tai, Komitetas siūlo projekte numatyti galimybę neskelbti pirkimo, kai planuojamos sutarties vertė neviršija 10 000 Eur (be PVM).

3. Dėl aiškių terminų nustatymo. Siekiant, kad viešųjų pirkimų procedūros būtų aiškios ir nevilkinamos, tikslinga reglamentuoti aiškius jų terminus, todėl komitetas siūlo patobulinti nuostatas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos priimamų sprendimų sustabdyti pirkimo procedūras, numatant, kad procedūros gali būtų sustabdomos ne ilgesniam nei 30 darbo dienų terminui.

4. Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos veiklos. Siekiant, kad būtų užtikrintas kuo sklandesnis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų įgyvendinimas, būtų išvengta teisminių ginčų, nustatyta aiški atsakomybė, tikslinga tobulinti siūlomas nuostatas dėl Viešųjų pirkimų tarnybos. Komitetas siūlo įstatyme aiškiai nustatyti: kokiems konkretiems asmenims suteikiama teisė sprendimus priimti Viešųjų pirkimų tarnybos vardu, reglamentuoti Viešųjų pirkimų direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojo įgaliojimus (dabar įgaliojimai nustatyti Vyriausybės tvirtinamuose nuostatuose), reglamentuoti, kokiais teisės aktais nustatomas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus darbo užmokestis, reglamentuojama materialinė atsakomybė, kasmetinės atostogos ir kiti jo darbo santykiai ir socialinės garantijos, koks subjektas ir kokiais pagrindais gali skirti tarnybines nuobaudas Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriui. Pastebėtina, kad šiuo metu įstatymu nėra įtvirtinta bendrųjų nuostatų dėl valstybės pareigūnų, kuriems yra priskiriamas Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius, todėl tikslinga specialiame įstatyme, šiuo atveju – Viešųjų pirkimų įstatyme, sureguliuoti visus aukščiau paminėtus santykius.

VVSK siūlo platesnes diskusijas svarstant Viešųjų pirkimų įstatymo projektą

2016 m. balandžio 6 d. posėdyje Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) paskirtas papildomu komitetu pradėjo svarstyti naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo projektą (XIIP-3750(ES).

Posėdyje dalyvavusiems projekto rengėjams – Ūkio ministerijos atstovams, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovei ir kitiems suinteresuotiems asmenims, komiteto nariai pateikė nemažai klausimų. Diskutuota, kaip konkrečiai bus patobulintos viešųjų pirkimų procedūros: ar jos sutrumpės ir kiek bus supaprastintos, ar bus užtikrintas greitas ginčų nagrinėjimas. Komiteto nariai domėjosi, ar siūlomos įstatymo nuostatos leis viešuosiuose pirkimuose dažniau taikyti sąnaudų ir kokybės santykio pasiūlymų vertinimo kriterijų, o ne vien tik kainos kriterijų, kaip buvo iki šiol.

Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas išreiškė susirūpinimą dėl praktikoje kylančių problemų ir būtinumo jas spręsti, tobulinant teisinį reguliavimą, todėl jis domėjosi, kaip projekte siūloma reglamentuoti viešųjų pirkimų procedūrų terminus, vidaus sandorius, Viešųjų pirkimų tarnybos statusą ir pareigūnų atsakomybę.

Komitetas nusprendė daryti projekto svarstymo komitete pertrauką, kad būtų išsamiau aptartos diskutuotinos nuostatos ir kad Ekonomikos komitete (paskirtame pagrindiniu komitetu) būtų surengti klausymai dėl šio įstatymo projekto

VVSK išklausė informaciją apie bendruomeninės veiklos finansavimą 2016 m.

2016 m. kovo 23 d. posėdyje Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK), vykdydamas parlamentinę kontrolę, išklausė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją apie bendruomeninės veiklos finansavimą 2016 m.

2012–2015 metais įgyvendinama Vietos bendruomenių savivaldos programa, 2016 m. buvo pakeista į Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo sistemą (pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintus nuostatus).

Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas ir kiti VVSK nariai išreiškė abejonę ar pakeitus bendruomeninės veiklos finansavimo tvarką, nebus sulaukta neigiamų pasekmių – stabdomas vietos bendruomenių sutelktumas ir tarpusavio pasitikėjimas. Nors skiriamų lėšų suma liko ta pati, tačiau, pagal patvirtintus nuostatus, projektines paraiškas gali teikti tik bendruomeninės organizacijos. Vienai paraiškai gali būti skirta ne didesnė kaip 12 tūkst. eurų suma, nepriklausomai nuo bendruomenės dydžio, jos veiklos pobūdžio ir teritorinės sklaidos.

Šiais metais į finansavimo paskirstymą neįtrauktos savivaldybės, o sprendimus dėl pateiktų paraiškų finansavimo tiesiogiai priima Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakingas departamentas.

Komitetas nutarė pratęsti diskusijas ir sprendimą šiuo klausimu priimti kitame posėdyje.

VVSK diskutavo dėl problemų iškeltų Europos Komisijos paskelbtoje ataskaitoje Lietuvai

2016 m. kovo 23 d. posėdyje Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) išklausė Ūkio ministerijos nuomonę apie Europos Komisijos paskelbtą kasmetinę ataskaitą Lietuvai. Šioje ataskaitoje Lietuvos ekonomika vertinama pagal Europos Sąjungos ekonominės ir socialinės politikos prioritetinius uždavinius – suteikti naują postūmį investuoti, vykdyti struktūrines reformas siekiant modernizuoti valstybių narių ekonomiką ir vykdyti atsakingą fiskalinę politiką.

Ataskaitoje pažymima, kad pastaruoju metu Lietuvoje potencialus augimas sumažėjo dėl nepalankių demografinių pokyčių ir vangių investicijų, šalyje yra neišnaudotų galimybių, visų pirma, susijusių su darbo jėga ir moksliniais tyrimais bei inovacijomis ir Lietuva padarė nedidelę pažangą įgyvendindama 2015 m. šaliai skirtas rekomendacijas.

Komitetas išklausęs informaciją po diskusijų pasiūlė Vyriausybei kuo geriau nacionaliniu lygiu išnaudoti visas galimybes, leidžiančias veiksmingiau užtikrinti reformų įgyvendinimą, šių reformų efektyvumo padidinimą ir atsakomybės už šias reformas įtvirtinimą.

Taip pat komitetas pasiūlė Vyriausybei numatyti ir įgyvendinti konkrečias priemones, kurios užtikrintų:

1) viešųjų pirkimų veiksmingumo didinimą, pirmiausia, per investicijų planavimo administracinių gebėjimų stiprinimą, taisyklių ir procedūrų supaprastinimą bei viešųjų pirkimų skaidrumo, visų pirma savivaldybių lygiu, padidinimą;

2) pensijų adekvatumą, sukuriant sąžiningą ir teisingą pensijų sistemą, nustatant pensijų indeksavimą, pagrįstą aiškiais kriterijais, atsižvelgiančiais į ekonomines sąlygas ir demografinius rodiklius, pertvarkant socialinio draudimo pensijas, kad ilguoju laikotarpiu būtų padidintas pensijų sistemos finansinis tvarumas ir išmokų pakankamumas;

3) švietimo sistemos tobulinimą, plataus masto investicijų į žmogiškąjį kapitalą sustiprinimą, trūkumų aukštojo išsilavinimo kokybėje pašalinimą, inovacijų diegimo plėtojimą, darbo rinkos poreikių atsispindėjimą švietimo sistemoje, švietimo sistemos finansavimo efektyvumo didinimą ir mokymosi visą gyvenimą plėtojimą.

VVSK pritarė, kad Seimo rinkimų įstatyme esančios nuostatos atsirastų ir kituose rinkimų įstatymuose

2016 m. kovo 16 d. posėdyje Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) pritarė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo projektui (XIIP-3778) ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo ir projektui (XIIP-3779).

Projektuose siūlomos nuostatos suderintos su jau galiojančiomis Seimo rinkimų įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis, kad savivaldybės tarybos narys ar Europos Parlamento narys, išrinktas Seimo nariu, netenka atitinkamai savivaldybės tarybos nario ar Europos Parlamento nario mandato.

VVSK pritarė Seimo VIII (Pavasario) sesijos darbų programai

2016 m. kovo 16 d. posėdyje Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) pritarė VIII (Pavasario) sesijos darbų programos projektui (XIIP-4089), taip pat patvirtino Komiteto pavasario sesijos veiklos planą.

VVSK delegacija rinkimų reglamentavimo ir organizavimo patirties sėmėsi Norvegijoje

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) delegacija, plėtodama tarpparlamentinį bendradarbiavimą, š.m. vasario 17–19 d. su vizitu lankėsi Osle (Norvegijos Karalystė). Vizito tikslas – aptarti Norvegijos reformų rinkimų srityje gerąją patirtį ir iššūkius.

Norvegijos Karalystės Parlamento (Stortingo) Kontrolės ir konstitucinių reikalų komiteto pirmininkas Martinas Kolbergas (Martin Kolberg) delegacijai pristatė savo vadovaujamo komiteto kompetencijas teisėkūros ir parlamentinės kontrolės srityje. Akcentuota, kad komiteto sprendimai Norvegijoje yra gerbiami, jų paisoma. Susitikime Lietuvos ir Norvegijos parlamentarai diskutavo apie rinkimų sistemos Norvegijoje ypatumus, rinkimų nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiais organizavimą, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus formuojant rinkimų politiką ir organizuojant rinkimus, rinkimų apygardų formavimą bei kitais su rinkimų sistema susijusias klausimais. Pastebėta, kad Norvegijoje rinkimuose į parlamentą rinkėjų aktyvumas yra didelis ir siekia 75–77 proc., vietos ir regionų rinkimuose – apie 60 proc., rinkimais labai pasitikima.

VVSK pirmininkui Valentinui Bukauskui pasidomėjus, kodėl per kelis rinkimus išbandžius elektroninį balsavimą šiuo metu jo Norvegijoje atsisakyta, M. Kolbergas pažymėjo, kad balsuojant elektroniniu būdu neužtikrinamas slaptumas – nežinoma, kas paspaudžia kompiuterio mygtuką. Be to, nėra tikrumo, ar elektroniniu būdu balsuojantis asmuo nėra įtakojamas šeimos narių ar kitų asmenų. Seimo nariams pasiteiravus, kodėl buvo atsisakyta Norvegijoje merus rinkti tiesiogiai, paaiškinta, kad tai buvo politinis sprendimas, sąlygotas politinių partijų valios.

Stortingo Kontrolės ir konstitucinių reikalų komiteto pirmininkas M. Kolbergas padėkojo delegacijai už Norvegijoje gyvenančio Lietuvos jaunimo pastebimą indėlį į Norvegijos ekonominį, kultūrinį ir socialinį gyvenimą. Lietuvos jaunimo aktyvumą ir pasiekimus Norvegijoje taip pat akcentavo Norvegijos Savivaldos ir modernizavimo ministerijos valstybės sekretorė Gretė Elingsen (Grete Ellingsen). Ji delegacijai pristatė pastaraisiais metais Norvegijoje įgyvendintas rinkimų įstatymų pataisas. Pažymėta, kad šiuo metu Norvegijoje formuojamas nepriklausomas Rinkimų departamentas, dėl kurio teisinio statuso dar diskutuojama. Iki šiol už rinkimų organizavimą buvo atsakingos tik savivaldybės, regionai bei laikinai, tik rinkimų metu, veikianti Vyriausioji rinkimų komisija. Komiteto pirmininkui V. Bukauskui pasiteiravus apie elektroninį balsavimą, G. Elingsen teigė, kad artimiausiu metu jo diegimo pratęsti nenumatoma, bet bus ieškoma būdų, kaip elektronines priemones panaudoti rinkimų procesuose, pavyzdžiui, rinkėjų sąrašuose realiuoju laiku pažymint rinkimuose balsavusius asmenis ir pan.

Su Norvegijos savivaldybių asociacijos vadovais VVSK delegacijos nariai aptarė savivaldybių ir regionų bendradarbiavimo ypatumus teisėkūroje ir formuojant biudžetus.

Prie sėkmingo delegacijos vizito labai prisidėjo Lietuvos Respublikos ambasadorės Norvegijos Karalystėje J.E. Izoldos Bričkovskienės tarpininkavimas organizuojant ir dalyvaujant vizito susitikimuose. Per specialiai tam skirtą susitikimą ambasadorė delegacijai išsamiai pristatė Norvegijoje gyvenančių lietuvių, kurių skaičius svyruoja nuo 30 iki 50 tūkstančių, situaciją. Delegacijos nariai domėjosi, kaip sprendžiamos Norvegijos lietuviams kylančios problemos vaikų teisių, darbo santykių, verslo plėtojimo, nusikalstamumo ir kitose srityse.

Lietuvos ambasadoje vykusiame susitikime su Osle gyvenančių lietuvių bendruomenės jaunimo atstovais tiesiogiai aptarti gyvenimo Norvegijoje ypatumai, lietuvių bendruomenių tarpusavio bendradarbiavimas ir ryšių su Lietuvą palaikymo stiprinimas per kultūrinos puoselėjimą, verslo plėtojimą ir įsitraukimą į politinį gyvenimą, rinkimus.

Norvegijos patirtis rinkimų srityje bus naudinga komitetui svarstant Lietuvos rinkimų sistemą tobulinančius sprendimus, dėl kurių Seime numatoma diskutuoti Pavasario sesijos metu.

VVSK pareiškė nuomonę dėl Europos Parlamento siūlomos rinkimų reformos

2016 m. sausio 26 d. posėdyje Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK), dalyvaujant Teisingumo ministerijos, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ir Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovams, apsvarstė Europos Parlamento (EP) pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo siūloma reformuoti Europos Parlamento rinkimų sistemą, (toliau – Pasiūlymas).

Komitetas, apsvarstęs EP pateiktą Pasiūlymą ir gautas atsakingų institucijų išvadas dėl jo, pripažino, kad EP siūlomos nuostatos dėl Europos Sąjungos rinkimų teisės reformos ir Pasiūlymu siekiami tikslai galimai geriau būtų pasiekti įgyvendinant priemones Sąjungos lygiu nei atskirų valstybių narių pavieniais nacionaliniais teisės aktais, ir konstatavo, kad nėra galimo prieštaravimo subsidiarumo principui.

Vis dėlto VVSK atkreipė dėmesį į tai, kad Pasiūlymas nėra išsamiai pagrįstas, t.y. galimai nėra visiškai įgyvendinti reikalavimai, nustatyti prie Sutarties dėl ES veikimo ir ES pridedamo Protokolo (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo. Taip pat komitetas atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurios Pasiūlymo normos nėra pakankamai aiškiai suformuluotos, todėl būtų tikslinga pakartotinai įvertinti, ar laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų tada, kada po svarstymų bus parengtos patobulintos ir aiškios Pasiūlymo nuostatos ar parengti įgyvendinamieji teisės aktai.

VVSK iš esmės pritarė Užsienio reikalų ministerijos 2016-01-06 siūlomai pozicijai dėl Pasiūlymo. Tačiau pastebėjo, kad Pasiūlymo pirminis svarstymas pradėtas Bendrųjų reikalų darbo grupėje, o išsamios derybos dėl jo vyks Nyderlandų pirmininkavimo metu. Kai kurie Pasiūlymu teikiami Rinkimų Akto pakeitimai gali sukelti neaiškumų ar turėti ženklios įtakos nacionaliniam teisiniam reglamentavimui. Europos Sąjungos institucijoms teikiamoje Lietuvos Respublikos pozicijoje turi atsispindėti kuo išsamesnės nuomonės dėl Pasiūlymo nuostatų. Todėl komitetas pasiūlė Užsienio reikalų ministerijai siūlomą poziciją papildyti suderintomis nuostatomis, atsižvelgiant į Vyriausiosios rinkimų komisijos, Teisingumo ministerijos, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų už Pasiūlymo reguliavimo sritį atsakingų Lietuvos Respublikos institucijų pateiktus pasiūlymus ir argumentus dėl reglamentavimo tikslingumo ir apimties.

Naujausi pakeitimai - 2016-10-19
Jūratė Audra Strakšienė